captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: dabar padidėjusios pensijos nuo sausio paaugs dar labiau

Siekdama padidinti pensijas, valstybė kitais metais skirs daugiau negu 300 mln. eurų, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. Jo teigimu, nuo spalio 1 d. mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensija turėtų vidutiniškai pakilti apie 13  eurų, o nuo sausio 1 d. – dar 30–33 eurais.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Vakar posėdžiavo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, ministrų kabinetui pasiūlyta skelbti ekstremalią padėtį visoje šalyje. Ką tai reikštų ir kiek palengvintų žemdirbių padėtį?

 – Mes tikrai turime nestandartinę situaciją, susiklosčiusią mūsų žemės ūkio sektoriuje. Keliolikoje rajonų situacija tikrai labai sudėtinga, dėl to trečiadienį vyriausybė svarstys, ar paskelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje.

Tai duos keletą dalykų. Pirmiausia – galimybę argumentuotai kreiptis į Europos Komisiją dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat – galimybę panaudoti vyriausybės rezervų fondo lėšas šiai situacijai ir atskiroms problemoms spręsti. Galiausiai tai leis (kas ir taip jau buvo praėjusią savaitę nuspręsta) tvarkyti teisinę bazę, kad nereikėtų dirbtinai ieškoti būdų, kaip padėti žemdirbiams.

– Kaip žadėta, dar šią savaitę bus kreipiamasi į EK?

– Žinoma, mes tikrai turime argumentų, kad šią žalą būtų galima kompensuoti.

– Preliminariai, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, bet Žemės ūkio rūmai atliko savo skaičiavimus 34 rajonuose ir teigia, kad žemdirbiai preliminariai praras per 246 mln. eurų pajamų: dėl nenuimto derliaus – apie 125 mln. eurų, dėl nepasėtų žieminių pasėlių – dar apie 121 mln. eurų. Tačiau sakoma, kad tikėtina, jog, jei stos geresni orai, prarastų pajamų dydis gali sumažėti trečdaliu. Kaip manote, kuris skaičius arčiau realybės?

– Paradoksas, kad valstybėje nėra bendros nuostolių skaičiavimo metodikos. Šis klausimas keliolika metų nelabai kam rūpėjo, dėl to, kas kaip išmano, taip skaičiuoja. Mes privalėsime patvirtinti bendrą nuostolių skaičiavimo metodiką – to prašo ir savivaldybių skyriai, susiduriantys su šia problema. Tada bus galima kalbėti apie tuos pačius kriterijus ir tuos pačius skaičius. [...]    

– Dar viena problema – specialios pažymos, liudijančios nenumatytas aplinkybes (force majeure). Atkreipiamas dėmesys, kad jos brangios ir ūkininkai vangiai dėl jų kreipiasi. Kaip žadate spręsti šią problemą?

– Ši funkcija 1996 m. pavesta privačiam subjektui ir šiandien ūkininkai teigia, kad tos pažymos kaina yra 200 eurų – tai tikrai daug. Tą galėtų sėkmingai padaryti mūsų valstybinės institucijos ir tokiu atveju, kalbant ir apie ekstremalią situaciją, ūkininkams tikrai nereikėtų už tas pažymas nieko mokėti.

– Situacija ekstremali, bet yra skeptiškų nuomonių. Kai kas sako, kad, kai šitaip brangsta maisto produktai, ūkininkams nevertėtų labai skųstis.

– Šioje grandinėje, kalbant apie ūkininko produkciją ir galutinį vartotoją, deja, ūkininkas nėra stipriausia ar stiprioji grandis. Tikrai nėra taip, kad, kalbant apie galutinę maisto produktų kainą, visą pelną arba didžiausią jo dalį pasiima ūkininkas – tikrai taip nėra. Kartais dirbama ries riba, kartais net nuostolingai ir pats pelnas kartais nedidelis. Taigi tikrai nereikėtų šiuo atveju ūkininkams priekaištauti dėl aukštų maisto produktų kainų.

