captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dauguma smilkalų ir kvapiųjų žvakių didina vėžio riziką

Aerozoliai, kvapiosios žvakės, smilkalai ir kitos priemonės, kuriomis kvepiname namus, dažniausiai gaminami iš cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį, kvėpavimo takų ar kitas ligas, sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Aerozoliai, kvapiosios žvakės, smilkalai ir kitos priemonės, kuriomis kvepiname namus, dažniausiai gaminami iš cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį, kvėpavimo takų ar kitas ligas, sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė.

Anot jos, norint, kad patalpos kvepėtų, tereikia gerai vėdinti. Tačiau natūralūs kvapikliai gali ir praversti. „Citrusinių vaisių, levandų, rozmarinų, čiobrelių eteriniai aliejai ypač naudingi žiemą, nes apsaugo orą, neleidžia patalpoje plisti virusams“, – aiškina V. Buzytė.

– Kaip žmonės dažniausiai kvepina patalpas?

– Dažniausiai žmonės tai daro aerozoliniais, įkišamais į elektros lizdą oro gaivikliais arba eteriniais aliejais, į kuriuos merkia medines lazdeles. Daugelis net nesusimąsto, kad tai cheminės sintetinės medžiagos, kurios, nors ir sukuria jaukią, kvapią, malonią nosiai aplinką, daro neigiamą poveikį sveikatai, nes dauguma šių priemonių gaminamos iš sintetinių medžiagų, kurių pagrindas – nafta.

Nafta yra gamtinė natūrali medžiaga. Tačiau perdirbta ir papildyta ne iki galo ištirtomis medžiagomis, ji sukelia galvos skausmą, ašarojimą, dusulį. Žmogus tokiose patalpose pradeda blogai jaustis, o jas palikus, sveikata pagerėja. Nedažnas susimąsto, kad tai oro gaiviklių pasekmė.

– Prekybos centruose galima įsigyti begalę rūšių aerozolių. Kokios turėtų būti atsargumo taisyklės?

– Aerozoliai – populiariausia priemonė, nes juos naudoti paprasčiausia, kvapas greitai pasklinda. Tačiau juose daug lakiųjų organinių medžiagų (butano, izobutano ar propano). Didelė šių medžiagų koncentracija patalpoje veikia centrinę nervų sistemą. Išpurkštas aerozolis į organizmą patenka per kvėpavimo takus. Pirmiausia poveikis pasireiškia dusuliu, sloga, čiauduliu. Aerozoliams gaminti naudojamos medžiagos nusėda ant grindų, kilimų, baldų paviršių, nuo jų patenka ant rankų ir į organizmą.

Aerozolinės medžiagos labai pavojingos alergiškiems žmonėms, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Žmogui tampa sunku kvėpuoti, nes ima trūkti deguonies, todėl jis gali nualpti.

Aerozolius reikia purkšti kuo toliau nuo žmonių, nenaudoti be galo daug, leisti kvapams išsisklaidyti. Dar geriau purkšti tik vieną patalpą ir padaryti skersvėjį, kad kvapas pasklistų po visus namus. Patartina rinktis aerozolius, kurie nekenkia aplinkai ir neardo ozono sluoksnio.

– Ką turėtume žinoti apie smilkalus? Rytų kultūros mėgėjai sako, kad jie šiek tiek dezinfekuoja patalpas, o ir kvapas malonus.

– Dauguma žmonių, naudojančių smilkalus, apsigauna manydami, kad smilkalai pagaminti iš natūralių medžiagų. Dauguma smilkalų gaminami iš sintetinių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį. Deginant juos, išsiskiria pavojingos medžiagos, tokios kaip benzenas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tad reikėtų būti atsargiems, nenaudoti jų labai daug, nedeginti ten, kur yra vaikų, asmenų, sergančių kvėpavimo takų ligomis. Be to, smilkaluose esančios medžiagos skatina leukemijos vystymąsi.

Ištyrus orą šventykloje, kurioje naudojami smilkalai, nustatyta, kad policiklinio aromatinio angliavandenilio koncentracija 19 kartų didesnė negu natūralioje aplinkoje. Tai lemia kvėpavimo takų susirgimus ar didesnę tikimybę susirgti plaučių vėžiu. Taigi pabrėžtina, kad žmonės turėtų rinktis smilkalus iš natūralių medžiagų ir naudoti juos saikingai.

