captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Dabar tinkamas metas sutvarkyti gandrų lizdus

Pasiekėme lapkričio vidurį, diena tapo visai trumpa. Dar per mėnesį ji praras mažiau kaip valandą šviesos. Kol kas lapkričio orai mus gali tik maloniai stebinti, nes iki šiol neregėjome stipresnės šalnos, nematėme sniegelio. Retai taip būna. Žinoma, nederėtų manyti, kad gamta kažką pamiršo, kažko neatliko. Ji tikrai viską atiduos ir, ko gero, mus tuo ne mažiau nustebins.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Pasiekėme lapkričio vidurį, diena tapo visai trumpa. Dar per mėnesį ji praras mažiau kaip valandą šviesos. Kol kas lapkričio orai mus gali tik maloniai stebinti, nes iki šiol neregėjome stipresnės šalnos, nematėme sniegelio. Retai taip būna. Žinoma, nederėtų manyti, kad gamta kažką pamiršo, kažko neatliko. Ji tikrai viską atiduos ir, ko gero, mus tuo ne mažiau nustebins.

Kaip atrodo lapkričio vidurys gamtoje? Iš tikrųjų dar nejaučiame būsimų permainų artumos, todėl galime džiaugtis vėlyvam rudeniui nebūdingais vaizdais. Dar labai daug žalios spalvos ne tik pievose ar želmenų laukuose. Miške žaliuoja daug augalų, kai kurie jų netgi nedrąsiai pražysta. Vėl pasirodė notrelių žiedai, o kai kur surastos žydinčios žibuoklės. Tai įdomu, tačiau labai stebinti neturėtų.

Per vasarą naujus lapus užauginusios žibuoklės savo šakniastiebiuose sukaupė daug energijos, sukrovė žiedinius pumpurus, o ilgai trunkantys švelnūs orai kai kurias jų pažadino. Beje, jei praskleisite triskiaučius žibuoklių lapus prie pat kerelio pamato, tikrai surasite pūkuotus žiedų pumpurus. Iki tikrojo žibuoklių žydėjimo dar bent penketas mėnesių. Tačiau atmename metus, kai ir žiemą, sausio mėnesį, per atlydžius, jos išskleisdavo savo melsvus žiedelius.

Senka stipriai vėlavusi paukščių migracija. Tiesa, žieduotųjų tinkluose dar pasitaiko kikilių, devynbalsių, net pečialindų – tų paukščių, kurie jau tikrai turėjo būti išskridę. Prieš keletą dienų prie upeliuko stebėjau guviai straksinčią baltąją kielę, girdėjau miške giedančią karetaitę. Paukščiai neskuba atsisveikinti su rudeniu.

Beje, Žuvinte dar laikosi daugiau kaip 4 tūkst. iš šiaurės skridusių ir čia pailsėti apsistojusių žąsų, gausūs ančių pulkai. Ar ilgai jos čia gyvens? Iš esmės, jei nepasnigtų ir ypač jei ežeras neužšaltų, vandens paukščiai neišskristų per žiemą. Tačiau dabar juos gali išginti tik viena šalta naktis, ežerą užklosianti pirmuoju ledeliu.

Panašiai nutiks ir kituose vandens telkiniuose. Tiesa, paukščiai dar kurį laiką lūkuriuos tikėdamiesi, kad ledas ištirps. Todėl nemanykime, kad jiems kažkas atsitiko, kad jie negali skristi. Kol tokie orai, tinkamas metas tvarkyti savo aplinką. Ypač sutvarkyti gandrų lizdus, iškelti naujų lizdų pagrindus. Tam itin tinka medžiai, ūkinių pastatų stogai – mūsų krašte šios vietos gandrams yra tradicinės. Nelaužykime savo ir paukščių tradicijų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...