captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai: radijas būdavo įjungiamas apkamšius langus pagalvėmis

Pasibaigus Šaltajam karui, Amerikos Kongreso sprendimu buvo nutrauktas finansavimas daugumai Rytų Europos laidų, laidos lietuvių kalba baigtos transliuoti 2004 m., pasakoja LRT RADIJAS. Iki šiol „Amerikos balsas“ transliuoja radijo ir televizijos programas daugiau kaip 235 mln. žmonių pasaulyje. Radijo stotyje dirba per 1000 darbuotojų, metinis „Amerikos balso“ biudžetas viršija 218 mln. dolerių. O 1992 m., minint „Amerikos balso“ 50-metį, veiklos apžvalga buvo parengta žurnalistų Romo Sakadolskio ir Ritos Baltušytės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

1942 m. vasario 24 d. „Amerikos balsas“ prabilo vokiškai, itališkai, prancūziškai ir angliškai. Laidų trukmė buvo tik 15 minučių. Iš komercinių radijo stočių pasiskolintais siųstuvais jos buvo siunčiamos į Angliją, o iš ten retransliuojamos į Europos žemyną.

Šiandien „Amerikos balso“ laidos transliuojamos 46 kalbomis, girdimos daugiau kaip 1200 valandų per savaitę (arba daugiau kaip 160 valandų per parą). Laidas perduoda 109 siųstuvai, kurių bendras galingumas – 26 mln. vatų. Jas girdi apie 130 mln. nuolatinių klausytojų visuose penkiuose žemynuose. Be to, kas savaitę 1400 valandų transliuojama 39 kalbomis per ryšių palydovą. Šios laidos girdėti per vietos radiją.

Nuo sausio 27 d. jas girdite per Lietuvos radijo pirmąją arba antrąją programą.

„Amerikos balso“ tikslus gal geriausiai prieš 30 metų nusakė buvęs prezidentas Johnas Kennedy. Jis kreipėsi į „Amerikos balso“ darbuotojus šiais žodžiais: „Iš vienos pusės jūs esate valdžios ir kartu mūsų tautos šaka. Ir jūsų uždavinys – pasakoti pasauliui apie mus, demokratiją ir JAV kuo palankiausioje šviesoje. Tačiau iš kitos pusės, būdami laisvės reikalo dalimi, jūs privalote mūsų gyvenimą parodyti teisingai, panašiai kaip Oliveris Cromwellis pasakė apie savo portretą – su visomis dėmėmis ir karpomis.“

Prieš 50 metų pirmą kartą eterio bangomis nuskriejo ir melodija, paimta iš populiarios Amerikos revoliucijos laikų dainos apie dabitą jankį, kuris ant ponio atjojo į miestą su plunksna skrybėlėje. Sukurta daugiau kaip prieš 200 metų, Amerikos revoliucinio karo su Anglija metu, „Yankee Doodle Dandy“ ir dabar pradedamos ir baigiamos visos mūsų laidos.

„Amerikos balsas“ pradėjo savo veiklą Antrojo pasaulinio karo metu ir pirmosios jo perduotos žinios buvo liūdnos. Pirmasis „Amerikos balso“ direktorius amžinatilsį Johnas Housemanas: „Japonams su bloguliu keliančiu nuoseklumu skinant pergalę po pergalės ir užimant vieną šalį po kitos, o nacių armijai žygiuojant vis giliau į Rusiją ir Artimuosius Rytus, mes nedrebėdami turėjome pranešti apie savo nuostolius, nes tik tokiu būdu galėjome susikurti sąžiningo radijo reputaciją, kuri bus labai reikalinga po pergalės.“

Pergalė atėjo 1945 m. Vokietija pasidavė gegužyje, Japonija – trim mėnesiais vėliau ir, amerikiečiams demobilizuojantis, iškilo laidų užsieniui reikalingumo klausimas. Reikia atsiminti, kad, išskyrus „Amerikos balsą“, JAV daugiau nėra nei vienos valstybinės radijo ar televizijos stoties, nei vieno valstybinio laikraščio.

