captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Lietuvoje akis bado nuogi, be želdinių laukai

Lietuvoje – pačių trumpiausių dienų metas. Šiandien ir dar bent penketą dienų šviesiajam paros metui skirtos 7 valandos ir 14 minučių. Nežinia, kaip visa tai atrodytų, jei būtų žiemiškesni ar labiau pabjurę orai. Dabar tvyro nuostabūs rudeniški orai, o per tas retas akimirkas, kai plyksteli saulutė, atrodo taip pavasariška.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvoje – pačių trumpiausių dienų metas. Šiandien ir dar bent penketą dienų šviesiajam paros metui skirtos 7 valandos ir 14 minučių. Nežinia, kaip visa tai atrodytų, jei būtų žiemiškesni ar labiau pabjurę orai. Dabar tvyro nuostabūs rudeniški orai, o per tas retas akimirkas, kai plyksteli saulutė, atrodo taip pavasariška.

Tokią valandėlę nejučia pradedi žvalgytis paukščių. Pakeli akis į dangų ir suklūsti – o gal kuris ėmė ir pragydo? Ne giesmėms skirtas šis metas, o gamtos ramybei. Nors nenustebkite išgirdę didžiosios zylės giesmę ar melodingą nykštuko cirenimą. Kai pradės suktis naujas gamtos metų ratas, tada, po Kalėdų, galėsime tikėtis ko nors daugiau. Bet ne dabar.

Mes labai laukiame Kalėdų (visi – ne tik vaikai), nes šios šventės yra didžiojo džiaugsmo dienos. Galimybė gauti dovanų ir dovanoti. Pripažinti savo kaltes ir grąžinti skolas. Nebūtinai tik daiktiškąsias. Tai gali būti geras žodis, geras mažas darbelis ar parodytas dėmesys. Tai mums niekada nepabosta – to mes visada laukiame.

Kol laukai neapkrėsti sniegu ir pradžiūvę keliai, pats tinkamiausias laikas aplankyti savo kaimą. Apeiti savo žemės ežiomis, apžiūrėti ir daug ką suplanuoti. Ar matote, kad laukuose labiausiai trūksta želdinių? Ne tų savaime išdygusių karkliukų ar berželių, bet įvairių medžių apsauginių juostų. Jos saugotų laukus nuo dirvos pustymo, pavasarį ilgai išlaikytų drėgmę ir augalams tinkamą aplinką. Čia gyventų kiškiai, perėtų kurapkos ir daugelis kitų paukščių.

Kažkada Lietuvoje taip buvo. Tokie želdiniai nuo neatmenamų laikų auga visoje Europoje. Negi mes kitokie, kad to nereikia? Ypač akis bado lygumose esančių laukų nuogumas. Gal nors šių Kalėdų meto laukų apžiūrėjimas kada nors duos rezultatą... Gal jau kitą pavasarį atsiras medelių eilės. Laikas bėga greitai ir medžiai auga taip pat.

Neseniai kalbėjausi su žmonėmis, kurie nori sutvarkyti svyrantį gandro lizdą. Klausiu: „Ar prieš Kalėdas neturėsite svečių?“ „O kaipgi! Turėsime visą pulką.“ „Bet jei bus svečių, gal jie gali padėti?“ „Ką jūs, – purto galvas žmonės. – Geriau jau tegul tarnybos važiuoja, juk mes kažkam pinigus mokame.“

Jie negalėjo paaiškinti, kam ir kokius pinigus moka už gandro namų priežiūrą. Tačiau man tapo gėda – juk atvažiuos savi, klaus, ką gero galima padėti prieš Kalėdas. Negi jiems bus atsakyta „ne, nieko nereikia“? Mylėkime žmones, leiskime jiems daryti gerus darbus. Gamtai – taip pat.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...