captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: nepagrįstas pensijų didinimas yra pražūtingas

Svarbiausia, kad pensijos nebus mažinamos esant bet kokioms aplinkybėms, o tai garantuos tvarią mūsų socialinės pensijų sistemos plėtrą, taip LRT RADIJUI apie naują pensijų apskaičiavimo tvarką sako premjeras Saulius Skvernelis. „Mes galime prisiminti tuos laikus, kai pensijų dydį ir norą didinti lėmė politiniai sprendimai, padaryti prieš krizę. [...] Tai – tradicinis politinis didinimas, nepagrįstas jokiais ekonomikos rodikliais. Jis iš tikrųjų yra pražūtingas“, – teigia premjeras.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Statistika tragiška. Praėjusią savaitę įvairiuose Lietuvos miestuose įvykdytos mažiausiai keturios smurtinės žmogžudystės. Panevėžyje nužudytas jaunuolis, Kaune nudurtas vyras, šeštadienį pranešta apie kario Trakuose mirtinai sumuštą vyrą, o sekmadienio rytą Grigiškėse bute rastas mirtinai sumuštas žmogus. LRT RADIJO kalbintas policijos generalinis komisaras didžiąją dalį pastarųjų nusikaltimų sieja su neatsakingu alkoholio vartojimu ir sako, kad svarbu keisti alkoholio vartojimo kultūrą. O jūs kaip galvojate? Kas negerai mūsų visuomenėje, ar kaltas tik alkoholis?

– Alkoholio vartojimo kultūrą tikrai reikia keisti. Dažniausiai tokie smurtiniai nusikaltimai (kalbu apie buitines žmogžudystes) būtent ir įvykdomi, kai vartojamas alkoholis, tiksliau – girtaujama. Bet, matyt, problema nėra vien tik ši. Ji susijusi ir su gana dideliu agresijos laipsniu šalyje. O dažnai agresija susijungia su alkoholiu.

– Iš kur ta agresija?

– Agresijos priežasčių yra įvairiausių. Dalis žmonių, kurie nerado vietos gyvenime, nišos visuomenėje, taip bando pateisinti ir savo nesėkmes. Kiti nusivylę situacija, padėtimi. Treti apskritai nenori būti civilizuotoje visuomenėje, jie gyvena pagal savo sugalvotas taisykles. Pasakyti vienos priežasties turbūt neįmanoma.

– Bet kokių nors vaistų priemonių reikėtų imtis? Situacija bloga.

– Be abejo, reikėtų imtis. Mes šiais metais priėmėme sprendimų dėl alkoholio prieinamumo ribojimo, tad gal šios temos negvildenkime. Tačiau kitas labai svarbus dalykas – prevencinis darbas. Policijos pareigūnas vietinėje bendruomenėje, bendruomenės pareigūnas turėtų būti pakankamai proaktyvus ir stebėti bei žinoti tuos gyventojus, kurie priklauso tam tikrai rizikos grupei. Žinoma, turi būti dirbamas prevencinis darbas.

E. MIsiūnas (BNS nuotr.)

– Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žada kitų metų pradžioje išanalizuoti policijos veiklos reformos rezultatus. Jis sako, kad norima pažiūrėti, ar tai ne dėl policijos veiklos ir reformos atsiradusios priežastys, leidžiančios tam tikriems asmenims jaustis paprasčiau, nebaudžiamiems. Kaip manote, gal atsirado sisteminių spragų, kurios lemia nusikalstamas veikas?

– Pirmiausia tikrai būtina įvertinti policijos reformą. Reikia pažiūrėti, kokios yra stiprybės, kokia nauda buvo iš to ne policijos sistemai, o pirmiausia visuomenei, įvertinti pliusus ir minusus.

Kitas aspektas – taip, tam tikra nebaudžiamumo atmosfera arba dėmesio stoka vienoms ar kitoms pažeidimų, nusikaltimų rūšims gimdo tam tikrą pakartotinumą. Ir, jei laiku nesureaguosi, neužkardysi tokių veikų, pasekmės gali būti pajaustos po vieno ar kito sprendimo netgi ne tais pačiais metais, bet ir po metų, po kitų.

