captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kraujo spaudimą derėtų reguliariai tikrinti jau nuo 40-ies

Neretai žmonės ateina jau sirgdami širdies nepakankamumu, net nežinodami, kad iki tol turėjo kokių nors širdies ir kraujagyslių sutrikimų, LRT RADIJUI sako Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė profesorė Jelena Čelutkienė. Anot jos, širdies nepakankamumas yra visų širdies ligų galutinė stadija, kuri pasireiškia vyresniame amžiuje, todėl pirmiausia reikia savimi pasirūpinti iš anksto ir, pavyzdžiui, kraujo spaudimą reguliariai tikrinti jau sulaukus 40 metų.
TT News Agency/Scanpix nuotr.
TT News Agency/Scanpix nuotr.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikė J. Čelutkienė šiemet pripažinta Lietuvos metų kardiologe. Jos teigimu, širdies ligų srityje Lietuva išsiskiria iš savo kaimynių: „[...] savo regione esame pionieriai dėl savo širdies nepakankamumo specializuotų kabinetų. Daugelis kitų šalių neturi tos unikalios specialybės. Jie neturi specializuotų slaugytojų, dirbančių su pacientais. Kitos Baltijos šalys, Lenkija ir nemažai Europos šalių dar mums pavydi, kad mes pradėjome šią veiklą.“

– Kiek teko skaityti, daugėja širdies nepakankamumo susirgimų?

– Tarp lėtinių ligų pirmą vietą užima arterinė hipertenzija, antrą – išeminė širdies liga, trečią – širdies nepakankamumo sindromas. Taigi ši liga yra viena iš labiausiai paplitusių. Ja serga 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

– 100 tūkst. – didelis skaičius. Kokie yra rizikos veiksniai? Dėl ko atsiranda ši liga?

– Tai yra visų širdies ligų galutinė stadija. Ar tai arterinė hipertenzija, ar išeminė širdies liga, ar kitos retesnės ligos, jos palaipsniui progresuoja ir priveda prie širdies nepakankamumo. Kai širdies raumens rezervai išsenka, pasikeičia visos širdies ir kraujagyslių sistemos reguliacija, žmogus pradeda dusti, netoleruoti fizinio krūvio, jam atsiranda tinimai ir kitokie simptomai. Jo gyvenimas pasikeičia labai stipriai ta prasme, kad jis nebegali atlikti viso sau įprasto krūvio, jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Rizikos veiksniai yra tradiciniai visų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, visa tai, ką mes žinome.

– O kaip su amžiumi? Ar jaunėja šia liga sergantys žmonės?

– Reikalas tas, kad mūsų populiacija apskritai palaipsniui senėja. Nors smarkiai atsiliekame nuo Europos, gyvenimo trukmė vis tiek ilgėja visose šalyse, Lietuvoje taip pat. Širdies nepakankamumas yra pagyvenusių žmonių liga. Dažniausiai perlipus 65 metų amžių sergančiųjų proporcija išauga. Kalbame apie 10 proc. ir daugiau žmonių su širdies nepakankamumu.

Seifettin Dincturk/Unsplash nuotr.

– Esate specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų Lietuvoje kūrimo iniciatorė. Ar galėtumėte truputį smulkiau papasakoti apie tai?

– Ši lėtinė liga ir pavojinga, ir sudaro didžiulę naštą savo dažnais paūmėjimais. Pacientai, paūmėjus būklei, dažnai atsiduria ligoninėje, kartais iki 5–6 kartų per metus. Ši liga reikalauja labai griežto, sistemingo gydymo ir rūpesčio savimi. Pacientams reikia pritaikyti gydymą ir išmokyti juos gyventi su širdies nepakankamumu.

