captcha

Jūsų klausimas priimtas

Važiuoti dviračiu galima ir esant 30 laipsnių šalčio

Europos ekspertai pastebi, kad kelionių dviračiu kasmet vis daugėja. Visgi neretai įvairių miestų gyventojai teisinasi, kad dar dažniau tai daryti jiems trukdo oro sąlygos. Tačiau specialistai sako, kad oro sąlygos – ne kliūtis, o keliauti dviračiu galima ir žiemą.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Europos ekspertai pastebi, kad kelionių dviračiu kasmet vis daugėja. Visgi neretai įvairių miestų gyventojai teisinasi, kad dar dažniau tai daryti jiems trukdo oro sąlygos. Tačiau specialistai sako, kad oro sąlygos – ne kliūtis, o keliauti dviračiu galima ir žiemą.

Net italai skundžiasi dėl oro sąlygų

Brestas – miestas pačiame Prancūzijos kamputyje, Bretanės pusiasalyje. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo visiškai subombarduotas. Žurnalistams ir transporto ekspertams, forumo CIVITAS dalyviams, pasileidus į ekskursiją dviračiu, gidai pasakoja, kad miesto subombardavimas lėmė ir tai, kad Breste visiškai neliko tradicinio miesto centro – bažnyčios, apie kurią sukosi visas gyvenimas. Atstatant miestą, nebebuvo prasmės steigti tradicinį centrą. Taip čia atsirado dvi ilgos gatvės, o pėsčiųjų zonas įkurti sudėtinga.

Michelis Joanny, Bresto savivaldybėje atsakingas už transportą ir kelius, pasakoja, kad Brestas tik prieš kelerius metus ėmėsi plėtoti dviračių infrastruktūrą, o sunkumai, be kita ko, susiję ir su oru. „Čia kalvota ir kartais lyja, todėl šis miestas ne per labiausiai tinka dviračiams. Bet daug kam dviračiai patinka, ir mes tikimės, kad vis daugiau žmonių ims jais važinėti“, – sako M. Joanny.

Anot jo, dabar mažiau nei 1 proc. kelionių Breste yra dviračiais. Siekiama, kad tokių kelionių ten būtų 2 proc. Dviračiai Breste, pasak miesto transporto specialisto, imti populiarinti prieš penkerius metus. Tramvajų linijų pradžioje ir pabaigoje dabar jau pastatyti dviračių stovai, bet jų, eksperto nuomone, reikia daug daugiau gatvėse bei prie parduotuvių.

Tarp sudėtingų dviračiams dalykų orą mini net Italijos gyventojai. Bolonijos savivaldybės technikos direktorius Tomazo Bonino sako, kad šis miestas tik neseniai ėmėsi tirti savo gyventojų važiavimo dviračiu įpročius ir suprato, kad šie dažnai, o kartais ir nepagrįstai, teisinasi, esą dviračiu važiuoti jiems trukdo netinkamas oras.

T. Bonino teigimu, atlikus apklausą, paaiškėjo, kad lyjant dviratį renkasi tris kartus mažiau žmonių. „Lyginant su kitais Italijos miestais, mūsų mieste dviračiai gana populiarūs – apie 10 proc. kelionių sudaro kelionės dviračiais. Lyginant su Šiaurės Europa, tai – mažai, bet tendencijos geros: dviračių mėgėjų daugėja, nors gyventojai vis tiek skundžiasi dėl oro. Žmonėms tiesiog patinka skųstis“, – mano T. Bonino.

Valdžia padeda minti lyjant

Tačiau šalyse, kur dviračiai tradiciškai be galo populiarūs, orais būtų sunku skųstis – vien jau todėl, kad dažnai prisitaikyti prie įvairių oro sąlygų padeda miesto valdžia, sudarydama sąlygas patogiau minti, pavyzdžiui, kai lyja, sako Karen Vancluysen iš transporto inovacijomis besidominčių Europos miestų ir regionų tinklo POLIS.

„Nyderlanduose yra toks miestas Groningenas, kur tradiciškai pirmenybė teikiama dviratininkams, daug investuojama į infrastruktūrą. Tai atspindi ir statistika – maždaug pusė kelionių ten būtent dviračiais. Viena iš jų sugalvotų naujovių – lietaus jutikliai, kurie užtikrina, kad jei dviratininkas per lietų sustoja prie šviesoforo, šviesoforas į jį reaguoja – žalia šviesa dega ilgiau, kad nereikėtų dviratininkui laukti permirkusiam“, – pasakoja K. Vancluysen.

