captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai. T. Venclova: apie padėtį ir pavojus Lietuvoje JAV Kongresas žinojo nepakankamai

Vakarai palyginti mažai informuoti apie tikrą padėtį Lietuvoje ir pavojus, kurie laukia žmonių, 1977 m. „Amerikos balso“ žurnalistui Alfonsui Petručiui sakė poetas Tomas Venclova. Tais pačiais metais JAV Kongreso komisijai jis pasakojo apie Lietuvos Helsinkio grupę ir žmogaus teisų pažeidinėjimą sovietinėje Lietuvoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vakarai palyginti mažai informuoti apie tikrą padėtį Lietuvoje ir apie pavojus, kurie laukia žmonių, 1977 m. „Amerikos balso“ žurnalistui Alfonsui Petručiui sakė poetas Tomas Venclova. Tais pačiais metais JAV Kongreso komisijai jis pasakojo apie Lietuvos Helsinkio grupę ir žmogaus teisų pažeidinėjimą sovietinėje Lietuvoje.

„Kalbėjau [...] apie tuos atvejus, kai žmonės yra persekiojami: dėl savo įsitikinimų patenka į beprotnamius, kai berniukai dėl susidomėjimo Lietuvos praeitimi ir religijos klausimais metami iš paskutinės mokyklos klasės, apie Lietuvos kunigus, kurie valdžios persekiojami dėl religinės veiklos“, – vardijo T. Venclova.

– „Amerikos balso“ studijoje vėl turime svečią iš tolimos Lietuvos – poetą Tomą Venclovą. Gerbiamas Venclova, šiandien Kongreso komisijai angliškai skaitėte pranešimą. Ar galėtumėte tą žodį glaustai atpasakoti lietuviškai?

– Be abejo. Jį pradėdamas papasakojau apie Lietuvos Helsinkio grupę, jos įkūrimo istoriją, apie tai, kaip mes surengėme spaudos konferenciją Maskvoje, Jurijaus Orlovo bute, ir apie tuos klausimus, kuriuos iškėlėme toje spaudos konferencijoje. Paminėjau Helsinkio grupės narių vardus, pasakiau, kad jiems neabejotinai šiuo metu gresia tam tikras pavojus. Turint omenyje, kad Maskvos ir Ukrainos grupės nariai yra represuojami, tai gali ištikti ir Lietuvos grupės narius. Paminėjau vardus ir adresus, ir Kongreso nariai parodė didelį susidomėjimą tų žmonių likimu. Reikia tikėtis, kad jiems bus pagelbėta, jei ištiks kokia nelaimė.

Taip pat buvo pasakyta, kad iš pradžių Helsinkio susitarimai Lietuvoje sukėlė tam tikrą pesimizmą, nes buvo manoma, kad jie tik patvirtina dabartinį Europos statusą, o žmogaus teisės tėra geri norai. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad verta fiksuoti Helsinkio susitarimo pažeidimus ir apie juos informuoti pasaulį. Tai gali padėti atskiriems žmonėms, kurie patiria neteisybę, ir pasitarnauti žmogaus teisių ir platesnių laisvių reikalui Rytų Europoje, žinoma, ir Lietuvoje. Todėl šiuo metu Helsinkio pasitarimo rezultatai kelia mums didesnį optimizmą ir dar daugiau laukiame iš Belgrado konferencijos.

Kalbėjau apie savo paties situaciją. Kad aš – vienas iš penkių grupės narių. Jai susidarius, gavau leidimą išvažiuoti iš TSRS, ko seniai, dar prieš sukuriant grupę, reikalavau. Būdamas Vakaruose, tebesu grupės narys ir mėginsiu čia atstovauti jos interesams. Visa tai, ką kalbu ar kalbėsiu Vakaruose, būčiau pasakęs ir Lietuvoje ir didžiąją dalį pasakiau. Papildydamas jau išleistus grupės dokumentus, kurie žinomi Kongreso nariams, pranešiau kai kuriuos žmogaus teisių pažeidimo faktus Lietuvoje. Kalbėjau apie Nijolę Sadūnaitę, Sergejų Kovaliovą, Mindaugą Tomonį, kurio nebėra tarp gyvųjų. Apie tuos atvejus, kai žmonės yra persekiojami: dėl savo įsitikinimų patenka į beprotnamius, kai berniukai dėl susidomėjimo Lietuvos praeitimi ir religijos klausimais metami iš paskutinės mokyklos klasės, kalbėjau apie Lietuvos kunigus Stanislovą Dobrovolskį ir Alfonsą Svarinską, kurie buvo valdžios persekiojami dėl religinės veiklos.

Sakiau, kad Lietuvoje dažnai pažeidžiamos ne tik katalikų, bet ir kitų religinių bendruomenių teisės ir mūsų grupė pasiryžusi fiksuoti ir tokius atvejus. Mes neapsiribojame vien katalikų ir vien lietuvių gynimu. Mes domimės visais Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis, jei jie patiria kokių neteisybių. Kalbėjau apie Kęstutį Jokūbyną, kuris labai seniai negauna leidimo išvykti iš Lietuvos pas brolį. Taip pat apie tai, kad daugelis lietuvių, dalyvavusių partizaninėje kovoje ir atsėdėjusių konclageriuose, dabar negali netgi gyventi Lietuvoje, kas yra neabejotinas Helsinkio susitarimo pažeidimas. Apie tai, kad lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, negali turėti lietuviškų mokyklų ir kultūrinių įstaigų, kas taip pat visiškai neatitinka Helsinkio susitarimo straipsnių. Tai, žinoma, tik nedidelė dalis to, ką būtų galima pasakyti. Galbūt ateityje galėsiu pasakyti ir daugiau. Reikia pasakyti, kad Kongreso nariai išklausė šias žinias apie padėtį Lietuvoje su nemažu susidomėjimu.

