captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip atpažinti netikrą internetinę parduotuvę ir išsaugoti savo pinigus

Artėjant Kalėdoms, socialiniuose tinkluose ir fiktyviose elektroninės prekybos platformose apgavikai vis dažniau vilioja žmones įsigyti prekių su didelėmis nuolaidomis, LRT RADIJUI sako „Swedbank“ atstovas Tomas Beinaravičius. Todėl, pabrėžia jis, reikia žinoti, kaip galima atpažinti netikras parduotuves, o nukentėjus būtina kreiptis į banką ir policiją.
Rawpixel/Unsplash nuotr.
Rawpixel/Unsplash nuotr.

Pamažu įsibėgėjant šventinei pirkinių karštinei, internete aktyviau reiškiasi ir sukčiai. Saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo atvejų, kai socialiniuose tinkluose ir fiktyviose elektroninės prekybos platformose apgavikai suvilioja gyventojus įsigyti prekių su didelėmis nuolaidomis. Įkliuvę į tokią apgaulės schemą žmonės ne tik nesulaukia žadėto pirkinio, bet ir patiria finansinių nuostolių.

„Swedbank“ saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovas Tomas Beinaravičius sako, kad sukčiai naudoja gana paprastą schemą – sukuria fiktyvias internetines parduotuves, pradeda jas reklamuoti feisbuke ar instagrame ir siūlo dideles nuolaidas.

„Bet pirkėjai dažniausiai prekių arba nesulaukia, arba sulaukia visiškai kitokios kokybės negu tikėjosi. Maža to, dažnai sukčiai pasinaudoja ir kortelės duomenimis, t. y. apsiperka patys. Todėl, pamačius įtartiną veiklą sąskaitoje, svarbu nedelsiant kreiptis į banką“, – pabrėžia T. Beinaravičius.

Norint nepakliūti į tokias situacijas, saugumo ekspertas pataria pirmiausia išsaugoti sveiką skepticizmą ir, pamačius nerealią nuolaidą (pavyzdžiui, kai 700 eurų kainuojantis daiktas parduodamas už 70 eurų), pirmiausia pagalvoti.

„Kitas dalykas – tos parduotuvės dažnai būna įsteigtos labai neseniai, prieš trejetą mėnesių. Tad jei parduotuvė įsteigta neseniai ir jums nėra žinoma, nevertėtų pirkti – rinkitės gerai žinomas elektronines parduotuves“, – primena T. Beinaravičius.

Atkreipkite dėmesį, ar yra žalia spynelė ir raidės https.

Svarbu žinoti ir tai, pabrėžia pašnekovas, kad sukčių įsteigtos parduotuvės neturi https ženklo ir žalios spynelės pradžioje adreso pradžioje – tame langelyje, kur įvedamas interneto adresas: „Visos geros parduotuvės paprastai tokiame langelyje turi žalią spynutę. Galima pažiūrėti ir taip bent iš dalies atskirti, kas yra tikra, kas – ne.“

Jei vis dėlto apsigavote, sako T. Beinaravičius, pirmiausia reikia kreiptis į banką ir policiją.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis priduria, kad, artėjant Kalėdos, sukčiai pinigus vilioja ir prašydami aukoti. „Žmones apima gerumas, švenčių laukimo nuotaika ir jie tampa dosnesni. Tačiau yra portalų ir skelbimų socialiniuose tinkluose, sukurtų sukčių.“

Taigi, kad švenčių nesugadintų apgavikai, R. Matonis primena asmens duomenis saugoti ir neperduoti jų nepažįstamiems asmenims: „Ypač svarbu saugoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, nes tai pagrindinis ir greičiausias būdas netekti pinigų.“

Taip pat, sako Policijos departamento atstovas, būtina atsargiai žiūrėti į įvairias nuolaidas, akcijas, pasiūlymus ir stengtis nemokėti iš anksto – atsiskaityti galima tik tada, kai prekės gaunamos, pamatoma, kad jos kokybiškos ir atitinka lūkesčius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...