Kompleksinis priimtų sprendimų įvertinimas, prognozavimas turi būti padarytas. Tikiuosi, kad Vidaus reikalų ministerija tai ir padarys ir pristatys vyriausybei.

– Daliai žmonių nerimą kelia naujas Sveikatos apsaugos ministerijos planas reorganizuoti Nacionalinį vėžio institutą. Teigiama, kad šiuo planu vėžio gydymą norima grąžinti į bendro profilio ligoninę, todėl Nacionalinis vėžio institutas bus sujungtas su „Santaros“ klinikomis ir restruktūrizuotas. Žadama keisti ne tik instituto pavaldumą, bet ir jo patalpas perkelti į Dermatovenerologijos centrą. Pacientų organizacijos tai vadina vėžiu sergančiu pacientų genocidu. Ką jiems pasakytumėte?

– Pirmiausia gerokai per anksti kalbėti apie skambų pavadinimą „genocidas“. Apie tai kalbos būti negali. O kad sistema, šiandien susiklosčiusi, netinkama, yra faktas. Pirmiausia, kalbant apie pavaldumą, šios gydymo įstaigos, kuri atlieka apie 10 proc. mokslinės tiriamosios veiklos, visa kita yra gydymo veikla, steigėjas yra Švietimo ir mokslo ministerija. Sutikite, tai nelabai normalu ir šis žingsnis turi būti padarytas.

Antra, kalbant apie konsolidavimą įstaigų, esančių Santaros slėnyje, tas etapas jau buvo padarytas. Panašius būgštavimus dėl ligonių, esančių Santaros miestelyje, paleidimo, girdėjome, bet nieko panašaus neįvyko, jos išliko, tik yra integruotos yra bendrą administracinę valdymo ir gydymo struktūrą, kas yra normalu.

Tikrai nėra kalbos, kad Nacionalinis vėžio institutas būtų išskaidytas ar sunaikintas, tik jis turi išlikti kaip specializuotas gydymo įstaigos padalinys. Jis turi išsaugoti ir turi būti sustiprintas mokslinės tiriamosios veiklos potencialas, todėl yra siūlymų prie Nacionalinio vėžio instituto prijungti inovatyvios medicinos centrą.

Sutikime, kad ypač sunkių ligų gydymas yra kompleksinis, o dvi ligoninės, kurias skiria siaura gatvė, labai dažnai turi dvigubus poreikius, t. y. pačios naujausios medicininės technikos įsigijimas, šios įrangos dubliavimas. O svarbiausias uždavinys – kad pacientams būtų suteikia visokeriopa pagalba. Ir tai, ko šiandien negali padaryti Nacionalinis vėžio institutas, kalbant apie onkologinių ligonių gydymą, kur reikia potencialo, žinių, gebėjimų ir įrangos iš „Santaros“ klinikų, tai ir daroma. Manau, kad potencialo konsolidavimas nesunaikina Nacionalinio vėžio instituto ir yra žingsnis į priekį.

BNS nuotr.

– Taigi viskas bus apgalvota ir pasitarta su medikais?

– Ne tik su medikais, bet ir su bendruomene, pacientais. Noriu tik dar priminti, kad šį klausimą gvildeno ir praėjusi vyriausybė. Tiek „Santaros“, tiek Nacionalinio vėžio instituto vadovybė ne kartą lankėsi pas mane ir pristatė galimybes, rizikas, išsakė baimes. Buvo pasakyta, kad pačios gydymo įstaigos pirmiausia turi tarpusavyje pasiekti kompromisą, susitarti, o tada sprendimus priims vyriausybė. Bet dabar vėl matome, kad vyksta kažkoks nesusikalbėjimas.

Vis dėlto tai yra natūralu, klausimas pakankamai svarbus, todėl turime kalbėti, diskutuoti, išsiaiškinti ir priimti patį geriausią sprendimą, kuris reikalingas ir pacientams, ir pačių gydymo įstaigų personalui.

