captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: tikimybės, kad kai kurios ES šalys pasielgs kaip Vašingtonas, šiuo metu nėra

Ketinimų pasekti JAV pavyzdžiu ir pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine šiuo metu nėra – buvo tam tikrų pareiškimų iš Čekijos pusės, bet ta pozicija pakoreguota. Taip LRT RADIJUI sako Linas Linkevičius, dalyvavęs Lietuvos iniciatyva surengtame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. „Svarbu, kad tiek tiesiogiai konflikte dalyvaujančios pusės, tiek regiono šalys, tiek tos šalys, kurios galėtų būti tarpininkės šiame konflikte (ES, kaip institucija, be jokios abejonės, pajėgi vaidinti svaresnį vaidmenį), turi vengti kažkokių vienašališkų sprendimų“, – pabrėžia užsienio reikalų ministras.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Apie ką buvo kalbama Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje, kur atvyko ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu?

– Nuskambėjo visos politinės nuostatos, dėl kurių nesutariama daugeliu atvejų: tai ir nausėdijų statybos okupuotose teritorijose, ir kaip pasiekti dviejų šalių sprendimą, ir dėl Irano vaidmens regione. Tai buvo proga tiesiogiai išgirsti argumentus ir bent jau trumpai apie tas temas kalbėtis. Aš manau, kad net ir tie, kurie skeptiškai žiūrėjo į tokio susitikimo galimybę, vis dėlto turėjo sutikti, kad to reikia.

Paskutinis toks Izraelio premjero susitikimas su Europos institucijomis buvo prieš 22 metus. Čia tikrai nėra kuo didžiuotis – mes turėtume pakeisti dialogo būdą, kad reguliariai galėtume kalbėtis. Juo labiau kad Izraelis yra strateginis ES partneris ir ekonomikos, ir kultūros, ir paveldo, ir, be jokios abejonės, saugumo srityje.

– Apie Jeruzalę taip pat buvo kalbama. Kokia ES pozicija? Ar ji išlieka tokia, kad vis dėlto miestas turi priklausyti abiem konflikto pusėms? Ir kaip į tai reaguoja B. Netanyahu?

– Kaip žinome, tai dviejų šalių sprendimo sudėtinė dalis. Jeruzalės, kaip galimai būsimos abiejų valstybių sostinės, statusas turėtų būti nuspręstas derybomis. Todėl bet kokie vienašališki veiksmai (ar tų dviejų, ar kitų šalių) sutinkami labai jautriai. Štai kodėl dėl prezidento Donaldo Trumpo sprendimo visame pasaulyje vyravo neigiamos nuomonės ir vertinimai.

Premjeras B. Netanyahu kalbės pats už save – aš neturėčiau to daryti. Izraelis akcentuoja ne tik nausėdijų arba Jeruzalės statuso klausimą – jis tiesiog nori įsitikinti, kad turi teisę egzistuoti, nes kai kurie arabų kraštai kvestionuoja šią teisę. Pavyzdžiui, atakos prieš Izraelį, raketų atakos iš Gazos sektoriaus prieš Tel Avivą, teroristų savižudžių išpuoliai ir panašūs dalykai iš tikrųjų rodo, kad nėra susitaikymo su tuo, kad Izraelis egzistuos kaip valstybė.

Taigi apie visus dalykus reikia kalbėti, bet kalbėtis tiesiogiai – tuo mes šiandien įsitikinome. Tai buvo mūsų [Lietuvos] diplomatinė iniciatyva. Atvirai pasakykim, jeigu jos nebūtų buvę, nebūtų įvykęs ir šis susitikimas. Tai žingsnis konstruktyviai ieškoti sprendimo.

– Premjeras B. Netanyahu taip pat sako, kad Jeruzalės pripažinimas esą gali paskatinti taikos derybas, taikos procesą regione. Jūs sutinkate su tokia pozicija?

– Jis ir kreipia dėmesį į tai, kad tai yra susitaikymas su realybe, kad vis tiek ateityje Izraelis turės būti pripažintas kaip valstybė su savo sostine. Tas žingsnis galbūt atveria akis tiems, kurie tuo abejoja arba turi kažkokių kitų ketinimų. Dabar tikrai nedarysiu jokių apibendrinimų ir vertinimų šiuo požiūriu, mes to nedarėme ir prieš tai, nes mūsų tikslas – tiesiogiai kalbėtis ir pasiekti, kad tiesioginio dialogo metu būtų bent jau pamėginta ieškoti sprendimų.

Beje, premjeras B. Netanyahu dar kartą pakartojo, kad yra pasiruošęs nors rytoj bet kurioje vietoje susitikti su Palestinos prezidentu Mahmudu Abasu. Manau, kad, nepaisant įvykių pastaruoju metu, vis tiek visi supras, kad ateitis ir problemos sprendimas priklauso nuo tiesioginių dvišalių derybų.

– Ar ES išlieka vieninga šiuo klausimu? Izraelis ragina pasekti JAV pavyzdžiu ir pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Ar viduje yra kalbų, kad kai kurios šalys gali pasielgti taip, kaip Vašingtonas?

– Mano žiniomis, tokių ketinimų šiuo metu nėra. Galbūt buvo tam tikrų pareiškimų iš Čekijos pusės, bet ta pozicija pakoreguota. Svarbu, kad tiek tiesiogiai konflikte dalyvaujančios pusės, tiek regiono šalys, tiek tos šalys, kurios galėtų būti tarpininkės šiame konflikte (ES, kaip institucija, be jokios abejonės, pajėgi vaidinti svaresnį vaidmenį), turi vengti kažkokių vienašališkų sprendimų.

– Koks ES vaidmuo? Ką Briuselis gali padaryti, kad padėtų išspręsti šį daug metų besitęsiantį konfliktą?

– Būtent daug metų – galėtume pradėti matuoti nuo 1947 m. Čia daug visko yra, bet vis tiek reikia žiūrėti ir į rytdieną, galvoti, kaip toliau elgtis. Manau, kad supratimas, jog tiesioginis kontaktas būtinas, yra pats svarbiausias.

Nepamirškime, kad ES nėra vien tik ambicijų politikoje turintis kažkoks darinys, tai yra nepaprastai svarbus ekonominis subjektas, ES nepaprastai daug investuoja ir į Palestinos projektus. Taigi ES nuomonė yra ir gali būti daug svaresnė. Tačiau tam reikia aktyvesnės pozicijos – o tiesiogiai nesusitinkant jos labai sunku tikėtis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...