captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino – nėra galimybių, kad Socialdemokratų frakcija suskils

Bus įdomu stebėti, jei Socialdemokratų partija iš savo gretų nuspręs pašalinti frakcijos Seime narius, LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ sako portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius politologas Vladimiras Laučius. Anot jo, negalima kalbėti apie frakcijos Seime skilimą – partijos poziciją palaikančių Seimo narių yra per mažai, kad jie galėtų sudaryti atskirą frakciją.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Socialdemokratų frakcijos Seime pozicija buvo žinoma gana seniai, dauguma frakcijos narių neketino trauktis iš valdančiosios koalicijos, bet partijos vadovybė nusprendė kitaip. Ir tai, ką dabar daro frakcijos Seime nariai, yra jų asmeninis sprendimas – Seimo nario mandatas yra laisvas ir jokie partiniai sprendimai jų nevaržo“, – Socialdemokratų frakcijos sprendimą dėl tolesnio bendradarbiavimo su „valstiečiais“ komentuoja V. Laučius.

Paklaustas, ar toks susitarimas reiškia, kad vyriausybė ir valdančioji dauguma kol kas išlaiko status quo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad formaliai jau reikėtų kalbėti apie mažumos vyriausybę, nes to, kas buvo sutarta po rinkimų, iš esmės nebėra.

Jo nuomone, dabar vyksta Socialdemokratų partijos vidaus krizė, bet tai, kad frakcija remia vyriausybę, kad yra kažkoks frakcijos susitarimas, galėtų būti kažkas panašaus į tam tikros Seimo narių grupės paramą mažumos vyriausybei.

„Ji, žinoma, gali būti įforminta raštu ar kažkaip kitaip, bet mes nebegalime kalbėti apie „valstiečių ir žaliųjų“ ir socialdemokratų koaliciją. Nes, kaip partija, socialdemokratai jau pareiškė, kad jie iš koalicijos traukiasi. O kaip jie suvaldys ir sureaguos į frakcijos narių, kaip laisvų Seimo narių mandatų poziciją, jau yra partijos vidaus klausimas“, – pastebi T. Janeliūnas.

Pasiteiravus, ar dabar turėsime mažumos vyriausybę, V. Laučius sako, kad pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, kiek Socialdemokratų frakcijos narių norės tęsti bendradarbiavimą su Sauliaus Skvernelio vyriausybe, su „valstiečių“ partija ir frakcija Seime – jeigu jie kartu sudarys 71 balso daugumą, tuomet mažumos kaip ir nebus.

V. Laučius. V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Viskas ties riba. Beveik visa frakcija, kuriai, beje, priklausė ir du Darbo partijos atstovai Seime, elgiasi kitaip, nei norėtų Gintautas Paluckas ir dauguma jo partijos tarybos narių. Sunku pasakyti, bet, jei pritrūktų vieno ar kito balso, galbūt prie jų gali prisijungti ir kažkiek kitų Seimo narių. Bet ar tai bus mažuma, ar dauguma, priklausys nuo skaičių – ar jie turės tą 71, ar neturės“, – kalba V. Laučius.

Taip, teigia portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius, iš tikrųjų partijos pozicija yra kitokia, t. y. pasitraukti į opoziciją, bet visiškas nenoras ieškoti kompromisų su frakcijos nariais lėmė, kad frakcija laikosi kitokios pozicijos, o 2–4 frakcijos nariai, kurie galvoja kitaip ir kurie palaiko savo partijos pirmininko nuostatas, yra per mažai netgi tam, kad jie sudarytų atskirą frakciją.

„Todėl net negalima kalbėti apie Socialdemokratų frakcijos Seime skilimą. Frakcija tiesiog laikosi kitokios pozicijos nei partija ir joje yra tik vienas kitas narys, pritariantis savo pirmininko pozicijai“, – pabrėžia V. Laučius.

Ar partija toleruos tokį Seimo frakcijos elgesį, anot V. Laučiaus, yra pačios partijos vidaus reikalas, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad partija turi galimybę pašalinti iš savo gretų beveik visus frakcijos Seime narius.

„Bus labai įdomu stebėti, jeigu taip atsitiktų, kad partija savo sprendimu, tarkim, pašalintų iš savo gretų beveik visus frakcijos Seime narius. Man ši situacija kažkuo primena dažną rinkėjų nusivylimą iškart po rinkimų tais, kuriuos ką tik išrinko. Praeina pusmetis ar metai ir matome, kaip mažėja populiarumas, kaip, pavyzdžiui, dabar atsitiko „valstiečiams“. Taip pat primena dažną populistinį norą įteisinti, įgyvendinti vadinamą Seimo nario atšaukimo idėją. Ta idėja visiškai absurdiška. Tiesiog kai kurie žmonės nenori susitaikyti, kad rinkimai baigėsi taip“, – sako V. Laučius.

Jis primena – pagal Konstituciją po rinkimų reikėtų laukti ketverius metus, o tada rinkėjai gali nubausti tuos, kurie neatitiko lūkesčių. V. Laučiaus teigimu, taip derėjo elgtis ir socialdemokratams – tiesiog reikėjo palaukti ketverius metus, ieškoti kompromisų su savo frakcijos nariais.

„Juk tie frakcijos nariai neatsirado iš dangaus, iš niekur. Tai pačios partijos visai neseniai į Seimą deleguoti žmonės, – akcentuoja V. Laučius. – Jei praėjus vos pusmečiui ar metams sakoma, kad jie visiškai neatstovauja partijos pozicijai, vadinasi, partija pati nežino, ko ji nori.“

T. Janeliūnas. BNS nuotr.

Vis dėlto T. Janeliūnas įsitikinęs, kad kalboms apie pirmalaikius rinkimus, kurios kartais nuskamba, dar anksti. Kaip pastebi politologas, tam kol kas paprasčiausiai nėra reikiamų sąlygų: „Kol kas neatrodo, kad Seime galėtų greitai susiformuoti tokia dauguma, kuri sugebėtų išreikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Tai būtų, greičiausiai, realiausias žingsnis į pirmalaikius rinkimus.“

Pašnekovo tvirtinimu, kol kas didžiausias klausimas kyla dėl vyriausybės programos, nes nėra aišku, pagal kokį susitarimą ji galioja. „Jei socialdemokratai, kaip partija, neberemia šios vyriausybės ir atitinkamai jos programos, tai nėra aišku, kas ją remia. Šiuo atveju, matyt, reikėtų truputėlį luktelėti, kol nusistovės ta situacija tarp Socialdemokratų partijos ir frakcijos“, – sako T. Janeliūnas.

Jis priduria – jei Socialdemokratų frakcijos nariai lieka tarsi nepriklausomi nuo partijos, jie gali remtis savo laisvu mandatu: „Jie gali remtis savo laisvu mandatu ir sakyti, kad tai jų asmeninė ar grupės nuomonė, bet tai jau būtų sunku įvardinti kaip stabilią koaliciją, kuri remiasi partijų struktūrų pritarimu ir galėtų funkcionuoti lygiai taip pat, kaip buvo numatyta koalicijos sutartyje.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...