– Iš Lietuvos išvažiavo 47 tūkst. gyventojų, 21 tūkst. sugrįžo. Vadinasi, Lietuvai reikia naujų sprendimų. Esate užsiminęs apie galimybę finansiškai paremti kai kuriuos užsienyje studijuojančius Lietuvos jaunuolius ir taip pristabdyti protų nutekėjimą. Ar apsvarstyti konkretūs žingsniai ir paramos tvarka?

– Yra parengtas įstatymo projektas dėl galimo studentų, kurie mokosi užsienyje, rėmimo, nes šiandien mūsų teisės aktai to daryti neleidžia. Esame numatę kitų metų biudžete stipendijas šiems studentams. Ir nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. keletas studentų, studijuojančių užsienyje, tikrai bus skatinami ir remiami vyriausybės stipendijomis.

– O paskui jie turės sugrįžti?

– Mes sudarysime susitarimą, kad jie, įgiję žinių, kompetencijų ir baigę universitetą, grįžtų į Lietuvą ir čia darbuotųsi.

– Ar jie čia gaus deramą algą ir jiems nereikės dirbti per kelis darbus?

– Tai turime daryti. Tai garantuoja ir garantuos tiek tiesioginės, tiek užsienio investicijos. Džiugina, kad kreipiamas dėmesys ne tik į paslaugų sferą, bet ir į gamybines investicijas. Mūsų verslo investicijos kuriant patrauklias ir gerai apmokamas darbo vietas garantuotų geriausią sprendimą ir motyvaciją. Vienas sprendimų – neieškoti laimės užsienyje.

Svarbu ir paslaugų šeimai spektras (klausimai, susiję ir su švietimu, ikimokykliniu ugdymu, sveikatos priežiūra), galiausiai – ir socialinė apsauga (sakykim, patyrus vieną ar kitą sukrėtimą). Visa tai garantuotų emigracijos mastų sumažėjimą.

Nors mes tikrai turime iššūkį – matome kitokį migracijos protrūkį. Tai – šeimos susijungimas, kai dalis šeimos narių, paliktų Lietuvoje, dabar išvažiuoja ir susijungia užsienyje, todėl Lietuvoje nelieka nieko, kas verstų ir skatintų sugrįžti. Tai labai blogai ir su tokio tipo emigracija bus nepaprastai sunku susitvarkyti.

– Pirmadienį pristatyta nuo kitų metų besikeičianti pensijų apskaičiavimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad žmonių pensijos augs ir joms nedarys įtakos politiniai sprendimai. Tikrai pensijos bus apsaugotos nuo politikų valios?

– Tikrai taip ir bus, mes neturime kito pasirinkimo. Pensijų dydis ir augimas privalo būti susietas su objektyviais ekonominiais rodikliais. Mes galime prisiminti tuos laikus, kai pensijų dydį ir norą didinti lėmė politiniai sprendimai, padaryti prieš krizę.

Noriu paminėti, kad tik šiemet mūsų vyriausybė panaikino beveik 4 mlrd. „Sodros“ skolą. „Sodra“ buvo diskredituojama neatsakingais sprendimais, kurie buvo priimti politiškai, norint įsiteikti pensininkams.

Manau, kad dabar visi pakeitimai, įsigalioję anksčiau ir įsigaliosiantys nuo sausio 1 d., susies pensijų augimą su mūsų ekonomikos augimu. Tai svarbiausia. Be to, svarbu, kad nebus mažinimo esant bet kokioms aplinkybėms, o tai garantuos tvarią mūsų socialinės pensijų sistemos plėtrą.

L. Kukuraitis (BNS nuotr.)

– Nebus mažinama, o gal nebus ir tradicinio didinimo prieš rinkimus?

– Be abejo, taip. Tai – tradicinis politinis didinimas, nepagrįstas jokiais ekonomikos rodikliais. Jis iš tikrųjų yra pražūtingas.

– Liko kelios dienos iki Kalėdų. Jau galvojate apie šventes?

– Kol kas yra daug darbų, bet, žinoma, galvoju ir apie šventes.

– Neseniai vyriausybė paminėjo darbo metines. O jums asmeniškai šie metai buvo geri?

– Šie metai buvo tikrai labai intensyvūs, sudėtingi, sunkūs, bet savotiškai įdomūs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close