– Ar kai kurie Kongreso narių klausimai buvo staigmena? Ar jie susipažinę su padėtimi už geležinės uždangos?

– Reikia pasakyti, kad su padėtimi Lietuvoje Kongreso nariai susipažinę nepakankamai ir kai kurie mano pranešti faktai jiems buvo gana netikėti. Netgi faktai, su kuriais plačiau supažindintas pasaulis, Kongreso nariams pasirodė nežinomi. Dabar, manau, po šito liudijimo jie truputį daugiau apie tai nusimanys. Tikiuosi, kad truputį daugiau. Šiaip ar taip Kongreso nariai parodė nedirbtinį susidomėjimą, labai žmogišką rūpestį mūsų reikalais. Aš buvau paklaustas, pavyzdžiui, ar man neatrodo, kad disidentų sąjūdis Lietuvoje turi platesnę visuomeninę bazę, didesnį atgarsį liaudyje negu rusų disidentų sąjūdis.

Į tai atsakiau, kad, nors rusų disidentų sąjūdis mums yra artimas, mes su juo palaikome labai kolegiškus ryšius, jie mums yra nemažai padėję, mes tikimės, kad Lietuvoje tas sąjūdis turi platesnę visuomeninę bazę. Paminėjau, kad Lietuvoje po viena peticija dėl žmogaus teisių buvo surinkta net 17 tūkst. parašų. Ko tikėtis šiuo metu Rusijoje, deja, sunku. Kongreso nariams šitas faktas, nors jis buvo minimas pasaulio spaudoje, pasirodė nežinomas. Kongreso nariai domėjosi ir mano asmeniniai reikalais, mano šeimos, draugų likimu. Ir manau, kad šiuo klausimu jie padarys, ką galės.

– Ar jie pasižadėjo vėliau pasikalbėti su tamsta?

– Tiesioginio pažado nebuvo, bet manau, kad tokie pasiklausymai ir pasikalbėjimai neišvengiamai kartosis. Buvau paklaustas, ar Lietuvoje negalėtų įvykti toks viešas pokalbis, koks vyksta Vašingtone. Į tai tegalėjau truputį papasakoti apie tai, kaip buvo sudaromas mūsų grupės manifestas, dokumentai, kaip mes negalėjome kalbėtis viešai, net negalėjome surengti spaudos konferencijos Vilniuje, turėjome važiuoti į Maskvą skirtingais traukiniais. Kalbėjau apie tai, kad pas mus tokia veikla, nors ir nepažeidžianti įstatymų, susijusi su nemaža rizika.

Reikia pasakyti dar vieną dalyką. Kongreso nariams tai buvo truputį netikėta. Vis dėlto Vakarai palyginti mažai informuoti apie tikrą padėtį ir apie realius pavojus, kurie laukia žmonių, netgi nepažeidžiančių įstatymų. Be to, mus vakar pasiekė žinia, kad šiuo metu labai bloga situacija vieno mūsų grupės nario Viktoro Petkaus. Kad jį rengiamasi suimti ir tai gali įvykti artimiausiomis dienomis. Apie tai pranešiau Kongreso nariams, kurie į tai pažiūrėjo su dideliu susirūpinimu.

– Šia proga noriu paklausti apie tamstos viešnagę JAV sostinėje. Kokie įspūdžiai, koks pirmas vaizdas šio miesto ir žmonių, su kuriais susitikote?

– Galiu pasakyti, labai malonus, puikus miestas. Aš ne tik čia dirbu, bet tiesiog lankau miestą, lankausi svečiuose pas lietuvius ir ne lietuvius. Lankau muziejus, kurių keletą jau ištyrinėjau iš pagrindų. Pavyzdžiui, Kosmoso muziejų, Hiršhorno skulptūros muziejų, kuris man be galo patiko. Puikus miestas, puikūs žmonės. Esu matęs ir Niujorką. Turiu pasakyti, kad Niujorkas, žinoma, palieka stulbinamą įspūdį, bet, jei man būtų leista pasirinkti, mieliau gyvenčiau Vašingtone.

– Pataikėte blogu laiku, dabar buvo dideli šalčiai, šiandien – dar lietus. Bet pavasarį, vasarą iš tikrųjų labai žalia, gražu.

– Man rodosi, tai, ką jūs vadinate šalčiais, mums Lietuvoje, tuo labiau Rusijoje, dar labai švelni ir maloni žiema. Šiuo metu jokių šalčių nebėra, toks pavasariškas oras, kaip Lietuvoje būna balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje.

– Netrukus patrauksite į savo nuolatinę vietą, Kaliforniją. Jau esate pasiruošęs?

– Kaliforniją esu pasiruošęs pasiekti kovo antroje pusėje. O ligi to laiko pabūsiu Čikagoje ir kai kuriose kitose Amerikos vietose.

– Savo ir klausytojų vardu linkiu tamstai geros kelionės, poilsio ir kad galėtum susitelkti prie savo būsimo darbo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...