Per 15 įprastinės konsultacijos minučių tai neįmanoma, todėl pagal kitų Europos šalių ir JAV pavyzdį mes žinome – jeigu skirsime tokiam pacientui daugiau laiko, jeigu jį prižiūrės specialistai ir jis gaus specialų mokymą, turėsime visai kitus rezultatus. Pacientai laiku pastebės blogėjimo simptomus, mokės teisingai vertinti, teisingai koreguoti savo gydymą, laiku kreiptis. Tokiu būdu galime labai daug išlošti jų sveikatai ir sveikatos apsaugos biudžetui.

– Turbūt ne tik šiai ligai gydyti tokie kabinetai būtų naudingi, bet ir kitoms sritims jų reikėtų, nes visur to laiko pas mediką trūksta, kad viską pasakytų, kaip save prižiūrėti, ką daryti toliau?

– Teisingai. Yra didžiulis rezervas slaugytojų, specialiai apmokytų slaugytojų, kurios gali tapti konsultantėmis ir mokyti prevencijos meno (kaip nesusirgti, kai dar esi rizikos zonoje). Tai būtų naudinga ir kitų lėtinių ligų atvejais, ne tik širdies nepakankamumo, bet, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo, antitrombinių vaistų vartojimo ir t. t. [...]

– Kaip atrodo Europos kontekste Lietuvos medikai, Lietuvos kardiologai? Ar mes turime kuo pasidalinti, ar tik iš ten imame informaciją?

– Manau, kad pirmiausia pasižymime kaip labai entuziastingi šios veiklos dalyviai, turintys labai daug priemonių Lietuvoje tinkamai gydyti širdies nepakankamumą. Taip pat savo regione esame pionieriai dėl savo širdies nepakankamumo specializuotų kabinetų. Daugelis kitų šalių neturi tos unikalios specialybės. Jie neturi specializuotų slaugytojų, dirbančių su pacientais. Kitos Baltijos šalys, Lenkija ir nemažai Europos šalių dar mums pavydi, kad mes pradėjome šią veiklą.

Gydytoja profesorė Jelena Čelutkienė. Donato Pipo/DELFI nuotr.

– Jūs netgi esate sakiusi, kad nors širdies nepakankamumas nėra išgydomas, daugelio pacientų gyvenimo kokybė gali pagerėti, jeigu jie patys rūpintųsi savimi. Ar noriai jie ateina?

– Tikrai pacientai dažniausiai to labai nori. Gal negali pasakyti, kad tai yra 100 proc. noras, nes reikia ir tam skirti laiko, ir atvažiuoti, tokio sąmoningumo, bet galiu pasakyti, kad tarp mūsų pacientų matome didžiulį pasitenkinimą ir netgi nuostabą, kad Lietuvoje gali būti tokia paslauga. Prisimenu atvejį, kai vienas iš buvusių profesorių atėjo į vieną iš mūsų miesto poliklinikų, į tokį kabinetą net verkė iš to džiaugsmo ir susijaudinimo, kad jis gali gauti tokį medikų dėmesį sau ir savo ligai.

– Ateini į kabinetą, kas ten vyksta? Paskaita būna? Kokiu principu viskas veikia?

– Konsultacija trunka iki 1,5 val. Per tą laiką įvertinami ir individualūs paciento gyvybiniai rodikliai, jo simptomai, jis pildo atitinkamus klausimynus, įvertinamas jo fizinis pajėgumas, naudojant 6 min. ėjimo testą. Atliekami reikalingi laboratoriniai tyrimai, bet pirma su juo labai daug dirba slaugytoja, kuri įvertina paciento dinamiką, ar jo būklė gerėja ar blogėja. Toliau labai daug dėmesio (iki 45 min.) per seansą skiriama pokalbiui, mokymui, kaip ką jis turi daryti, kaip jis turi suprasti savo ligą, vaistų paskirtį, kodėl jie reikalingi, kokių galima laukti pašalinių reiškinių, ko reikėtų nebijoti. Be to, su juo kalbamasi, kaip iš tiesų jam sekasi įsisavinti mūsų rekomendacijas. Tokiu būdu yra atgalinis ryšys. Jei yra klausimų, į juos atsakoma ir koreguojama.

