captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sąjūdžio dvasią jaučiančios NVO žada didinti gyventojų skaičių

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos vienijasi ir, jausdamos Sąjūdžio dvasią, žada atkurti Sąjūdžio laikais Lietuvoje buvusį gyventojų skaičių bei siekti visuomenės moralinio, intelektinio ir kūrybinio atgimimo. Be kita ko, Lietuvos kultūros politikos instituto direktoriaus Antano Staponkaus teigimu, ketvirtadienį Vilniuje vienijimosi susitarimą pasirašiusios organizacijos rengiasi Vyriausybei pateikti ir alternatyvią mokesčių reformos programą, ginti lietuvių kalbą ir parduodamą žemę.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos vienijasi ir, jausdamos Sąjūdžio dvasią, žada atkurti Sąjūdžio laikais Lietuvoje buvusį gyventojų skaičių bei siekti visuomenės moralinio, intelektinio ir kūrybinio atgimimo. Be kita ko, Lietuvos kultūros politikos instituto direktoriaus Antano Staponkaus teigimu, ketvirtadienį Vilniuje vienijimosi susitarimą pasirašiusios organizacijos rengiasi Vyriausybei pateikti ir alternatyvią mokesčių reformos programą, ginti lietuvių kalbą ir parduodamą žemę.

Paklaustas, ar mato konkrečių problemų sprendimo būdų, pavyzdžiui, kaip grąžinti nepriklausomybės atkūrimo metais buvusį gyventojų skaičių, A. Staponkus LRT radijo laidai „Ryto garsai“ tvirtino: „Taip, mes matome. Pirmiausia mane džiugina, kad jungiasi labai solidžios mokslininkų institucijos. Tai labai solidūs mokslininkai, iškiliausi mūsų kultūros kūrėjai.“

Pone Staponkau, kiek ir kokių nevyriausybinių organizacijų pavyko pakviesti pasirašyti vienijimosi sutartį?

Iš pradžių turėčiau pasakyti, kad vienijimosi idėja šiuo metu visuomenėje yra labai populiari. Ir atskiri politikai, ir įvairios organizacijos vienijasi – vyksta vienijimosi renginių, mitingų. Pasakomos karštos kalbos, skelbiami pareiškimai, bet darbų, veiksmų toliau nematyti.

Šį kartą vienijasi, sakyčiau, pačios svarbiausios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Svarbiausios ta prasme, kad jų statusas yra nacionalinis, jų pavadinime yra Lietuvos vardas.

Norėčiau paminėti keletą organizacijų: Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga.

Buriasi mokytojai: Lietuvos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. Taip pat Lietuvos kraštotyros draugija, daug kultūrinių organizacijų: Lietuvos architektų sąjunga, Kraštovaizdžio architektų sąjunga, Dailininkų sąjunga...

Pone Staponkau, turbūt visų jų išvardinti neįmanoma – sąrašas nemenkas. Įdomiausia, kad organizacijos labai skirtingos, įvairių sričių: verslo, kultūros, intelektualų. Į kokias problemas šiandien raginate jas atkreipti dėmesį?

Vis dėlto norėčiau dar paminėti, kad prisideda Pasaulio lietuvių bendruomenė. O sąrašas iš tiesų yra labai įvairus ir šiandien mes tarsimės dėl veiklos formų.

Tačiau akivaizdu, kad visos nevyriausybinės organizacijos tautos gyvenimo klausimais negalės būti vieningos. Todėl, neabejoju, jos turės dirbti tam tikromis grupėmis.

Lietuvai šiandien aktualios nedarbo, skurdo [mažinimo], verslo skatinimo programos, svarstoma mokesčių reforma. Susivienijusios organizacijos, turėdamos didelį mokslininkų, kultūros kūrėjų ir kitų specialistų būrį, gali pateikti Vyriausybei alternatyvią mokesčių reformos programą. Aktualus ir lietuvių kalbos gynimas. Tokiam pasiūlymui Vyriausybei susiburs organizacijos, kurios geriausiai išmano šiuos dalykus.

Kaip Jūs manote, ar šis svarbus dokumentas ir prasmingas sumanymas neliks tik dar viena popierine deklaracija? Ar matote konkrečių globalių problemų sprendimo būdų, pavyzdžiui, minimą atstatyti nepriklausomybės atkūrimo metais buvusį gyventojų skaičių?

Taip, mes matome. Pirmiausia mane džiugina, kad jungiasi labai solidžios mokslininkų institucijos (daug čia jų nepaminėjau). Tai labai solidūs mokslininkai, iškiliausi mūsų kultūros kūrėjai. Ir kai aš bendravau su daug organizacijų vadovų, jie sakė, kad bendraudami pradėjo jausti Sąjūdžio dvasią.

Šiandien vienijimosi sutartis yra pasirašoma Mokslų akademijoje Sąjūdžio įkūrimo 25-ųjų metinių išvakarėse. Jame dalyvaus ir signatarų, ir Sąjūdžio įkūrimo iniciatyvinės grupės narių, iškilių politikų, yra pakviesta daug valstybės žmonių.

Tas susitarimas nėra nukreiptas prieš jokią organizaciją. Net valdžios kritikos tekste nėra nei vieno žodžio. Susivienijimas siekia bendradarbiauti ir savo kompetencijos lygiu Seimui ir Vyriausybei teikti labai rimtus pasiūlymus. Kaip matėte, yra ir žemės ūkio, ir pramoninkų, ir kultūros žmonių.

Tikiu, kad šiandien bus svarstomos formos, [kaip bendradarbiauti], bus, matyt, įsteigta veiklos koordinavimo būstinė. Tas sąjūdis turėtų plėstis, miestuose, rajonuose tūrėtų kurtis rėmimo grupės, bus įtraukta plati visuomenė.

Tai tarsi naujas Sąjūdis?

Sąjūdis tai buvo labai jau iškilus judėjimas. Pasiekti to ir pakartoti jau nepavyks. Šiandien yra kitos problemos.

Bet vis dėlto toks judėjimas yra būtinas todėl, kad nei valdžia, nei atskiros partijos, nei atskiros organizacijos, kaip matome, negali išspręsti visuomenėje iškilusių problemų. Jos negali sustabdyti net kėsinimosi į valstybės egzistencijos pamatus: puolama kalba, išpardavinėjama žemė...

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...