captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl pinigų neverta laikyti kojinėse, arba kas yra infliacija

Infliacija. Šį žodį nuolat kartoja Statistikos departamentas, Centrinis bankas, Finansų ministerija, ekonomistai, žiniasklaida. Nors jis reiškia bendro kainų lygio augimą, kitaip tariant, pinigų nuvertėjimą, tai visiškai normalus procesas, kurio ne tik kad neįmanoma išvengti, bet ir nereiktų norėti, kad jo nebūtų, pasakojama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Fabian Blanck/Unsplash nuotr.
Fabian Blanck/Unsplash nuotr.

Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kas gi ta infliacija ir kaip ji atsiranda. Pavyzdžiui, jei prieš metus porcija ledų kainavo 1 eurą, o šiemet 1 eurą ir 2 centus, tai reiškia, kad metinė infliacija yra 2 proc. Ją gali sukelti kelios priežastys. Pirmiausia, kai brangsta gamybos sąnaudos. Pavyzdžiui dėl to, kad, kylant ekonomikai, vystantis pramonei, augant gamybai, brangsta žaliavos.

Būtent dėl pabrangusių žaliavų kainas gali padidinti ir gamintojai. Pavyzdžiui, šoktelėjusi naftos kaina brangina degalus, tad brangsta žaliavų ledams pristatymas į gamyklą, o vėliau – ledų išvežiojimas į parduotuves. Be to, dėl augančių pieno supirkimo, cukraus, šokolado, vanilės ir kitų ingredientų kainų, brangsta ledų savikaina. Kainą gali padidinti ir augantys gyventojų atlyginimai, nes jie įskaičiuojami į paslaugos ar produktų savikainą.

Infliacija gali būti sukurta ir augančio poreikio – na, kai 12 žmonių nori įsigyti 10 porcijų ledų. Taip dažnai nutinka padidinus minimalų atlyginimą, nes žmonės, gaunantys mažas pajamas, papildomus pinigus išleidžia maistui ir būtiniausioms prekėms, o tai didina produktų kainas.

Infliaciją stipriau įsuka ir ekonomikos skatinimo programos, kai centriniai bankai į rinką paleidžia daugiau pinigų, taip skatindami bankus skolinti, o žmones – vartoti. Apyvartoje atsiradus daugiau pinigų, jų vertė krinta. Tačiau tokių priemonių imamasi, kai infliacija būna labai žema arba neigiama.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad infliacija yra bendro kainų lygio augimas. Tai reiškia, kad susumuojamos visos vartotojo krepšelio prekių ir paslaugų kainos ir išvedamas vidurkis. Kalbant paprastai, jei pienas, mėsa, kiaušiniai, kirpimas ir suknelė brango 2 proc., o degalai atpigo 10 proc., infliacija bus nulinė. Daug kur kainas matote didesnes, bet statistika rodo, kad jos nekyla.

Nors žmonės nuolat piktinasi, kad auga kainos, ekonomistai sako, kad, kol infliacija siekia 2–3 proc., rūpintis neverta, nes dėl to ekonomika auga. O besipiktinantiems, kad visada viskas brangsta, reikėtų nepamiršti, kad visi nori didesnių algų, o nei algų, nei ekonomikos, nei naujų darbo vietų augimas be infliacijos neįmanomas. Kam infliacija labiausiai pakenkia – tai jūsų santaupoms, nes pinigų, gulinčių stalčiuje, vertė po truputėlį tirpsta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...