Groningenas – vienas iš lyderiaujančių „Čempionų“ projekto (ang. CHAMP CYCLING project) miestų. Beje, projekte, be kitų miestų, yra ir Kaunas, tačiau ne pirmaujančio Europoje miesto, populiarinant dviračius, statusu, o miesto, pasiryžusio tapti lyderiu savo šalyje. O tarp lyderiaujančių Europoje, kad ir kalbant apie orą, yra Švedijos miestas Orebro.

„Švedijos miestas Orebro turi aiškų planą ir, kai sninga, pirmenybę teikia dviračiams. Pasiteisinimas, kad dviračiu nevažiuojama dėl blogo oro, Skandinavijoje negalioja. Orebro mieste, kai sninga, pirmiausia nuvalomi ir smėliu pabarstomi dviračių takeliai. O dviratininkai turi specialias žiemines padangas su spygliais, taigi žiema jų negąsdina“, – sako K. Vancluysen.

Nėra blogo oro – reikia tik apsirūpinti įranga

Umea – dar vienas miestelis Švedijos šiaurėje, 600 km į šiaurę nuo Stokholmo, garsėjantis entuziazmu į gatves žiemą ištempti žmones, kad šie į darbą vyktų ne automobiliais, net jei temperatūra nukrinta žemiau 30 laipsnių šalčio. Elin Pietroni iš Umea savivaldybės tikina, kad į darbą visuomet mina dviračiu.

„Net žiemą, kai temperatūra siekia 20 ar 30 laipsnių žemiau nulio. Tikrai sunku, tačiau svarbiausia tiesiog priimti sprendimą tai daryti. Švedijoje mes mėgstame sakyti, kad nėra blogo oro, yra tik blogi drabužiai. Svarbiausia turėti reikiamą įrangą ir žinoti, ko nori. Tai naudinga tavo sveikatai, o ir kalbant apie laiko planavimą, mano nuomone, dviratis itin išsiskiria“, – įsitikinusi E. Pietroni.

Pasak jos, gyventojus sėsti ant dviračių skatina ir pati savivaldybė, paremdama ne tik materialiais darbais, bet ir raginimais. Moteris pasakoja, kad Umea miestelyje buvo vykdomas įdomus projektas. „Surinkome apie 30–50 žmonių, kurie pirmąkart važiavo dviračiu žiemą. Mobilumo valdymo skyrius jiems suteikė pagalbą, priežiūrą – pavyzdžiui, šildančias sėdynes, specialias padangas ir palaikymą iš savivaldybės, raginimą tęsti ar bent jau išbandyti dviračius žiemą“, – sako E. Pietroni.

Anot jos, savivaldybė dirba ir su verslininkais arba nekilnojamo turto projektų plėtotojais, derėdamasi, kad šie nepamirštų įsteigti ir specialių patalpų tiems, kurie nori persirengti ir saugiai bei šiltai laikyti dviračius. Umea – universitetinis miestas, turintis senas dviračių tradicijas. Nors žiemą oro sąlygos būna sudėtingos, E. Pietroni teigimu, miesto savivalda norėtų, kad dar didesniam skaičiui žmonių dviratis taptų įprasta transporto priemone.

„Žiemą pablogėja mūsų miesto oro kokybė, todėl kiekvienas, kuris persėda iš automobilio ant dviračio, miestui labai padeda. Pirmiausia stengiamės nuvalyti dviračių takus – visada pirmiau negu automobiliams, nes žinom, kad, jeigu to nepadarysim, dviratininkai važiuos tarp automobilių, o tai nesaugu. Taip pat reklamuojame specialias padangas, nes žiemą pas mus labai daug ledo ir sniego“, – vardija pašnekovė.

Bet be viso to, nekilnojamojo turto savininkai ir įmonių vadovai raginami pastatuose įrengti šiltas dviračių statymo vietas su kambariais persirengti, kad būtų patogu ir galėtum jausti, jog mieste minančiam dviratį suteikiama pirmenybė.

Planuose – dviračių takai su šildoma danga

Fabianas Kusteris iš Europos dviratininkų federacijos, save vadinančios didžiausia dviratininkų organizacija, priduria, kad žiemą važiuoti dviračiais per šalčius populiaru ir Suomijoje ar Norvegijoje. Dažniausiai vienu ar kitu būdu prie to taip pat prisideda savivaldybės. Jis pastebi, kad argumentų, jog dviračiams netinkamas klimatas, gali išgirsti ir iš karšto klimato šalių.