– Specialistai sako, kad širdies nepakankamumo galima išvengti taikant sveiką gyvenimo būdą ir paisant visų profilaktinių rekomendacijų. Gal galėtumėte paminėti nors keletą?

– Jeigu gyvenate sveikai, rizika susirgti daug mažesnė, bet, taip sakant, užgyventi tą širdies nepakankamumą dažniausiai tenka ne po 65 metų, o dažnai dar iki to amžiaus, nes arterinė hipertenzija arba miokardo infarktas įvyksta neretai ir ankstesniame amžiuje. Kaip nesusisirgti miokardo infarktu? Kaip koreguoti savo arterinį kraujospūdį? Pirmiausia, jį reikia žinoti. Tai vienas iš svarbiausių dalykų. Arterinė hipertenzija lieka viena dažniausių [širdies nepakankamumo] priežasčių.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Aš kartais savo bendraamžių paklausiu, koks jų spaudimas. Jie sako – niekada nesimatuoju ir nežinau. Ko gero, reikėtų po 60 metų jį reikėtų stebėti?

– Aš rekomenduoju gal po 40 metų. Neretai turime situaciją, kai žmogus pas mus ateina jau su širdies nepakankamumu ir jis nežinojo ir niekada nematavo savo arterinio kraujospūdžio. Didelė tikimybė, kad jo liga yra sukelta ne diagnozuoto ir negydyto padidinto kraujospūdžio.

Kitas labai svarbus veiksnys Lietuvoje yra padidintas cholesterolio kiekis kraujyje. Apie tai žmonės taip pat gali dažnai nežinoti ir negydyti. Bėda ta, kad Lietuvoje paplitimas yra iki 90 proc. žmonių, ką rodo mūsų prevencijos programa. Tai didžiulė rizika susirgti išemine širdies liga. Tai būtinai reikia tvarkyti.

– Jūs esate sakiusi, kad svarbu nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vadinate tai Lietuvos rykšte. Kaip tik nuo Naujųjų metų įsigalios naujos pataisos, susijusios su alkoholio prekyba. Kaip jūs vertinate tokias pastangas?

– Vertinu labai teigiamai. Širdies nepakankamumo kabinetuose tą problemą matome labai dažnai, vos ne kasdien. Ji gali būti savarankiška, prisidėti prie kitų ligų, tačiau visumoje, žinoma, mes matome tai kaip didžiulę problemą, su kuria labai sunku susitvarkyti. Aišku, tos pastangos reikalingos.

– Artėja šventės, Kalėdos, Naujieji metai. Sunkus išbandymas pirmiausia mūsų sveikatai, žinoma, ir širdžiai. Koks jūsų patarimas?

– Sutinku, gali būti labai daug sūraus maisto, kuris gali paūminti jau sergančių būklę, o jeigu prie to dar pridedamas alkoholis... Iš tiesų po švenčių atvyksta žmonės su pablogėjusia situacija, su sutrikusiu širdies ritmu. Tikrai čia reikia saiko. Aš labai tikiuosi, kad mūsų žmonės šventę gali įžvelgti vis dėlto daugelyje kitų dalykų, išskyrus patį maistą ir sėdėjimą prie stalo.

– Medikai paprastai paskutine pasirūpina savo sveikata. Kiek jums, kaip gydytojai, lieka to laiko pagalvoti ir apie save?

– Teisingai, medikai yra viena iš rizikingiausių profesinių grupių sveikatos prasme. Iš tiesų laiko trūkumas ir nemažas stresas turbūt prie to prisideda. Kol kas tiesiog nelabai turiu sveikatos problemų, ačiū Dievui, bet stengiuosi palaikyti fizinį aktyvumą, normalų svorį ir žinoti savo pagrindinius rodiklius, kuriuos nuolat profilaktiškai tikriname.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close