captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lūkesčiai Seimui buvo dideli, bet matėme skandalus, triukšmą ir patyčias

Nors labai tikėtasi, kad šis Seimas bus kitoks, deja, jis geriau tikrai neatrodo, LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė Rima Urbonaitė. Jos teigimu, dėl ažiotažo, kilusio įvedus prekybos alkoholiu ribojimus, kalti patys politikai, švietimo reforma visiškai įstrigusi, o draudimą taikyti visų formų smurtą prieš vaiką Seimas priėmė tik pajutęs visuomenės spaudimą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prieš metus prisiekus Seimui, tiek Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teigė, kad reikia gerinti Seimo įvaizdį.

Tačiau Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė Rima Urbonaitė mano, kad pats R. Karbauskis mažiausiai prisidėjo prie Seimo įvaizdžio gerinimo – pavyzdžiui, ir praėjusių metų sausio mėnesį, ir šių metų vasarą daugiau dėmesio buvo skiriama jo asmeniniam gyvenimui ir asmeniniams santykiams, o ne Seimo darbams.

„Nors lūkesčiai, kad šis Seimas bus kitoks, buvo tikrai dideli, deja, jis iš esmės kitaip arba geriau tikrai neatrodo – tai patvirtina ir reitingai. Seimo įvaizdžio pakelti tikrai nepavyko, mes daugiau matėme skandalų, triukšmo ir kartais netgi patyčių, o ne politiškai intelektualų, ryžtingą ir gebantį produktyviai dirbti Seimą“, – pabrėžia R. Urbonaitė.

Kaip vieną pagrindinių pirmųjų darbo metų prioritetų Seimas išskiria socialinės gerovės klausimus. Politologai vardija Darbo kodekso priėmimą, prekybos alkoholiu ribojimus, urėdijų reformą ar draudimą taikyti visų formų smurtą prieš vaiką.

„Galima sakyti, kad vis dėlto buvo priimtas Darbo kodeksas. Bent jau užsuktas mechanizmas pradėti švietimo reformą. Žinoma, kol kas matome, kad reforma yra visiškai įstrigusi, ir netgi atrodo, kad pats Seimas ir vyriausybė kol kas šią reformą pametė kažkur pusiaukelėje ir patys nebežino, ką daryti“, – pastebi R. Urbonaitė.

Jos teigimu, prekybos alkoholiu ribojimai visuomenėje sukėlė didelį ažiotažą, dėl kurio kalti patys politikai – būtent jie nesugebėjo tinkamai komunikuoti ir pasiųsti aiškių žinučių bei priešino skirtingas visuomenės grupes.

„Kalbant apie smurtą prieš vaikus, reikia prisiminti, kad vis dėlto visuomenės spaudimas ir Matuko tragedija, paskui inicijavusi ir „Mato reformos“ projektą, privertė susirinkti politikus į neeilinę Seimo sesiją ir paspausti mygtukus. Taigi kol kas kalbėti apie realius sprendimus dar ankstoka, nes mes dar nematome tų sprendimų tam tikrų implikacijų arba rezultatų“, – teigia R. Urbonaitė.

Apžvalgininkų teigimu, Seimui dirbti labiausiai trukdo vidiniai nesutarimai tiek koalicijoje, tiek partijose ir būtent tai gali tapti pagrindiniu iššūkiu per likusius trejus metus.

„Seimo darbą labai smarkiai veiks tai, kad nėra aiškios valdančiosios daugumos, kuria galėtų pasitikėti ir vyriausybė, teikdama įstatymų projektus. Norint priimti kiekvieną reikšmingesnį įstatymą, reikės ieškoti palaikymo tiek tarp opozicijos, tiek tarp frakcijų, kurios nėra pasiskelbusios opozicinėmis, tiek tarp pačių valdančiųjų, tad šis dabartinės valdančiosios mažumos bruožas bus pagrindinis Seimo veiklą komplikuojantis veiksnys“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

Kita vertus, priduria jis, nepamirškime, kad 2019 m. numatyti bent treji rinkimai – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento: „Jie taip pat neabejotinai veiks santykius tarp parlamentinių partijų, frakcijų, valdančiosios mažumos ir opozicijos. Taigi, artėjant rinkimams, mes galime pamatyti ir įvairių persistumdymų.“

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close