captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: L. Graužinienės elgesys – rinkimų kovos ir kartėlio pasekmė

Darbo partijos pagarba prezidentei baigėsi juodosios buhalterijos bylai artėjant į pabaigą, sako politologas MRU docentas Vytautas Dumbliauskas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Darbo partijos pagarba prezidentei baigėsi juodosios buhalterijos bylai artėjant į pabaigą, sako politologas MRU docentas Vytautas Dumbliauskas.

Be to, jo nuomone, dabartinį Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės elgesį galėjo lemti ir įžeistos ambicijos, ir prasidedanti rinkimų į prezidento postą kova.

– Pone Dumbliauskai, tai jau ne pirmas viešas Seimo vadovės priekaištas prezidentei. Kodėl Loreta Graužinienė taip dažnai priekaištauja Daliai Grybauskaitei?

– Puikiai atsimenu, kaip ponas Uspaskichas televizijoje labai pagarbiai kalbėdavo apie D. Grybauskaitę. Paskui tas pagarbumas išnyko – matyt, tai susiję su ta byla. Nuo to, kaip klostėsi byla, priklausė kalbėjimo tonas. Kai byla artėjo į pabaigą, kai atsirado tam tikras aiškumas, kad gali baigtis kalėjimu, pasikeitė požiūris į santykius su prezidente. Ir Darbo partija, nevyniodama žodžių į vatą, eina į tam tikrą mažytį konfliktą, nes daugiau nieko nebelieka. Bet čia mano asmeninė nuomonė. Kaip mažytis kerštas.

– Kaip manote, ar tai tik L. Graužinienės, ar visų Darbo partijos narių sumanymas taip bendrauti su prezidentūra?

– Manau, ponia Graužinienė yra komandos žmogus, partijos narė, ir akivaizdu, kad čia ne jos vienos, o tam tikras partijos apsisprendimas. Galų gale artėja rinkimai, tam tikra tapatybės paieška. Kaip kitaip kandidatas į prezidentus, turiu galvoje Darbo partijos kandidatą Artūrą Paulauską, įrodys [savo vertę], jei ne rodydamas, ką blogai daro dabartinė prezidentė. Tiesiog prasideda rinkimų kova. Manau, kad kartu tai susiję ir su byla, ir su tam tikru kartėliu, kurį Darbo partija jaučia, nes jos ministrai buvo atmetami formuojant šią Vyriausybę. Viskas susideda į krūvą. O politikoje, kaip matome, ambicijų daugiau, negu reikia. Ta kova lemia, kad dabar santykiai tokie, kokie yra.

– Kokia turėtų būti prezidentūros reakcija? Kaip vertinti prezidentūros poziciją?

– Manau, kad prezidentė turėtų neraguoti. Iš vaikystės atsimenu gero elgesio taisyklę, kurios mokė suaugusieji: negražu negražiai elgtis, bet dar negražiau pasakyti tam žmogui garsiai, kad jis negražiai elgiasi. Manau, netaktiška garsiai sakyti, ką turi daryti prezidentė. Manau, kad prezidentė turėtų nereaguoti, nes nėra prasmės velti į kažkokius aiškinimusis.

– Kokią įtaką tokie pasisakymai gali turėti D. Grybauskaitės ir L. Graužinienės santykiams? Jos nori nenori turės bendrauti.

– Lenkijoje kažkada buvo, kad prezidentas beveik nebendravo su ministru pirmininku. Tai nėra gerai, nes tai valstybės pareigūnai, kurie turi dirbti. Nemanau, kad bus prieita iki to, kad nebendraus, bet tarpusavio santykiai neturėtų būti viešinami. Gali būti įžeistos ambicijos, bet reikėtų išlaikyti gerą toną ir spręsti tai nebūtinai viešoje erdvėje. Bet, kartoju, čia, matyt, rinkimų kovos pradžia ir ta kova deda savo antspaudą ant viso elgesio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...