captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš „Amerikos balso“ archyvų. JAV politikai apie Sovietų Sąjungos Baltijos šalių okupaciją

Siūlome paskaityti Amerikos politikų mintis Jungtinių Valstijų kongrese apie Sovietų Sąjungos Baltijos šalių okupaciją. Kongresmenų pasisakymų apžvalga parengta 1974 metais, minint trijų Baltijos šalių okupacijos 34-ąsias metines.
G. Svitojaus (ELTA) nuotr.
G. Svitojaus (ELTA) nuotr.

Siūlome paskaityti Amerikos politikų mintis Jungtinių Valstijų kongrese apie Sovietų Sąjungos Baltijos šalių okupaciją. Kongresmenų pasisakymų apžvalga parengta 1974 metais, minint trijų Baltijos šalių okupacijos 34-ąsias metines.

Jungtinių Valstijų Kongrese keliasdešimt jo narių pasakė kalbas ir padarė pareiškimus, susijusius su Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos respublikų okupacijos 34-omis metinėmis. Štai keleto pareiškimų apžvalga.

Baltijos valstybių okupacijos metinių proga apie 40 Kongreso narių padarė atitinkamus pareiškimus Senate ir At stovų Rūmuose. Apžvelgęs kai kuriuos 1940 m. birželio įvykius Lietuvoje, senatorius Romanas Hruska, respublikonas iš Nebraskos, pažymėjo, kad kiekvienas laisvę mylintis amerikietis su dideliu apgailestavimu prisimena tai, kas atsitiko Rytų Europos tautoms. Valstybių drąsūs žmonės šiandien yra liūdni liudininkai Rytų ir Vakarų konfrontacijos laikotarpio, kuris prasidėjo dar anksčiau, nei Antrojo pasaulinio karo patrankos nutilo.

Senatorius R. Hruska atkreipė dėmesį į tuos pasikeitimus, kurie susiklostė per pastaruosius tris dešimtmečius, ypač nuo to laiko, kai prezidentas Richardas Nixonas pradėjo įtampų atoslūgio politiką. Senatorius toliau sakė, kad atoslūgis duoda naujos vilties visoms pasaulio tautoms, neaplenkiant ir priespaudoje esančių. Kai idėjos galės pradėti plaukti tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos, jos galbūt prasiskverbs ir į komunistų pasaulį.

Senatorius Harrisonas Williamsas, demokratas iš Naujojo Džersio, peržvelgė išbandymus lietuvių tautos, kuri nuo 1795 m. kovojo mėgindama nusikratyti svetimųjų valdymo naštos. Tą tragišką istoriją, sakė senatorius H. Williamsas, nutraukė tik du nepriklausomybės dešimtmečiai. Tačiau per tuos dvidešimtį metų Lietuva, kaip laisva valstybė, parodė savo pajėgumą ir sugebėjimą laisvai valdytis, kaip retas kuris kitas kraštas. Priminęs Lietuvos okupacijos faktus, senatorius pažymėjo, kad, nepaisant skaudžiausių smūgių, lietuviai visame pasaulyje niekada neišsižadėjo savo tautos kilnios kovos dėl laisvės ir laisvo tautinio apsisprendimo. Paminėjęs naujausių laikų kai kuriuos tų pastangų įvykius, tokius kaip Romo Kalantos susideginimas, senatorius H. Williamsas pabrėžė, kad lietuviai pajėgia atsispirti sovietų pastangoms demoralizuoti tautą ir surusinti jos kultūrą bei institucijas.

Panašiai pasisakė ir senatorius Carlas Curtisas, respublikonas iš Nebraskos, paminėjęs Lietuvos istorinius saitus su Vakarais ir caristinės bei sovietinės Rusijos kėslus nutraukti tuos lietuvių ryšius. Senatorius C. Curtisas sakė, kad 1940 m. lietuviai buvo religingi žmonės ir tvirtai prisirišę prie katalikybės. Kaip tik dėl tokio prisirišimo sovietai stengėsi prievarta išnaikinti krikščionybę Lietuvoje, norėdami išnaikinti lietuvių kultūrinės ir intelektualines tradicijas. Tačiau, anot senatoriaus C. Curtiso, lietuviai ir toliau stengiasi išlaikyti savo tradicijas, kiek tik pajėgia.

Panašias mintis reiškė senatoriai respublikonai Williamas Rothas iš Delavero, Barry Goldwateris ir Paulas Fanninas iš Arizonos ir Richardas Schweikeris iš Pensilvanijos, taip pat demokratas senatorius Johnas Pastore iš Rod Ailando.

Atstovų Rūmų narys Edwardas Kochas, demokratas, kalbėjo Atstovų Rūmuose birželio 17 d. Jis sakė, kad ir šiuo metu Lietuvos pajungimas tęsiamas, Sovietų Sąjungai stengiantis ištrinti lietuvių tautinę ir kultūrinę tapatybę. Religinis ir politinis persekiojimas tebėra nuolatinis reiškinys. Kongreso narys E. Kochas taip pat kalbėjo ir apie Simą Kudirką, lietuvį jūrininką, kuris dabar kalinamas sovietų sunkiųjų darbų stovykloje už tai, kad mėgino gauti politinį prieglobstį Amerikoje, nušokęs į JAV pakrančių sargybos laivą prieš trejus metus. Kongreso narys sakė, kad JAV vyriausybei tenka ypatinga atsakomybė dėl jo likimo, ypač atsiradus įrodymo duomenų, kad S. Kudirka gali būti Amerikos piliečiu, nes jo motina jo gimimo metu buvo Amerikos pilietė. Kongreso narys E. Kochas baigė savo kalbą kviesdamas Kongresą priimti rezoliuciją, prašančią prezidento R. Nixono paraginti sovietų vadovus išleisti S. Kudirką iš katorgos ir suteikti jam ir jo motinai leidimus išvykti.

Kongreso narys Jamesas Delaney, demokratas iš Niujorko, Lietuvos troškimą laisvės palygino su tuo laisvės siekimu, kurį parodė pirmieji šio krašto naujakuriai, atvykę į šį žemyną siekdami religinės ir politinės laisvės, siekdami pagrindinių žmogaus teisių, kurios jiems buvo paneigtos Europoje. Kongreso narys J. Delaney dar pridėjo, kad lietuviai taip pat trokšta to, kas jiems teisėtai priklauso.

Apžvelgęs kai kuriuos 1940 m. įvykius, Kongreso narys Jackas Kempas, respublikonas iš Niujorko, tvirtino, kad amerikiečiai nenurims, kol yra paneigiama religinė laisvė ir laisvas tautų apsisprendimas. Baltijos kraštų okupaciją Kongreso narys pavadino ne tik tarptautinės teisės, raidės ir dvasios laužymu, bet ir nusikaltimu bendrosios dorovės dėsniams.

Tarp Baltijos valstybių okupacijos metinių proga pareiškimus padariusių Kongreso narių buvo Respublikonų frakcijos lyderis Johnas Rhodesas iš Arizonos, demokratas Ray`us Maddenas iš Indianos, demokratas Lesteris Wolffas iš Niujorko ir kiti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...