– Nuo spalio didėja pensijos. Kas ir kiek gaus didesnes pensijas?

– Pirmiausia – nuo spalio 1 d. yra priimtas sprendimas dėl bazinės pensijos dydžio pakėlimo 10 eurų. Taigi mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensija turėtų vidutiniškai pakilti apie 13  eurų.

O nuo sausio 1 d., dar įvedus indeksavimo mechanizmą, vidutinė pensija didėtų 30–33 eurais. Iš viso vidutinė pensija padidės 40–43 eurais. Tam valstybė kitais metais skirs daugiau negu 300 mln. eurų.

– Paskelbtoje naujausioje verslumo tendencijų apžvalgoje teigiama, kad ekonominė aplinka Lietuvoje palanki kurti naują ir plėsti esamą verslą. Tačiau įvardijamas pagrindinis verslumą ribojantis veiksnys, kuris kasmet vis labiau ryškėja, – tai darbuotojų trūkumas. Ir konstatuojama, kad šiuo metu kur kas lengviau įkurti įmonę nei pasamdyti darbuotojus. Kaip vertinate tokią išvadą – ar žmonių trūksta, o gal atlyginimai per maži?

– Yra priežasčių visuma. Pirmiausia taip tikrai yra dėl žmonių trūkumo – mes turime vieną sparčiausiai senėjančių visuomenių Europos Sąjungoje, o, kalbant apie gimstamumą, mūsų demografiniai rodikliai tikrai nekokie. Ir, žinoma, svarbu viską žudanti emigracija, kuri tikrai gana didelio masto.

Klausimas, ar tai susiję tik su atlyginimais. Aš, kaip vyriausybės vadovas, per savaitę bent kartą ar du važiuoju į įvairius šalies regionus. Tose įmonėse, kurių dalį kapitalo sudaro užsienio kapitalas ir kuriose vidutinis darbo užmokestis ne minimalus, o 700, 800 arba 1200 eurų, darbuotojų stygius nejaučiamas. Matyt, atlyginimas iš tikrųjų yra vienas faktorių, leidžiantis įmonėms rinktis darbuotojus.

Žinoma, norint mokėti didesnį atlyginimą, reikia uždirbti, dėl to, kalbant apie galimybę konkuruoti, ypač eksporto rinkose, reikia kalbėti apie darbo produktyvumą ir technologijų našumą ar pranašumą. Dėl to vyriausybė numačiusi nuo kitų metų palengvinti investuotojams situaciją, jeigu jie investuos į technologinį atsinaujinimą. Tai irgi leis kalbėti apie darbo produktyvumo, našumo augimą ir galimybes daugiau mokėti.

Be abejo, įmonės, kurios moka minimalų atlyginimą, o ypač tos, kurios moka minimalų atlyginimą ir dalį atlyginimo – vokelyje, darbuotojų trūkumą tikrai jaučia. Bet, kaip minėjau, padėtį lemia keletas veiksnių: ir demografija, ir emigracija, ir atlyginimai, ir kai kurių įmonių nekonkurencingumas.

– Europos Komisija valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė beveik 28 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją 2008 m. išardžiusi bėgius. Esate sakęs, kad bus ieškoma mažiausiai žalingų sprendimų. Kokie jie galėtų būti?

– Pirmiausia reikia susipažinti su argumentais, kuriais vadovaujantis padarytas toks sprendimas. Tikrai ypač skaudžiai baudžiama mūsų valstybė. [...] Mes turime galimybę ir teisme įrodinėti savo poziciją, jei matysime, kad teisiniai argumentai yra mūsų pusėje.

Kita galimybė – ieškoti, kaip, pripažinus pažeidimą, iš šitos situacijos išeiti su mažiausiais galimais nuostoliais. [...] Dabar reikia ieškoti teisinių būdų, kaip sumažinti nuostolius arba jų išvengti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...