captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: mes negalime vien tik didinti atlyginimus

Dabar taip sutapo, kad visiems visuomenės sluoksniams nuo sausio 1 d. reikia kelti atlyginimus, lyg ankstesniais metais nereikėjo to daryti. Arba dar daugiau – dabar labai aktyviai remiami tie veikėjai, kurie drastiškai mažino finansavimą. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Valstybės finansinės galimybės yra tokios, kokios yra. Mes negalime vien tik didinti atlyginimus – galiausiai reikia surinkti tą biudžetą, planuoti atsakingai. Mes negalime pažeidinėti fiskalinės drausmės, kitaip įsuksime infliacijos spiralę ir atlyginimų pakėlimas bus labai trumpalaikis, realiai nieko neduos“, – pabrėžia premjeras.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Pirmadienį opozicinės Seimo frakcijos nusprendė pradėti interpeliacijos procesą sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sako, kad taip nuspręsta dėl situacijos su receptiniais vaistais, atlyginimų medikams. Be to, ministro planuojama klausti dėl politinio pasitikėjimo asmenų įdarbinimo bei spaudimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžių įstaigų vadovams trauktis iš pareigų. Ką manote apie tokius interpeliacijos rengėjų argumentus?

– Demokratinės valstybės parlamente opozicija tokią teisę turi. Jų manymu, yra klausimų, į kuriuos ministras turi atsakyti. Ministras bus pasiryžęs ir pasirengęs atsakyti ir, matyt, turės labai gerą galimybę iš Seimo tribūnos paaiškinti arba atskleisti tam tikrus faktus, kuriais manipuliuojama.

Aš tikrai nematau jokio realaus pagrindo sveikatos ministro interpeliacijai. Jis paveldėjo tikrai labai sunkią sferą, daro neišvengiamus žingsnius, kuriuos reikėjo ir reikia daryti. Kalbu apie tą pačią vaistų rinką, ligoninių valdymo efektyvumą. Tie patys medikai, kurie kelia problemas dėl savo atlyginimų, puikiai mato, kaip kai kuriose ligoninėse vadovai piktnaudžiauja viešuosiuose pirkimuose, klesti protegavimas, nepotizmas.

Kalbėdami apie situaciją dėl receptų, sutikime, kad tvarkos, galiojusios keletą metų, buvo nesilaikoma, taigi ji tikrai turėjo pradėti funkcionuoti. Gaila tik, kad vaistinės taip sureagavo, nors jau daugiau negu prieš pusmetį žinojo, kad yra įvedamas slaptojo pirkėjo institutas, kuris galėtų patikrinti, ar tikrai vaistinės klientams pirmiausia siūlo pigiausius vaistus. Bet jie šią situaciją pavertė tuo, kuo pavertė, nors galėjo pasakyti žmonėms jau prieš pusę metų, kad ateityje tikrai pradės pagaliau vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir receptiniai vaistai bus parduodami su receptais, todėl reikia iš anksto išsirašyti tuos receptus.

Bet mes puikiai žinome, kokia situacija yra vaistų rinkoje, kokie pelnai šioje sferoje, kokios vaistų kainos buvo. Ministras teisingai pradėjo daryti ir natūralu, kad kyla įvairiausių klausimų. Taigi interpeliacijos procedūra numatyta mūsų parlamente, bet aš teisinio pagrindo šalinti ministrą iš posto tikrai nematau.

– Jūs pasitikite ministru ir jus A. Verygos darbas tenkina?

– Tikrai pasitikiu ministru, matau, su kokiu pasipriešinimu jis susidūrė, kas vyksta SAM viduje ir visoje sistemoje. Tikrai ministrui reikia turėti ypatingą stuburą, ryžtą ir valią, kad galėtų judinti tas sritis, kurios daugelį dešimtmečių buvo nejudintos, kalbat ir apie gydytojų atlyginimus, ir struktūrines reformas, ir skaidrų bei efektyvų ligoninių valdymą.

BNS nuotr.

– Peticiją pasirašę medikai siekia, kad būtų alga nedelsiant didinama 30 proc., o sveikatos apsaugos ministras sako, kad bus didinama 20 proc. nuo gegužės, bet prieš tai reikia rasti apie 20 mln. eurų. Kokį atsakymą turite medikams? Yra galimybių didinti algas?

– Mes tikrai diskutuojame su medikais. Diskusijos pradėtos, jos tampa racionalios, nes kalbama apie būtinas ir neišvengiamas reformas sveikatos priežiūros srityje. Viena iš išdavų susijusi su atlyginimų kėlimu, bet tai nėra vienintelė spręstina problema.

