captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai. Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujamų NASA laboratorijos mokslininkų sukurti patys pasitaisantys kompiuteriai sukėlė revoliuciją informatikos bei kosmonautikos srityje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujamų NASA laboratorijos mokslininkų sukurti patys pasitaisantys kompiuteriai sukėlė revoliuciją informatikos bei kosmonautikos srityje.

„Taip pat yra ir pavojų, kad neatsargus skaičiavimo mašinų naudojimas į žmonių gyvenimą gali įnešti sunkumų. Taigi norėsiu pažvelgti, kaip mes galime apsisaugoti nuo netikslaus ir nenaudingo skaičiavimo mašinų naudojimo“, – per interviu „Amerikos balsui“ kalbėjo A. A. Avižienis.

– Daktare Avižieni, kaip Jums sekėsi organizuoti šitą įspūdingą mokslinio simpoziumo programą?

– Programai organizuoti pirmiausia reikėjo pažinti užtenkamai lietuvių mokslininkų, dabar dirbančių Amerikos universitetuose, kad turėtume pagrindą – grupę žmonių, iš kurių galėtume kviesti kalbėtojus. Per tiek metų universitete bedėstant ir lietuvių gyvenime dalyvaujant, pasisekė susipažinti su daug lietuvių mokslininkų, ypač jaunesnės kartos, prieš kelerius metus gavusius doktoratus ir dabar sėkmingai dirbančius Amerikos universitetuose.

– Jūs galėtumėte paminėti tokių?

– Jų, be abejo, yra daug. Norėčiau paminėti matematiką daktarą Arūną Liulevičių, daktarą Arvydą Kliorę, šiuo metu vadovaujantį erdvės tyrimų eksperimentams su „Mariner“ erdvės laivais.

– Su kokiomis problemomis teko susidurti, daktare Avižieni, organizuojant tiek daug mokslininkų į simpoziumą?

– Žinoma, didžiausias sunkumas, kad tarp 200 mln. amerikiečių turime surasti apie 50 lietuvių mokslininkų. Didelė dalis lietuvių gyvena keliuose Amerikos miestuose, tačiau mokslininkai toli gražu nėra taip susikoncentravę. Jie gyvena arti savo universitetų, savo laboratorijų, todėl juos pasiekti ne taip lengva.

– Daktare Avižieni, priminkite savo paties dirbamą darbą, užimamą vietą, specialybę.

– Mano specialybė yra skaičiavimo mašinų, arba kompiuterių, teorija ir konstravimas. Savo tyrimo darbą vykdau dviejuose universitetuose. Dėstau ir vadovauju bei prižiūriu tyrimų darbus, vykdomus mano studentų Kalifornijos universitete Los Andžele, sutrumpintai vadinamo UCLA, Skaičiavimo mašinų teorijos skyriuje. Taip pat atlieku tyrimo darbą ir Kalifornijos technologijos instituto Erdvių tyrimo laboratorijoje, kur statome save pataisančią skaičiavimo mašiną. Ši skaičiavimo mašina, tikimės, kito dešimtmečio pabaigoje prižiūrės ir atliks skaičiavimus automatiniams erdvės laivams, kurie bus siunčiami į Jupiterį, Saturną, Uraną, Neptūną ir Plutoną – tolimąsias Saulės sistemos planetas.

Skaičiavimo mašinos uždavinys bus prižiūrėti erdvės laivą, kuris, be abejo, neturės piloto – gyvo žmogaus, ir atlikti reikalingus apskaičiavimus, taip pat pataisyti, jei sugestų kažkurios erdvės laivo dalys pamainant jas atsarginėmis dalimis. Skaičiavimo mašina, žinoma, ir pati turi vežtis savo atsarginių dalių ir sugebėti save pataisyti. Tai buvo labai įdomus ir komplikuotas uždavinys, kurį jau sėkmingai sprendžiame aštuonerius metus. Dar, be abejo, liko daug darbo, tačiau apie 1977–1978 m. tikimės išsiųsti tuos erdvės laivus su mūsų kompiuteriais tolimųjų planetų tyrinėti.

– Tai jūsų darbas iš dalies susiduria su daktaro Kliorės darbu?

– Taip, su daktaru Arvydu Kliore esame geri draugai, dažnai susitinkame pavalgyti pietų toje pačioje laboratorijoje. Mūsų darbai pasidalina tokiu būdu. Mano atsakomybė yra pastatyti tą erdvės laivą, kuris daktaro Arvydo Kliorės instrumentus nuvežtų prie tolimųjų planetų. Jo instrumentai atliks matavimus ir atsiųs mums daugiau žinių apie tų planetų sudėtį,  atmosferą, kitas savybes. Taigi mano uždavinys – jo instrumentus ten pristatyti, o jo uždavinys – gauti matavimus ir, juos tinkamai įvertinus, paskelbti pasaulio mokslininkams.

