captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trenerė perspėja – sportuojant lauke nušalti galima ir esant nedideliam šaltukui

Norint žiemą saugiai sportuoti lauke, būtina vengti slidžių ruožų, pasirinkti tinkamą avalynę ir atkreipti dėmesį ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėją, LRT RADIJUI nurodo Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, sveikatingumo trenerė daktarė Simona Pajaujienė. Anot specialistės, dėl šalčio ir vėjo derinio žmogaus kūnas greičiau netenka šilumos, todėl galima nušalti odą ar galūnes.
Alexey Ruban/Unsplash nuotr.
Alexey Ruban/Unsplash nuotr.

Atsargesni turėtų būti ne einantys į žygius, o aktyviai sportuojantys

S. Pajaujienė akcentuoja – prieš pradedant sportuoti žiemą, pirmiausia reikia vadovautis sveiku protu. Jos pastebėjimu, neretai žmonės pasirenka sportuoti tada, kai lauke labai vėjuota, slidu, kas didina tikimybę patirti traumą.

„Sportas turi nepakenkti. Žiemą įvyksta įvairiausių klimatinių reiškinių. Pati neseniai grįžau iš Klaipėdos, kur buvo baisi šlapdriba, šaltukas. Mačiau atsargiai bėgiojančius žmones. Tikrai nėra labai saugu sportuoti tuomet, kai kelio danga slidi, ypač, kai avalynė netinkama“, – atkreipia dėmesį S. Pajaujienė.

Ji priduria – šios pastabos negalioja pėsčiųjų žygiams. Anot trenerės, žygiuose žmonės aktyviai leidžia laiką, tačiau tai nėra intensyvus sportas. Būtent intensyvias 30–40 minučių trunkančias treniruotes lauke atliekantys žmonės, specialistės teigimu, turėtų būti atsargesni.

„Mano galva, vis dėlto sveikas protas padės nuspręsti, ar verta šią dieną eiti į lauką, ar ne. Vienareikšmiškai esu įsitikinusi, kad mes – gamtos vaikai, geriausia sportuoti gamtoje. Tik kartais ta gamta Lietuvoje tokia, kurią turime gerbti ir pasakyti – stop, šiandien to geriau nedaryti“, – tvirtina S. Pajaujienė.

Lucas Favre/Unsplash nuotr.

Norintiems sportuoti saugiai siūlo tiesiog vaikščioti

S. Pajaujienė įvardija, kad pirmiausia reikėtų vengti slidžių vietų, nes tai labiausiai didina tikimybę susižeisti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į šalčio ir vėjo derinį: „Jei yra didelis vėjas (ir dar priešpriešinis), galime nušalti net ir nedidelėje temperatūroje. Judėdami, bėgdami, važiuodami dviračiu, sukuriame dar didesnį priešpriešinį vėją, todėl mūsų kūnas patiria tikrai didelį iššūkį ir galima labai greitai netekti šilumos.“

Norint išvengti vėjo, S. Pajaujienė siūlo rinktis užuovėjas: sportuoti miške arba tokiose vietose, kur vėją užstoja pastatai. Specialistė taip pat pabrėžia, kad šaltuoju metų laiku padidėja oro užterštumas, todėl sportuojant mieste reikėtų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos centrų pranešimus.

Vis dėlto, S. Pajaujienės teigimu, jei oro sąlygos leidžia saugiai leisti laiką lauke, nereikėtų jaudintis dėl šalto oro. Pašnekovės aiškinimu, organizmas sušildo ir sudrėkina įkvepiamą orą, todėl didelių sveikatos problemų neturintys žmonės neturėtų peršalti, jei fizinė veikla nebus itin aktyvi.

„Pavyzdžiui, visi žygiai nėra intensyvi veikla. Tai yra ilgai trunkančios malonios veiklos, bet tie, kurie turi 30 ar 40 minučių treniruotę su intensyvesniu bėgimu, gali turėti problemų. Iš esmės reikėtų atminti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į šaltį. Prisitaikymas prie šalčio turi priklausyti ir nuo genetikos, ir nuo kūno masės. Netgi trumpesnės galūnės, geresnė, gilesnė veninė kraujotaka turi pranašumą šaltyje.“, – sako S. Pajaujienė.

 Norintiems saugaus sporto varianto, S. Pajaujienė siūlo rinktis ėjimą. Šiai veiklai galima rinktis ir šiaurietiško ėjimo lazdas, nes jos padeda į veiklą įtraukti daugiau raumenų ir saugo nuo paslydimo. Kaip antrą galimą variantą S. Pajaujienė nurodo slidinėjimą: „Tai puiki veikla. Labai norėčiau, kad Lietuva vėl prisimintų slidinėjimą. Lygumų slidinėjimas yra puikiausia veikla mūsų kūnui. Jeigu yra saugi, nežvarbi galimybė sportuoti lauke, aš esu už lauką.“

S. Pajaujienė akcentuoja – net ir pasirinkus iš pažiūros saugų sportą, reikia nepamiršti tinkamos avalynės. Ji negali būti visiškai lygiu, slidžiu padu, nes tai didina tikimybę paslysti ir susižeisti.

Enis Yavuz/Unsplash nuotr.

Rekomenduoja nepamiršti vėjo neperpučiamos striukės

Anot Vilniaus keliautojų klubo pirmininko, žiemos sporto entuziasto Algimanto Jucevičiaus, nors frazė „nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“ ir nuvalkiota, ji teisinga. Jo nuomone, norint daugiau laiko aktyviai leisti lauke, pirmiausia reikia pasiryžti peržengti namų slenkstį.

„Snaigės“ žygius organizuojantis A. Jucevičius apgailestauja, kad kol kas orai dar nėra tinkami slidinėti, tačiau sako besiviliantis, kad žiemiškesni orai dar ateis: „Deja, kol kas matomi tik pirmieji signalai. Turbūt teks plaukti. Kalėdoms ar Naujiems metams tikrai galėsime į žygį pakviesti ir su slidėmis.“

A. Jucevičius įsitikinęs – net ir tada, kai nėra sniego, lauke laiką galima leisti aktyviai. Žiemos sporto entuziastas siūlo išeiti pasivaikščioti, kartu pasiimti šiaurietiško ėjimo lazdas: „Jei jau taip atsitiks, kad sniego nepakaks, tai kviesime, kaip sakau, lazdinėti. Tikrai kviesime į gamtą, neribodami amžiaus, slidinėjimo ar vaikštinėjimo patyrimo.“

Kaip ir trenerė S. Pajaujienė, A. Jucevičius pabrėžia – leidžiant aktyviai laiką lauke, būtina pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne. Pašnekovas rekomenduoja dėvėti vėjo neperpučiamą striukę, su savimi turėti nedidelę kuprinę, kurioje galėtumėte įsidėti, pavyzdžiui, arbatos termosą.

„Geras nusiteikimas visada veda į priekį. Gamta visada dovanoja gražius įspūdžius, gražią žiemą. Aš matau tuos švytinčius veidus, ateinančius ar pėsčiomis, ar su slidėmis, kurie paskui visai savaitei turi gražų užtaisą, pailsėję nuo kompiuterių, televizorių.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...