captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kokiu būdu žmonės dabar galėtų užsikrėsti maru arba juodlige

Yra atvejų, kai mokslininkai atgaivino juodligės sporas iš žmonių kaulų, žemėje išgulėjusių apie 200 metų, be to, yra įrodymų, kad sporos, pragulėjusios sausoje žemėje apie 60 metų, taip pat buvo atgaivintos ir galėjo sukelti žmogui ligą. Taip LRT RADIJUI sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Vis dėlto, pabrėžia specialistė, užsikrėsti maru ar raupais tokiu būdu dabar negalėtume, nes, tarkim, maro bakterija yra labai lepi ir greitai žūsta.
Unsplash.com nuotr.
Unsplash.com nuotr.

– Ar yra teorinė galimybė užsikrėsti ligomis kasinėjant palaikus? Tarkim, kai tai daro ne specialistai, be apsaugos priemonių. Juk yra sukėlėjų, tokių kaip juodligė, kuriems nei laikas, nei sąlygos įtakos neturi.

– Juodligės bakterijos, patekusios į nepalankias sąlygas, sudaro sporas. Tarkim, tai gali būti bedeguonė aplinka, giliai po žeme, kur nepatenka saulės spinduliai ir t. t. Nustatyta, kad juodligės sporos gali išgyventi giliai sausoje žemėje netgi iki 100 metų. Jei atsitinka taip, kad sporos iškeliamos į paviršių ir patenka į palankias sąlygas (pavyzdžiui, per žaizdą ar kvėpavimo takus į žmogaus organizmą), jos gali sukelti grėsmę sveikatai.

Yra atvejų, kai mokslininkai atgaivino sporas iš kapavietėse rastų žmonių kaulų, kur jie žemėje išgulėjo apie 200 metų. Yra paskelbti rašytiniai įrodymai, kad sporos, pragulėjusios sausoje žemėje apie 60 metų, taip pat buvo atgaivintos ir galėjo sukelti žmogui ligą.

Susirgimų juodlige atvejai dar yra fiksuojami ir Europos Sąjungos šalyse. Užsikrėsti galima per užterštą dirvožemį, suvalgius maisto iš sergančių gyvūnų, įkvėpus juodligės sporų su užterštu oru.

Beje, patvirtinti ir kiti užsikrėtimo būdai. Pastarąjį dešimtmetį netgi yra aprašyti užsikrėtimo juodlige atvejai tarp asmenų, vartojančių švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslais, kitaip sakant, vartojantys juodligės sporomis užterštą heroiną.

– O yra juodligės kapinynų Lietuvoje?

– Lietuvoje yra, nors tikslių skaičių nežinome, nes labai sunku juos nustatyti – pavyzdžiui, jei kapinynas ar vieta, kur užkastas nuo juodligės nugaišęs gyvūnas, nebuvo pažymėta. O oficialiais duomenimis, Lietuvoje maždaug nuo 1920 m. yra įrengtos 358 vietos, kuriose užkasti nuo juodligės nugaišę gyvūnai. Tie kapinynai pažymėti 37 rajonuose.

– Buvo pranešimų, kad kažkokia įmonė gavo voką su įtartinais, galbūt juodligės, milteliais. Ar yra galimybė tokiu būdu kažką užkrėsti?

– Daugiau nei prieš 10 metų JAV buvo toks atvejis, tuomet Pasaulio sveikatos organizacija nurodė visoms šalims parengti planus, nes tokie užsikrėtimo atvejai įmanomi. Juodligės sukėlėjas vienas tų sukėlėjų, kurie yra įrašyti į biologinio terorizmo sąrašą, t. y. juodligės bakterijų sporos gali būti panaudotos kaip biologinis ginklas. O Lietuvoje toks juodligės sporų panaudojimas neužfiksuotas.

– Kokį poveikį maro, raupų epidemijos gali turėti šiandieniniam žmogui? Ar tos ligos, buvusios epidemijų priežastimi, galėtų plisti ir dabar, kai tie kapai yra kasami, tiriami palaikai?

– XIV a. visą Europą šienavo maras – tada išmirė bene pusė Europos gyventojų, ir masinės kapavietės taip pat yra. Tačiau marą sukelia bakterija, negaminanti sporų. Bakterija gana lepi, patekusi giliai po žeme nesudaro sporų, todėl, laikui bėgant, žūsta. Tyrinėjant šias kapavietes, galbūt galima rasti įrodymų, kad žmogus mirė nuo maro. Tačiau gyvos bakterijos ten rasti neįmanoma.

Dabar Madagaskare vyksta plaučių maro protrūkis. Kaip mus informavo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, netgi yra galimybė (nors ir maža), keliaujant tose endeminėse teritorijose, užsikrėsti per artimą sąlytį su sergančiu asmeniu.

Kalbant apie raupus, visai neseniai literatūroje buvo pranešimas, kad mokslininkai nagrinėdami žmonių, mirusių nuo raupų, kaulus surado viruso fragmentą ir buvo paskelbta apie kažkokį raupų pavojų. Bet raupai yra likviduoti, nes raupus sukelia ne bakterija, o virusas – jis turi patekti nuo šiltakraujo į šiltakraujį gyvūną. Taigi, kasinėjant žemę, raupais užsikrėsti neįmanoma.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...