captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aptarė Lietuvos socialines klases: vyrauja kūrybininkai

Atrodo, kad kalbėti apie socialines klases yra senas reikalas, tačiau tai aktualu ir dabar – žmonės skiriasi pagal įvairius rodiklius. Visgi valstybė neskiria pinigų tyrimams, tad neaišku, kiek žmonių galima priskirti vienai ar kitai klasei, LRT RADIJUI sako profesorius sociologas Arvydas Matulionis. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologas Karolis Jonutis teigia, kad šiuo metu vyrauja kūrybininkų klasė – jos atstovai išsivadavo iš biurų, dirba prestižinius darbus, tačiau būti garantuoti dėl ateities negali.
Unsplash.com nuotr.
Unsplash.com nuotr.

Socialinės klasės – atrodo senas reikalas, tačiau vis dar vyrauja

Norint suprasti, kas yra socialinė klasė, būtina pradėti nuo sąvokų, LRT RADIJUI sako A. Matulionis. Kaip teigia jis, kartais kalbėjimas apie klases atrodo lyg senas reikalas, tačiau žmonės vis tiek skiriasi pagal įvairius požymius: „Kalbant apie klasinę visuomenę, išskirčiau galios rodiklį. Pagal tai pabandžiau sukurti teoriją. Šiuo atveju pirmoji klasė – galios klasė. Tai žmonės, turintys tiek politinę ar finansinę, tiek dvasinę galią.“

Antroji klasė, anot A. Matulionio, yra specialistų klasė. „Tai žmonės, turintys tam tikrą kvalifikaciją, profesiją, kuri duoda jiems galios. Tačiau jie priklausomi. Trečioji klasė – paribio. Ši didelė dalis žmonių kažkaip verčiasi ir išgyvena. Galiausiai, ketvirtoji yra užribio klasė. Dažniausiai tai žmonės, nebegalintys oriai gyventi“, – aiškina pašnekovas.

Kaip sako A. Matulionis, galima remtis ir kitokiu klasių skirstymu: „Vienaip ar kitaip, galima išskirti penkias klases – aukščiausiąją, aukštesniąją, vidurinę, žemesniąją ir žemiausiąją. Įdomu, kuriai klasei save priskiria patys žmonės. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus ar gyvenantys kaimo vietovėse dažniausiai prisiskiria žemiausiai klasei.“

Paklaustas, kokį procentą visuomenėje sudaro tam tikri žmonių sluoksniai, A. Matulionis teigia, kad tai neaišku. „Šiais reikalais valstybė nesidomi. Mokslininkų padėtis dabar tragiška, tyrimams neskiriama pinigų. Pats dariau tyrimą prieš kokius septynerius metus, bet dabar viskas pasikeitę. Dalis žmonių Lietuvoje tabaluoja – mėnesį kur nors padirba, sugrįžta ir pan. Tačiau pagal tai, kam žmonės save priskiria, Lietuva tikrai nėra ubagų šalis. Tuo metu, kai atlikinėjau tyrimą, net pusė save priskyrė vidurinei klasei“, – tvirtina specialistas.

Siūlo klasių neidentifikuoti pagal ekonominę galią

K. Jonutis sako, kad klasė – prancūzų mokslininko Pierre`o Bourdieu išskirtų trijų kapitalų sudedamoji dalis: „Yra trys kapitalai – ekonominis, kultūrinis ir socialinis. Kalbant apie vidurinę klasę, Lietuvoje yra problema. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje mokslininkai, advokatai, gydytojai, mokytojai ir pan. gauna gana dideles pajamas. Pagal Lietuvoje gaunamas pajamas vidurinė klasė nėra vidurinė klasė.“

Pasak K. Jonučio, jei klasės būtų identifikuojamos pagal ekonominę galią, vaizdas taptų iškreiptas. „Klasė turėtų pati save kažkiek identifikuoti. Žvelgiant pagal ekonominius standartus, profesionalus krano vairuotojas gali gauti daugiau už vidutinį mokslininką. Nežinia, ką tuomet daryti. Taigi nori ar nenori, klasės turėtų būti skirstomos pagal profesijas. Jei skirtingų profesijų pajamos vienodos, jas perskirti turi kultūrinis ar socialinis kapitalas“, – aiškina pašnekovas.

Paklaustas, kas yra atsirandanti kūrybininkų klasė, K. Jonutis teigia, kad šiuo metu tai – vyraujanti srovė: „Klausimas, ar patys kūrybininkai suvokia save kaip klasę. Drįsčiau tuo abejoti. Kūrybininkų klasė išsivadavo iš biurų, juolab – iš fabrikų. Jie turi nenormuotas darbo valandas ir pan. Tačiau ši klasė yra ir pati nesaugiausia. Jos atstovai dirba pagal projektus, laikinus kontraktus, negali būti garantuoti dėl ateities. Tai labai susiję su tūkstantmečio karta, kuri dažnai kaltinama „piterpeniškumu“, kai dirbama prestižinius darbus, bet gyvenama pas tėvus.“

Pasak A. Matulionio, kalbant apie klases svarbus ir teritorinis aspektas. „Krypstama link to, kad Lietuvoje teliks trys miestai –  Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Svarbu, kad Lietuvoje išliktų tolygus teritorinis pasiskirstymas, juk šalis nėra didelė. Turi būti galvojama, kaip išlaikyti teritorinę struktūrą ir kaip padėti žmonėms. Juk dažnai žemiausiai klasei save priskiria asmenys, gyvenantys kaimuose ar mažuose miesteliuose, kur nėra daug ateities perspektyvų“, – tvirtina profesorius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...