„Iš italų ir ispanų dažnai girdim, kad jie dviračiu negali važiuoti, nes per karšta. Bet nuo rugsėjo iki birželio ten labai smagu, tad nemanau, kad klimatas arba oras yra pagrindinis trukdis“, – tvirtina F. Kusteris. Jis kalba ir apie šildomų dangų projektus, tačiau jie – itin brangūs, reikalaujantys kitokio požiūrio į dviračius. Politikai ir jų administracijos, anot dviračių federacijos atstovo, mėgsta milijoninės vertės projektus, todėl brangumas esą kartais gali turėti teigiamą pusę – priminti politikams, kokia rimta ir visavertė transporto priemonė gali būti dviratis.

„Kiti projektai – apsauga nuo vėjo, kad dviratininkai nepatektų į priešinį vėją. Yra dar vienas labai paprastas dalykas – oro programėlės telefone, kur gali sekti orų prognozes ir pasiskaičiuoti, ar spėsi nuvažiuoti į norimą vietą, kol nepradės lyti. Lietaus reikšmė apskritai pervertinama. Mes žinome, kad Belgijoje, Olandijoje lyja 6 proc. viso laiko, vadinasi, 94 proc. – nelyja“, – pabrėžia Europos dviratininkų federacijos atstovas.

Jo teigimu, Europos tikslas – kad iki 2020 metų 15 proc. visų kelionių Europoje būtų dviračiu. Dabar maždaug perpus mažiau. Daugiausia Nyderlanduose, kur kas ketvirta kelionė – dviračiu. Dar daug dviratininkų yra Danijoje, Vokietijoje, taip pat, mažai kas žino, – ir Vengrijoje, tačiau daugiausia kaimuose, kur nėra, tačiau ir nereikia, daug infrastruktūros. Nors apskritai kalbant, statistiką, sako F. Kusterio, surinkti sunku, visgi panašu, kad nepaisant oro sąlygų, dviratininkų skaičius Europoje auga kasmet.

„Turime duomenų ir ženklų, kad daugelyje miestų, taip pat ir Europos Sąjungos šalių, dviračiai dar labiau populiarėja. Savo šalies mastu pirmauja sostinės Londonas, Paryžius, Budapeštas. O kiti miestai seka iš paskos. Patikimos statistikos mažai – koks kai kuriose šalyse kelionių dviračiu procentas, neturime jokių nacionalinių duomenų, ypač iš pietinių šalių“, – teigia F. Kusteris.

Pasak jo, centrinėje ir Rytų Europoje šiek tiek geresnė padėtis, dar geresnė – Skandinavijoje, Nyderlanduose. Taip pat geri Vokietijos duomenys – ten dviračiai per pastaruosius dešimt metų išpopuliarėjo 50 proc. „Geras ženklas, kad jie populiarėja daugiausiai gyventojų turinčioje Europos šalyje“, – mano F. Kusteris.

Investicijos į dviratį – mažesnės nei į automobilį

O ką daryti, jei savivaldybėms neužtenka lėšų paramai – dygliuotų padangų, apšiltintų sėdynių, dviračių statymo aikštelių projektams? Ką daryti, kad dviračiai populiarėtų ten, kur žiemos šaltos visada? Ekspertai sako, kad juos itin populiarina įvairios schemos miestuose – šį sezoną, kurio pabaiga jau spalio viduryje, tokia atsirado ir Vilniuje.

K. Vancluysen iš Europos miestų ir regionų tinklo POLIS nuomone, daug ką galima pasiekti tiesiog daug kalbant apie dviračius, pasakojant apie jų privalumus ir įtaką žmonių asmeninei gerovei. „Vis dažniau tiriama, kaip važinėjimas dviračiu veikia žmogaus sveikatą. Net ir pusvalandį per dieną važiuoti dviračiu – labai sveika. O kalbant apie pinigus, įvairūs duomenys rodo, kad investicijos į dviratį ne tokios didelės, kaip į automobilį ar kelius. Svarbu susidėlioti prioritetus“, – įsitikinusi pašnekovė. Jos manymu, itin svarbu keisti ir žmonių mentalitetą.

O grįžtant prie ekstremaliausio kasdienio važiavimo dviračiu laiko – gilios žiemos, ekspertai pastebi ir tai, kad mėgautis dviračiu žiemą gali padėti tinkama apranga – labai svarbu neprisirengti per daug, nes būti šlapiam šaltyje daug blogiau nei jausti vėsą, bet būti sausam. Be to, entuziastai sako, kad važiavimas dviračiu žiemą, be visų savaiminių sveikatos privalumų, turi ir dar vieną bruožą – suteikia intrigos. Bet ar ryžtis, žinoma, spręsti patiems.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...