captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš „Amerikos balso“ archyvų: apie krepšinio pradžią Lietuvoje

„Lietuviai turi tik vieną dalyką, kurį aš vertinu daugiau negu Amerikoje. Jie myli žaidimą“, – 1968 m. interviu „Amerikos balsui“ sakė Lietuvos krepšininkas, Europos čempionas Mykolas Ruzgys. Feliksas Kriaučiūnas 1935 m. su kitais Amerikos lietuviais Lietuvoje mokė žaisti krepšinį. O 1937 m. ir 1939 m. Lietuvai pergalingose Europos čempionatuose buvo rinktinės kapitonas. Europos čempionas Mykolas Ruzgys – taip pat vienas iš krepšinio Lietuvoje pradininkų. Iki 1939 m. čempionato M. Ruzgys metus praleido žaisdamas įvairiuose Kauno klubuose. Europos čempionate jis buvo pripažintas gražiausiai žaidžiančiu krepšininku.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Lietuviai turi tik vieną dalyką, kurį aš vertinu daugiau negu Amerikoje. Jie myli žaidimą“, – 1968 m. interviu „Amerikos balsui“ sakė Lietuvos krepšininkas, Europos čempionas Mykolas Ruzgys.

Feliksas Kriaučiūnas 1935 m. su kitais Amerikos lietuviais Lietuvoje mokė žaisti krepšinį. O 1937 m. ir 1939 m. Lietuvai pergalingose Europos čempionatuose buvo rinktinės kapitonas. Europos čempionas Mykolas Ruzgys – taip pat vienas iš krepšinio Lietuvoje pradininkų. Iki 1939 m. čempionato M. Ruzgys metus praleido žaisdamas įvairiuose Kauno klubuose. Europos čempionate jis buvo pripažintas gražiausiai žaidžiančiu krepšininku.

– Ilgai gyvenote Europoje žaisdami krepšinį?

F. Kriaučiūnas: Gyvenau Lietuvoje nuo 1937 iki 1939 m. Šie metai man buvo geriausi ir jų niekada neužmiršiu. Gal jūs visi atmenate žodžius, kuriuos pasakiau, kai mes laimėjome: „Mes padarėme, ko jūs norėjote ir ką mes galėjome.“ 1937 m. Rygoje mes dukart žaidėme su Italija. Buvo toks dalykas. Pranas Talzūnas metė baudą, o teisėjas pasakė, kad jis buvo ant linijos. Vieną kartą, antrą kartą, trečią kartą, ketvirtą kartą. Ir visus kartus jis neįmetė. Aš paklausiau teisėjo, kas yra. Mes tą dieną galėjome pralaimėti. Bet gal Dievas buvo su mumis, ir mes laimėjome.

Niekada neužmiršiu, kaip laimėjome Rygoje ir kaip mus stotyje sutiko žmonės. Į kiekvieną stotį susirinkę žmonės mus sutiko taip, kaip mes čia, Amerikoje, savo prezidentą. Tūkstančiai žmonių į kiekvieną stotį susirinko. Nuo 1935 m., kai mano brolis ir kiti atvažiavo į Lietuvą su krepšiniu, krepšinis padarė pažangą. Atmenu, kaip 1937 m. važinėjau per visus miestus ir pradėjau treniruoti. Tai buvo gera pradžia. Mes buvome labai dėkingi ir laimingi, kad jie taip gerai žaidė.

– Aš buvau liudininkas antrųjų rungtynių ir, atsimenu, buvau liudininkas paskutinio momento, kai Pranas Lubinas įmetė lemiamą tašką prieš latvius.

F. Kriaučiūnas: Teisybė. Ne tik P. Lubinas laimėjo. Čia buvo Mykolas Ruzgys, Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas, Artūras Andrulis, Zenonas Puzinauskas. Mes visi laimėjome. Mes žaidėme, kad laimėtume.

– Feliksai, ką dabar veikiate ir kur gyvenate?

F. Kriaučiūnas: Dabar tarnauju policijos departamente Čikagoje, dirbu su jaunimu.

– Ar dar domitės sportu?

F. Kriaučiūnas: Dabar nedalyvauju. Paskutinį kartą dalyvavau prieš kokius penkerius metus, kai M. Ruzgys, Petraitis, A. Andrulis, aš pats, Z. Puzinauskas ir kiti žaidėme Čikagoje prieš „Švento ryto“ gimnaziją. Turėjome progą su visais susipažinti, atsiminti geras dienas, kai buvome Lietuvoje 1937 ir 1939 m.

– Jūs turite didelį krepšinio patyrimą. Ar nebandote treniruoti, paruošti jaunimą, padėti, patarti?

F. Kriaučiūnas: Ten, kur gyvenu, yra daug jaunimo. Aš galiu jiems patarti. Su jaunimu, kuris lanko gimnazijas, kai kada susieiname, paklausiame apie krepšinį. Bet krepšinis dabar yra greitesnis negu 1937 m.

– Jūs Čikagoje stebite Amerikos lietuvių krepšinio eigą? Kiek yra pažengę lietuviai krepšininkai? Ar jie yra atsilikę?

F. Kriaučiūnas: Daug nepažįstu. Beveik visi savo pasikeitė savo pavardes, kaip aš Kriaučiūno pavardę pakeičiau į Krause. Kas gali žinoti, ar jis lietuvis, ar ne.

– Kada Jūs apleidote Lietuvą?

M. Ruzgys: 1940 m.

– Kur žaidėte Lietuvoje?

M. Ruzgys: JSO, Kaune.

– Ar Lietuvos krepšinis turi ką nors naujo, tobulesnio, ko Amerika neturėtų?

M. Ruzgys: Jie turi tik vieną dalyką, kurį aš vertinu daugiau negu Amerikoje. Jie myli žaidimą. Lietuvoje mes žaidėme, nes norėjome žaisti krepšinį. Dabar jie žiūri į ūgį. Jei 2 metrai ir daugiau, sako – geras krepšininkas būsi.

– Ar pajėgi Jums atrodo sovietų krepšinio rinktinė? Kodėl ji pajėgi? Lietuviai, latviai prisidėjo.

M. Ruzgys: Tiesą sakant, Rusija perėmusi lietuvišką techniką ir taktiką. Paskutinį kartą juos mačiau, kai su prancūzų komanda buvau Prahoje. Norėjau verkti iš džiaugsmo, nes komandoje buvo keturi lietuviai, o vienas – jų rinktinės kapitonas. Keletą kartų kalbėjau su lietuvių žaidėjais, bet daugiau negalėjau kalbėti.

– Komandos žaidėjai žinojo, kad Jūs esate Amerikos lietuvis?

M. Ruzgys: Jie labai gerai žinojo. Kai buvau banke, valgant man iš kairės sėdėjo Bulgarijos treneris, iš dešinės – rusų treneris. Visi žinojo. Kur tik ėjau, ir laikraščiai, ir radijas sakė, kad aš esu Amerikos lietuvis, kuris su Lietuvos komanda laimėjo Europos krepšinio pirmenybes Kaune.

– O amerikiečių komandos yra pažengusios nuo tų laikų, kai žaidėte Jūs?

M. Ruzgys: Yra.

– Yra naujų išradimų, technikos, taktikos?

M. Ruzgys: Yra labai daug gero. Bet jų žaidimas, pažanga susijusi su tuo, ką jie gaus iš krepšinio, ką krepšinis jiems duos. Rinktinei reikia, kaip Kriaučiūnas anksčiau sakė, pasiruošimo, noro, reikia dirbti ir reikia eiti laimėti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...