captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lituanica-SAT1“ išlydėtuvės į NASA – tiesiogiai per LRT

Pirmasis lietuviškas palydovas „Lituanica-SAT1“ ketvirtadienį vakare iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) išlydimas į NASA, o į kosmosą jį paleisti planuojama gruodžio 8 d. kartu su kitais mažaisiais palydovais. Išlydėtuves tiesiogiai transliuos LRT televizija.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pirmasis lietuviškas palydovas „Lituanica-SAT1“ ketvirtadienį vakare iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) išlydimas į NASA, o į kosmosą jį paleisti planuojama gruodžio 8 d. kartu su kitais mažaisiais palydovais. Išlydėtuves tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Ketvirtadienį nuo 21 val. bus rodoma speciali Edmundo Jakilaičio laida „Dėmesio centre“, kurioje dalyvaus palydovo kūrėjai. Taip pat žiūrovai pamatys tikrąjį palydovą – ne jo kopiją.

„Iš karto po laidos persikelsime į LRT klubą, kuriame susirinks apie 50 žmonių, tarp kurių bus LRT generalinis direktorius, VU rektorius ir prorektoriai bei kitų partnerių vadovai“, – sako Arnas Zuikis, LRT Komunikacijos ir teisių valdymo vadovas.

Anot jo, tiesioginio eterio metu palydovas bus įdėtas į transportavimo dėžę, kurią pasiims kurjeris. LRT atstovo teigimu, palydovą lydės policija, o iš LRT kiemo jis išvažiuos į tarptautinį Vilniaus oro uostą ir išskris į NASA.

A. Zuikis pabrėžia, kad LRT visa gauta informacija dalysis su radijo klausytojais bei televizijos žiūrovais. „Jei skrydis nebus nukeltas, gruodžio 8 d. planuosime specialias transliacijas ir lauksime pirmųjų žodžių. Be abejo, bus svarbus įvykis, kai gausime pačią pirmą nuotrauką, todėl ją kokio renginio metu parodysime visai Lietuvai“, – sako jis.

Vyksta paskutiniai patikrinimai

Palydovo kūrėjas Laurynas Mačiulis prisipažįsta, kad išeidamas iš laboratorijos dar paliko kolegas atlikti paskutinių diagnostinių patikrinimų. Tačiau viskas jau parengta ir palydovas laukia savo bilieto į kosmosą.

L. Mačiulio teigimu, palydovas yra 10 cm kubas. Jo sienelės padengtos saulės elementais, o viduje – elektronika, kuri valdo palydovą bei krovinys, atliksiantis tam tikrus eksperimentus.

Tikslų kūrėjai išsikėlė nemažai ir įvairių. Tai, pasak L. Mačiulio, fotografavimas, palydovo judėjimo apie jo masės centrą matavimai, būklės, kaip atšiaurios sąlygos veikia palydovo temperatūrą, energetinius parametrus, sekimas, stebėjimas, ar jam užtenka energijos išgyventi orbitoje.

Tačiau, palydovo kūrėjo nuomone, pats įdomiausias ir žmonėms prieinamas eksperimentas – radijo retransliatoriaus išbandymas. „Tai įrenginys, kuris kosmose leis palydovu naudotis kaip mobilia retransliacijos stotimi ir ne tik patiems pabandyti pasiųsti žinutę į palydovą ar išgirsti ją iš kosmoso, bet ir išgirsti pirmą lietuvių pasisveikinimą iš kosmoso, kai retransliatorius bus įjungtas“, – intriguoja jis.

L. Mačiulis pasakoja, kad pirmiausia palydovas nukeliaus į privačią kompaniją tarpininkę. Ten bus atliktas galutinis mechaninis ir elektrinis patikrinimas. „Tikimės, kad testai bus sėkmingi ir po jų palydovas bus perduotas NASA. Tada NASA palydovą patalpins į raketą ir liks tik kelionė į kosmosą“, – aiškina mokslininkas.