Vis dėlto nutarta „Amerikos balsą“ palikti ir net išplėsti. Raudonajai armijai okupavus Rytų ir Vidurio Europą ir atskyrus ją nuo pasaulio (taikliu Winstono Churchillio pastebėjimu) geležine uždanga, atsirado reikalas atsakyti į Sovietų Sąjungos ekspansines užmačias.

1947 m. tuometinis JAV sekretorius George`as Marshaas pasiūlė padėti atkurti karo nuniokotą Europą. G. Marshallo planas, kurio tikslas buvo sugrąžinti jėgų pusiausvyrą Europoje, taip pat buvo priemonė Kremliaus ekspansijai sulaikyti.

Tuo tarpu Maskvos radijas pasidarė didžiausia tarptautine radijo tarnyba pasaulyje. 82 kalbomis į visą pasaulį pasipylė laidos, puolančios JAV. Prieš 45 metus, „Amerikos balsui“ pradėjus laidas rusų kalba, Maskva pasielgė taip, kaip Hitleris.

Nemalonų garsą, transliuojamą tomis pačiomis bangomis, kaip ir mūsų laidos, gerai prisimena didelė dalis mūsų klausytojų. Kad ir kaip gadinantis nervus, tai buvo geriausias „Amerikos balso“ reikalingumo įrodymas.

1950 m. birželio 25 d. Šaltasis karas perėjo į ginkluotą konfliktą, Sovietų Sąjungoje apmokytai ir aprūpintai Šiaurės Korėjos kariuomenei netikėtai užpuolus pietinę pusiasalio dalį. Sovietų delegatui demonstratyviai išėjus iš Saugumo Tarybos, likę nariai vienbalsiai nutarė jėga atsakyti į agresiją. „Amerikos balso“ laidas pertraukė ekstra pranešimas apie tai, kad prezidentas Harry Trumanas įsakė visoms amerikiečių oro ir jūrų karinėms pajėgoms remti Pietų Korėją.

1951 m. vasario 16 d. „Amerikos balsas“ prabilo lietuvių kalba. Tų pačių metų birželio 3 d. – latvių ir estų.

Nuo 1948 m. ligi 1973 m., pasiturinčioms Vakarų šalims plečiant rinką vadinamajame trečiajame pasaulyje, pergyventa žmonijos istorijoje nematytas gamybos pakilimas ir materialinė gerovė. O komunistinis blokas po truputį ėmė skilti. 1948 m. „Amerikos balsas“ pirmasis pranešė apie Jugoslavijos vadovo maršalo Tito susipykimą su Maskva. Dešimtmečiu vėliau nutrūko Sovietų Sąjungos ir Kinijos amžina draugystė.

„Amerikos balsas“ pasakojo ir apie kitus svarbius įvykius už geležinės uždangos. 1953 m. – apie Rytų Vokietijos darbininkų maištą. Po trejų metų – apie Vengrijos sukilimą. 1968 m. – apie Čekoslovakijos Prahos pavasario užgniaužimą. 1979 m. pradėta analizuoti sovietų karinė invazija į Afganistaną. 1980 m. pasaulis sužinojo apie Lenkijos „Solidarumą“. 1988 m. – apie Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimą, 1990 m. vasario 24 d. – Sąjūdžio kandidatų į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą triuškinančią pergalę, kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Pernai pasaulis per „Amerikos balsą“ išgirdo apie kruvinąjį sekmadienį Vilniuje, tragediją Medininkuose ir galiausiai paskutinėmis metų dienomis apie Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos galutinį suirimą.

Nusistatymas skelbti kad ir ne visada malonią tiesą tiek apie kitus, tiek apie savo šalį jau 1959 m. buvo apibendrintas „Amerikos balso“ chartijoje. O 1976 m. – darbo gairės nurodytos Kongreso priimtame ir prezidento Geraldo Fordo pasirašytame įstatyme. Pirmuoju punktu „Amerikos balsas“ apibrėžiamas kaip patikimų ir objektyvių žinių šaltinis. Antrame pasakoma, kad turime nušviesti ne kurią nors amerikiečių gyvenimo dalį, o pateikti visą Amerikos vaizdą. Ir trečia – „Amerikos balsas“ turi aiškiai ir efektyviai paaiškinti JAV politiką bei organizuoti jos aptarimus.