– Kokį poveikį organizmui daro kvapiosios žvakės?

– Deginant kvapiąsias parafinines arba gelines žvakes, į aplinką išsiskiria formaldehidas ir naftalinas. Šios medžiagos sukelia neurologinius bei vėžinius susirgimus. Degant žvakėms, vyksta degimo procesas, susidaro suodžiai, kuriuose daugiausia anglies ir lakiųjų organinių junginių.

Jie nusėda ant paviršių (grindų, kilimų, baldų, elektros prietaisų), įsigeria į minkštus baldus, o nuo jų patenka į virškinimo sistemą. Ypač tai pavojinga mažiems vaikams, nes jie viską liečia, neplautas rankas kiša į burną. Į organizmą patekę suodžiai nusėda kvėpavimo takuose, plaučiuose ir gali užkimšti alveoles, dėl ko plaučiai ir visi audiniai bei organai bus prasčiau aprūpinami deguonimi.

– Ar neigiamos įtakos sveikatai turi specialūs muiliukai arba į elektros lizdą įjungiami specialūs prietaisai?

– Į elektros lizdą kišami prietaisai, buteliukai su medinėmis lazdelėmis, tualete naudojami muiliukai, aliejuose išmirkyti mediniai kamuoliukai ir visos kitos sintetinės priemonės, naudojamos su saiku, kaip ir nekenkia. Tačiau būna taip, kad viename kambaryje – vienas kvapas, kitame – kitas, koridoriuje – trečias, tualete – dar vienas. Vis dėlto šie kvapikliai gaminami iš sintetinių medžiagų, juose daug formaldehido ir kitų vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų (emulsiklių, ftalatų), kurios yra toksiškos, gali dirginti odą ir kvėpavimo takus.

Kaip antiseptiniai ar antibakteriniai oro gaivikliai gali būti naudojami ir eteriniai aliejai. Jei eteriniai aliejai pagaminti iš natūralių medžiagų – labai gerai. Jie tikrai atlieka savo funkcijas – dezinfekuoja patalpas. Citrusinių vaisių, levandų, rozmarinų, čiobrelių eteriniai aliejai ypač naudingi žiemą, nes apsaugo orą, neleidžia patalpoje plisti virusams. Tačiau daugelis parduotuvėse parduodamų eterinių aliejų yra sintetiniai.

– Pasakojimas gąsdinantis. Tačiau tai nėra nuodai, jei naudojama taip, kaip nurodyta etiketėse, saikingai?

– Viską naudojant su saiku, galima ne tik pagerinti patalpų orą, bet ir apsaugoti sveikatą. Patarimai paprasti. Kvapiąsias žvakes naudoti pagamintas ne iš parafino ar gelines, o iš bičių vaško. Namuose nenaudoti begalės oro gaiviklių, nekvepinti kiekvienos patalpos atskirai. Kuo dažniau atidaryti langus ir vėdinti patalpas, kad patalpose nesusidarytų per didelė toksiškų medžiagų koncentracija. Vengti smilkalų, ypač mažose ir mažai vėdinamose patalpose. Statantis ar remontuojant namus, patartina įsirengti gerą vėdinimo sistemą.

Geriau naudoti natūralias medžiagas, pvz., žoleles. Tarkim, pasmulkinti ir pakaitinti čiobrelių. Turint židinį, į ugnį galima įmesti keletą šakelių, kad pasklistų kvapas. Verta pamerkti šviežių gėlių, auginti daugiau kambarinių gėlių, ypač tų, kurios naudoja anglies dvideginį ir lakiąsias organines medžiagas.

Taip pat geriau naudoti natūralius kvapų naikiklius, pvz., pastatyti indą su soda, actu ar mišiniu iš natūralių aromatinių sausų lapelių arba žiedlapių. Panaikinti blogo kvapo šaltinį, išmesti sugedusį maistą, dažniau išnešti šiukšles, dažniau valyti dulkes, plauti grindis. Atsiminkite vieną taisyklę – švaru ir gaivu nereiškia, kad prikvepinta ir kvepia. Grynas, švarus oras yra be kvapo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...