Noriu priminti, kad, palyginti su praėjusiais metais, 2018 m. medikų atlyginimams kelti (jei prognozuotume apie 20 proc.) numatyta 120 mln. eurų daugiau. Tai tikrai įspūdinga suma. Dabar situacija tokia, ką mes kalbėjome ir su medikų atstovais, realybė susijusi su mūsų finansinėmis galimybėmis. Manau, kad ieškomas kompromisas galbūt šiek tiek paankstins medikų atlyginimų kėlimą, gal šiek tiek anksčiau, ne nuo liepos 1 d., diapazonas – 15–20 proc.

Dėl to galima kalbėtis, derėtis, ieškoti papildomų trūkstamų finansavimo šaltinių. Bet kokiu atveju dialogas jau vyksta kabinetuose – tiek ministerijoje, tiek Seime, tiek vyriausybėje. Ir mes realų rezultatą turėsime.

– Medikų pėdomis jau seka ir pedagogai. Štai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos taip pat suformulavo savo reikalavimus. Vienas jų – nuo sausio 1 d. 20 proc. kelti mokytojų algas. Taigi medikai, dėstytojai, mokslininkai, dabar – mokytojai. Jie visi vis garsiau kalba apie itin mažus atlyginimus. Kaip jūs matote šią situaciją? Ar yra kokia nors išeitis?

– Tikrai išeitis yra tokia, kad mes turime įvairiuose sektoriuose itin mažus atlyginimus ir žmonėms pagrįstai norisi didesnių. Tai ir minėta sveikatos priežiūra, mokytojai, policininkai, ugniagesiai, valstybės tarnautojai, bibliotekininkai, kultūrininkai. Dabar taip sutapo, netyčia galbūt, kad visiems visuomenės sluoksniams nuo sausio 1 d. reikia kelti atlyginimus 20–40 proc., lyg ankstesniais metais nereikėjo to daryti. Arba dar daugiau – dabar labai aktyviai remiami tie veikėjai, kurie mažino atlyginimus, drastiškai mažino finansavimą.

Aš manau, kad dėl mokestinės pertvarkos ir kitų metų biudžeto, kuris nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius žmones, padidėjimas palies visas visuomenės grupes. Kiek bus galimybių – ir pagal atskirus sektorius: numatytas kėlimas mokytojams, valstybės tarnautojams, vidaus reikalų sistemos pareigūnams, kultūrininkams.

Valstybės finansinės galimybės yra tokios, kokios yra. Mes negalime vien tik didinti atlyginimus – galiausiai reikia surinkti tą biudžetą, planuoti atsakingai. Mes negalime pažeidinėti fiskalinės drausmės, kitaip įsuksime infliacijos spiralę ir atlyginimų pakėlimas bus labai trumpalaikis, realiai nieko neduos. Taigi finansinė drausmė, finansinis atsakingumas, ką vertina tiek Europos Komisija, tiek Tarptautinis valiutos fondas, yra labai svarbu. Atsakomybę už valstybę mes tikrai jaučiame ir kitų metų biudžetas bus tikrai subalansuotas, o padidėjimą pajaus visos visuomenės grupės.

– Ir pedagogai, ir medikai užsimena apie streikus. Kas, jei situacija pakryps taip?

– Yra numatytos teisinės procedūros, kaip streikai gali būti skelbiami, kaip turi reaguoti darbdavys. Galvoti, kad tokiu būdu galima išspręsti ilgalaikes sistemines problemas, teisė yra. Bet nemanau, kad toks kelias produktyvus ir perspektyvus.

– Pirmadienį paaiškėjo, kur bus perkeltos europinės institucijos Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos. Jos bus perkeltos į Amsterdamą ir Paryžių. Priimti šias agentūras norėjo 23 ES miestai, bet Lietuva net nepretendavo. Kodėl?

– Nepretendavo ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos valstybės. Dalyvauti galima bet kokiame procese, bet reikia realiai įvertinti savo galimybes. Kalbant apie mūsų šalį, vienas iš elementarių, bet labai reikšmingų faktorių yra tas, kad mes neturime normalaus susisiekimo oro transportu, kas labai svarbu tokioms agentūroms. Ar mes pasiūlytume skraidyti į Vilnių per Varšuvą, Rygą?

Galiausiai yra ir pastatų klausimas, nes tai labai didelės agentūros, ir darbuotojų, pavyzdžiui, jų galimybės su šeimomis čia naudotis infrastruktūra (švietimo sistema, darželiai ir mokyklos užsienio kalba). Tai daug tokių faktorių.  

Bet mes buvome apsisprendę, kurias valstybes palaikyti. Taigi, kaip minėjau, tuščiai dalyvauti ir imituoti galimybę nėra jokio tikslo. O kur šansų turime, mes tikrai dalyvaujame.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...