– Daktare, Jūsų pasakojimas apie pasitaisančią ir erdvėlaivį pataisančią skaičiavimo mašiną, arba kompiuterį, skamba kaip fantastinis dalykas. Dar galiu šiaip taip įsivaizduoti, kad mašina parodo, jog kažkuris daiktas sutriko. Jei ten sėdi mechanikas, jis išima ir įdeda kitą. Bet kad ji pati ir įdės pataisytą ar naują dalį, tiesiog sunku įsivaizduoti. Ar galite papasakoti detaliau, kaip ji tą darys?

– Mes stengiamės kiek galima daugiau automatiniu būdu atlikti tai, ką gerai apmokytas technikas padarytų, jei galėtų su erdvės laivu keliauti kartu. Taigi mes rūpestingai išstudijavome taisymo darbus, taisymo funkcijas, kurias reikia atlikti, ir pavertėme jas automatinėmis funkcijomis. Žinoma, žmogų imituoti nėra lengva, tačiau bent kai kuriuos taisymo darbus mūsų skaičiavimo mašina pajėgi atlikti – paprasčiausiai išjungti sugedusią dalį ir automatiškai įjungti atsarginę. Be abejo, visas atsargines dalis turime sudėti ir išsiųsti tuo pačiu metu, kai išsiunčiamas erdvės laivas, nes jo pasiekti paskui jau nebegalima.

Darbas, kaip ir daugumoje skaičiavimo mašinų sričių, yra kiek galima geriau suprasti, kaip žmogus atlieka tam tikrus darbus. Ir tada, kai užtenkamai gerai  suprantame, galime juos imituoti ir leisti atlikti elektroninėms mašinoms. Žinoma, kai taisomą darbą atlieka elektroninė mašina, vietoj dešimties minučių ar valandos jai užtenka tik sekundės. Tai labai gerai, nes greitas pataisymas užtikrina, kad erdvės laivas nepasimes ir nepraras kontakto su Žeme.

– Daktare, Jūsų paskaita turbūt bus iš tos pačios srities? Tik pavadinimas suformuluotas kiek plačiau, tiesa?

– Taip, paskaita „Kibernetika, kompiuteriai ir informacijos technologija“ yra platesnis žvilgsnis į tuos pasikeitimus, kuriuos per paskutinius 30 metų atnešė naujos mokslo srities išvystymas. Būtent – informacinių technologijų srities išvystymas. Jau pastebime, kad informacinės technologijos pakeitė daug gyvenimo sričių. Automatiškai išrašomi teatro bilietai, automatiškai užsakomi bilietai ir vietos lėktuvuose, automatiškai apskaičiuojamos darbininkų ir tarnautojų algos, automatiškai išrašomos sąskaitos. Kiekvienoje gyvenimo srityje skaičiavimo mašina atlieka daug darbų, kurie yra gana nuobodūs, rutiniški ir kuriuos anksčiau turėdavo atlikti žmonės.

Savo paskaitoje bandysiu truputį pažvelgti ir į ateitį, kaip toliau bus keičiamas žmonių gyvenimas. Aš esu tikras, kad jį palengvins skaičiavimo mašinos. Taip pat yra ir pavojų, kad neatsargus skaičiavimo mašinų naudojimas į žmonių gyvenimą gali įnešti ir sunkumų. Taigi norėsiu pažvelgti, kaip mes galime apsisaugoti nuo netikslaus ir nenaudingo skaičiavimo mašinų naudojimo.

– Daktare, Jūs esate entuziastas ir judintojas Lietuvių mokslo draugijos steigimo klausimu. Kokį uždavinį Jūs jai matote?

– Lietuvių mokslo draugija, kurią mes norėtume įsteigti, pirmiausia skirta lietuvių mokslininkų bendradarbiavimui, pasidalinimui savo žiniomis, ką mes čia šiuo metu Čikagoje ir atliekame. Taip pat mes labai stipriai norėtume visą lietuvišką jaunimą užsieniuose, žinoma, ir Lietuvoje, skatinti, raginti, rodydami savus darbus, sekti mūsų pėdomis ir kurti mokslinį darbą, įnešti jį viso pasaulio mokslo turtų rinkinį.

– Ačiū, daktare Avižieni.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...