captcha

Jūsų klausimas priimtas

Čekija siųs žvalgus į Pietų Korėją

Čekijos vyriausybė bando privilioti investicijas. Kalbama apie esamų ir naujų investicijų zonų skatinimą ir apie žvalgų siuntimą į Pietų Korėją, kuri jau daug investavo į Čekiją. Prezidentas Milošas Zemanas taip pat su dideliu entuziazmu žvalgosi ir į Kiniją.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Čekijos vyriausybė bando privilioti investicijas. Kalbama apie esamų ir naujų investicijų zonų skatinimą ir apie žvalgų siuntimą į Pietų Korėją, kuri jau daug investavo į Čekiją. Prezidentas Milošas Zemanas taip pat su dideliu entuziazmu žvalgosi ir į Kiniją.

Prasčiausia – kalnakasių padėtis

Čekija gyvena priešlaikiniais parlamento rinkimais. Be to, pirmą kartą savo istorijoje gyvena be parlamento ir nuolatinės vyriausybės. Dabar čia tėra Senatas, prezidentas ir laikinoji vyriausybė. Tačiau laiko atsipūsti nėra. Nors kitų metų biudžetą priims spalio pabaigoje išrinktas naujas parlamentas, jo apmatai jau parengti. Laikinasis finansų ministras planuoja maždaug 15 mlrd. litų biudžeto deficitą.

Kur kas daugiau dėmesio sulaukia įtempta padėtis Čekijos rytiniuose, tradiciškai pramoniniuose rajonuose Moravijoje ir Silezijoje. Pasaulyje kritus akmens anglių kainoms, ten esančių šachtų savininkai ėmė skaičiuoti nuostolius ir atvirai kalbėti apie šachtų uždarymą, jei vyriausybė nepadėsianti. Pastaroji atsisako gelbėti privačias įmones, nes tai prieštarautų rinkos logikai bei Europos Sąjungos taisyklėms. Bėda ta, kad rytiniuose Čekijos rajonuose laikosi aukštas daugiametis nedarbo lygis: nors visos Čekijos vidurkis nesiekia 9 proc., kai kuriuose šalies rytų kraštuose jis viršija 25 per oc. Tad net vienui vienos šachtos uždarymas taptų skaudžiu smūgiu darbo rinkai bei socialinei sistemai.

Grėsmės simboliu tapo privačiai kalnakasybos bendrovei OKD priklausanti šachta „Paskovas“. Ją uždarius, darbo akimirksniu netektų 1 200 kalnakasių. Tokių šachtų gali būti daugiau. Stagnacija kalnakasyboje atsilieptų daugeliui pagalbinių pramonės, paslaugų ir finansų šakų. Apskaičiuota, kad blogiausiu atveju be darbo galėtų likti 70 tūkst. žmonių. Jau pastebėta, kad, reaguodami į masinių atleidimų grėsmę, bankai smarkiai sugriežtino paskolų tiekimo sąlygas kritiškuose regionuose.

Mažinti valstybės skolą spaudžiami verslininkai

Vyriausybė buvo priversta reaguoti. Prezidento ir premjero iniciatyva sukurta darbo komisija. Jos narių nuomone, vienintelė išeitis – privilioti investicijas. Kalbama apie esamų ir naujų investicijų zonų skatinimą ir apie žvalgų siuntimą į Pietų Korėją, kuri jau daug investavo į Čekiją, čia atidariusi „Hyunday“ automobilių gamyklą bei įsigijusi didelį Čekijos oro linijų ČSA akcijų paketą. Taip pat prezidentas Milošas Zemanas su dideliu entuziazmu žvalgosi ir į Kiniją.

Darbo vietų kūrimas bei ūkio augimo skatinimas investicijomis bei su jomis susijusių infrastruktūros projektų finansavimu yra ilgalaikis M. Zemano politikos vėliavnešys. Be to, jis mėgsta kalbėti apie „solidarią“ (progresyvinę) pajamų mokesčių sistemą, apie tai, kad dosnią socialinę sistemą turėtų paremti turtingos valstybinės ir ne tik valstybinės įmonės, kurių pajamas derėtų drąsiau apmokestinti, bei apie valstybės skolą, kurią turėtų padėti išmokėti pasiturintys verslininkai.