Prezidento J.. Kennedy priesakas parodyti Ameriką su visomis jos dėmėmis ir karpomis vykdomas nuosekliai. Vietnamo karo metu, aiškinant reikalą sulaikyti komunizmo plitimą, drauge buvo pasakojama ir apie masinį judėjimą prieš Vietnamo karą pačioje Amerikoje. Plačiai išnagrinėtos tokios pasididžiavimo nekeliančios temos, kaip „Watergate`o“ skandalas, brutalus policijos susidorojimas su taikiomis demonstracijomis už juodųjų amerikiečių lygias teises ir pan.

Dėl „Amerikos balso“ žmonės, kovojantys už savo teises visame pasaulyje, išmoko Amerikos pilietinių teisių judėjimo himną „Mes nugalėsime“.

1964 m. galėjome pranešti, kad Kongresas priėmė Pilietinių teisių aktą, o penkeriems metams praėjus pasigirdo pirmojo žmogaus, pasiekusio Mėnulį, Neilo Armstrongo balsas. „Vienas mažas žingsnelis žmogui – didžiulis šuolis žmonijai“, – šiuos N. Armstrongo žodžius, ištartus stovint Mėnulyje, girdėjo 615 mln. žmonių įvairiuose mūsų planetos kampeliuose.

„Amerikos balso“ lietuviškų laidų klausytojai girdėjo daug istorinės reikšmės asmenybių pasisakymų. Tarp jų buvo lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus pasakojimas apie savo susitikimą Kremliuje su Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaru Molotovu pirmaisiais sovietinės okupacijos metais.

„Būdamas tuomet užsienio reikalų ministeriu, mačiau, kur krypsta rusų politika ir kad jie ima visa į savo rankas. Pareikalavau, kad mane priimtų Molotovas. Aš atvykau pas Molotovą 11 valandą nakties, išvykau iš jo 4 valandą ryto. Pasikalbėjome tuo reikalu, kad aš pareiškiau, kad Lietuva niekuomet nesutiks išsižadėti laisvės, kad Lietuva, krikščioniškas kraštas, niekuomet neprisiims sovietiškos santvarkos.

Jis tuomet man atsakė: „Jei Vladimiras šventasis būtų norėjęs įkalbinėti savo žmones, kad jie priimtų krikščionybę, tai jis būtų. O jis pasakė: „Eikit jūs, svoločiai, į upę ir krikštykitės, o kas nenori krikštyti, galvą nukirsiu.“ Visi nuėjo, apsikrikštino ir tapo krikščionimis. Tai mes taip darome su visais. Mes ne įkalbinėjame, bet priverčiame. O kas nepasiduoda, tai jis yra sunaikinamas, ir taip bus visuose kraštuose, kur mes ateisime ir kur mes pravesime savo santvarką. Ir žmonės turės arba pasiduoti, arba žūti.“

V. Krėvės-Mickevičiaus įrašytas vienais ankstyvųjų mūsų laidų metais.

Viso pasaulio džiazo mėgėjams pažįstamas Willio Conoverio balsas. Tai seniausia ir populiariausia mūsų radijo muzikos valandėlė. Dideliu populiarumu naudojasi specialios laidos sulėtinta anglų kalba, kurios padeda klausytojams, dar neįsisavinusiems anglų kalbos žodyno.

Jau penkeri metai, kai mūsų laidos visomis 46 kalbomis transliuojamos per ryšių palydovą. Ir Žemėje beveik nėra kampelio, kur radijo stotis negalėtų pagauti „Amerikos balso“ paprasta paraboline antena. Daugelyje šalių mūsų laidos retransliuojamos per vietos radiją.

Norime padėkoti ištikimiems „Amerikos balso“ klausytojams, kurių turėjome ir juodžiausiais Lietuvai laikais, kai radijas būdavo įjungiamas apkamšius langus pagalvėmis ir vieną šeimos narį pastačius kieme sargyboje.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...