Iš kosmoso skambės lietuviški žodžiai

Kelionė kosmose truks maždaug šešis mėnesius. L. Mačiulio teigimu palydovo judėjimas bus nevaldomas.

„Jis taps dangaus kūnu, kuris skries savo orbita ir šiek tiek nuspėjamai judės apie masės centrą, nes bus stabilizuotas naudojantis magnetiniu Žemės lauku. O eksperimentai bus valdomi iš Žemės radijo ryšiu, – aiškina mokslininkas. – Bet jie bus valdomi tik iš Lietuvos. Tai reiškia, kad tik tuomet, kai skries virš Lietuvos, palydovas bus mums pasiekiamas ir tik per tas 6–7 minutes galėsime siųsti komandas ir su juo bendrauti.“

Anot L. Mačiulio, pirmoji žinutė iš kosmoso (Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės linkėjimas) turėtų nuskambėti, kai palydovas skries virš Lietuvos. Projekto autoriai kol kas negali pasakyti, kada tai bus, nes reikia sužinoti NASA planą. „Tuomet, paleidus palydovą, kai tik jis jau bus pasirengęs užmegzti abipusį ryšį su Žemės stotimi Lietuvoje, bus aktyvuotas radijo retransliatorius, pasisveikinsiantis su visu pasauliu“, – sako L. Mačiulis.

Žinutė, jo teigimu, nuskambės paprasta dažnine moduliacija, kurią galės išgirsti visi, turintys paprastą rankinį radijo imtuvą, veikiantį mėgėjiškais radijo dažniais.

„Lituanica-SAT1“ kosmose turėtų padaryti ir pirmą lietuvišką nuotrauką. L. Mačiulis sako, kad tai irgi simbolinis eksperimentas: „Tai dar didesnis iššūkis, nes tokio dydžio palydovo resursai labai riboti, taigi atsisiųsti nuotrauką, tokiu greičiu skrendant kosmose, bus gana sudėtinga.“

„Lituanica-SAT1“ – tik pirmas žingsnis

Daugiau kaip 80 proc. palydovo įrangos pagaminta Lietuvoje, o patį palydovą kūrė 30 įvairių sričių specialistų. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) prodekanas dr. Linas Bukauskas mano, kad tai mokslo ir verslo bendradarbiavimo triumfas, ir tikisi, kad bendradarbiavimas tęsis bei bus vykdomi kiti projektai.

„Lituanica-SAT1“ nekelia labai didelių mokslinių ambicijų. Projektas daugiau galimybių patikrinimo misija. Tai reiškia, kad bus sukurta platforma, kuri galės būti panaudota vėlesnėse misijose“, – sako L. Bukauskas.

Anot jo, reikėtų įvertinti, kad lietuviai neturėjo patirties šioje srityje, todėl siekiant jos įgauti į kosminę erdvę keliamas bent nelabai sudėtingas palydovas. MIF prodekanas tikisi, kad šis projektas leis prisijungti prie tarptautinių projektų ir galbūt kurti net stambesnius, brangesnius eksperimentus.

„Labai džiaugiuosi, kad šis projektas mokesčių mokėtojams kainavo tikrai nedaug. Tai iniciatyvinis projektas, kurį globojo ir konstravo entuziastai“, – tikina L. Bukauskas. Jis sako, kad „donorai“ skyrė lėšų, dovanojo technines detales, įvairiai prisidėjo ir VU.

Pasak L. Bukausko, kai tik palydovas išvažiuos iš Lietuvos, daug dėmesio bus skirta antžeminei stočiai. Be to, jis tikisi, kad bus sukurta interneto svetainių, kurios papildomai demonstruos tam tikras šio palydovo technines galimybes ir galimą veikimą.

„Mokomosiose svetainėse galima aiškinti, kaip patiems susikonstruoti tam tikrus komponentus. Mūsų vizija, kad šis projektas nebūtų užmirštas po pusės metų. Norime, kad jis būtų integruotas į studijų sistemą ir taptų VU brangakmeniu visoje karūnoje“, – pabrėžia MIF prodekanas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...