M. Zemanas net yra prasitaręs, kad kiekvieno, kuris pageidaus su juo leistis į užsienio kelionę sudaryti naujų sutarčių, pirmiausia paklaus, kiek verslininkas prisidės prie skolos sumažinimo. Pats M. Zemanas iškart po prezidento rinkimų atidarė sąskaitą banke, kurią pavadino „valstybės skolos išmokėjimo kasa“, ir pažadėjo ten kas mėnesį pervesti bent trečdalį savo prezidentinės algos.

Sunku pasakyti, kaip populistiniai prezidento bei kai kurių partijų gestai paveiks rinkėjus, tačiau, remiantis nuomonių tyrimais, akivaizdu, kad bent dalį tokių užmojų Čekijoje bus mėginama įgyvendinti, nes populiarumu pirmauja socdemai bei kitos kairiosios partijos, o ligšiolinė valdančioji dešinė yra smarkiai smukusi.

„Moody`s“ vertinimai – palankūs

Čekoslovakijos prekybos banko ČSOB tyrimo, kuriame apklausta per pusė tūkstančio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, duomenimis, neigiamų būsimų rinkimų padarinių baiminasi 34 proc. šalies verslininkų. 70 proc. didžiausia kliūtimi verslui nurodė biurokratijos ir popierizmo naštą, pusė – vadinamąjį antrosios pakopos nemokumą, kai įmonės nepajėgia apmokėti tarpusavio sąskaitų. Vis dėlto net 63 proc. apklaustųjų perspektyvą kitąmet vertina optimistiškai.

Optimistiškai kaimyninę Slovakiją įvertino tarptautinė investicijų reitingų agentūra „Moody`s Investors Service“. Ji kilstelėjo perspektyvinį reitingą nuo negatyvaus iki stabilaus, tad Slovakijai nebegresia netekti dabartinio reitingo simbolio A2. „Moody`s“ sprendimą motyvuoja tuo, kad Slovakija, kurioje, kitaip nei Čekijoje, įvestas euras, išlieka dabartinės euro zonos krizės periferijoje, o šalies vyriausybė tikina įsipareigojusi valstybės įsiskolinimą kitąmet pasprausti po 57 proc. BVP.

Čekiją ta pati „Moody`s“ vertina palankiai bei pastebi stabilią perspektyvą ir jau 6 kartus iš eilės ženklina ją simboliu A1. „Moody`s“ pabrėžia, kad Čekijai palankų vertinimą visų pirma pelno ilgalaikės pastangos gerinti mokesčių surinkimą ir mažinti biudžeto deficitą. Už tai giriama dėl korupcijos skandalo žlugusi buvusi dešinioji vyriausybė. Abi valstybės giriamos už stabilią ir tvirtus kapitalo pamatus prižiūrinčią bankininkystės sistemą.

Klesti korupcija

Kur kas niūresnes išvadas paskelbė tarptautinė kovos prieš korupciją organizacija „Transparency International“, kuri drauge su finansų patarėjų bendrove „Bisnode“ apskaičiavo, kaip Čekijoje elgiamasi su valstybės pinigais bei ES subsidijomis. Jų duomenimis, per pastaruosius šešerius metus galimybę įgyvendinti įvairius projektus už bemaž 20 mlrd. litų Čekijoje laimėjo 222 bendrovės, kurių motininės įmonės registruotos vadinamajame mokesčių rojuje. 277 bendrovės, kurių savininkai registruoti mokesčių rojuje, gavo subsidijas iš Europos fondų. Kitaip tariant, 97 proc. lėšų, skirtų viešiems projektams, atiteko įmonėms, kurių savininkai registruoti Olandijoje, Kipre ar Liuksemburge.

Spėjama, kad mokesčių nuotėkiai iš viso siekė milijardus kronų, o mažiausiai 1 proc. minėtų įmonių turi ryšių su aukštais politikais. „Transparency International“ daug metų Čekijai nuosekliai prikaišioja aukštą korupcijos lygį, neperregimas valdininkijos ir verslo sąsajas ir vangias pastangas su tuo kovoti. Pernai kasmetiniame ES mastu nustatomame „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse palankiausiai įvertinta Danija su Suomija, prasčiausiai – Graikija su Bulgarija, o Čekija atsidūrė paskutiniame trečdalyje tarp Lietuvos ir Latvijos. Palankiau įvertintos Vengrija, Lenkija ir Slovėnija. Iš pokomunistinių šalių palankiausiai įvertinta Estija, užėmusi 32 vietą iš 176 pasaulio valstybių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...