captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai Vokietijoje: manoma, kad su naciais lyginami radikalai vėl bus parlamente

Prieš ketverius metus įkurta „Alternatyva Vokietijai“ – nauja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija, ksenofobiška, euroskeptiška, bet apklausose ji užima gana stiprią poziciją, LRT RADIJUI sako dr. Joergas Forbrigas iš JAV Vokietijos Maršalo fondo skyriaus Berlyne. Vis dėlto, pastebi politikos apžvalgininkas, sudaryti koaliciją su „Alternatyva Vokietijai“ atsisako visos šalies partijos: „Jiems trūksta programos, žinių, jie neturi įgūdžių, kad galėtų prisidėti prie bet kokios politinės darbotvarkės. Iš esmės tai partija, kurios pagrindas yra lozungai.“
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Socialdemokratai atsilieka dviženkliais skaičiais

Rami ir pasitikinti savimi ne tik televizijos debatuose, bet ir tuomet, kai reikia priimti nepopuliarius sprendimus viso pasaulio akivaizdoje. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, žurnalo „Time“ keturis kartus tituluota galingiausia planetos moterimi, užtikrintai rengiasi savo ketvirtai kadencijai. Pagrindiniai konservatorių varžovai socialdemokratai atsilieka dviženkliais skaičiais.

„A. Merkel įkūnija neimpulsyvų politinį lyderį, kuris nesikarščiuoja, valdo šalį tvirta ranka, nesiblaško. Vokiečiams patinka ramus valdymo stilius, kai iškylančios problemos sprendžiamos žvelgiant toli į priekį, užuot ieškojus trumpalaikių sprendimų. Palyginti su ja, Martinas Schulzas atrodo pernelyg nervingas ir impulsyvus, aktyvistas“, – sako politikos apžvalgininkas iš JAV Vokietijos Maršalo fondo skyriaus Berlyne dr. Joergas Forbrigas.

AFP/Scanpix nuotr.

Jo žodžiais, 2015 m., kai į šalį atvyko maždaug milijonas pabėgėlių, politikės populiarumas išties smuko, bet atrodo, kad vyriausybė susitvarkė ir migracijos klausimai net nebuvo centrinė rinkimų kampanijos tema.

„85 proc. teigiamai atsako į klausimą, ar žmonės, bėgantys kad nuo karo, persekiojimų, priespaudos etniniu, kultūriniu, politiniu pagrindu, nusipelno paramos ir prieglobsčio Vokietijoje. A. Merkel sprendimą atverti sienas žmonės palaiko iki šiol. Žmonės labiausiai nerimavo, ar šalis susitvarkys. Tačiau nuo pabėgėlių krizės įkarščio per pusantrų metų vyriausybė padarė daug, kad tai nepasikartotų, politika sugriežtėjo. Atrodo, kad viskas kontroliuojama, o šalis juda į priekį“, – pastebi J. Forbrigas.

Pagrindinė tema – vidaus politika

Nykia vadinamoje rinkimų kampanijoje dominavo užsienio politikos klausimai – Turkija, Rusija ir JAV. Visgi net Europos ateitis  netapo ryškia tema. Be to, kaip pastebi apžvalgininkai, lemiamą reikšmę rinkėjų akyse paprastai turi vidaus  politika.

LRT RADIJO bendradarbė Berlyne Vida Kaluza sako, kad vokiečiams, kaip ir visiems žmonėms, labai svarbi kasdienybė – darbas, uždarbis, mokesčiai, pinigai už vaikus. Taigi ir diskutuojama apie tai, kas rūpi rinkėjams, pavyzdžiui, kalbama apie mažesnius mokesčius, didesnes išmokas ir pan.

„Akivaizdu, kad Vokietija turtinga šalis, bet ne visi Vokietijoje gyvena pasiturimai. Todėl lygios galimybės gauti išsilavinimą, nemokami vaikų darželiai ir darbo vietos saugumo užtikrinimas jaunoms šeimoms, kurios neturėtų blaškytis tarp laikinų projektų, ir yra socialinis teisingumas, kurį turime omenyje. Taip pat ir pensijos“,yra sakęs M. Schulzas.

Nors socialdemokratų lyderis M. Schulzas vieninteliuose televizijos debatuose apie tai užsiminė, dalis rinkėjų, ypač Rytų Vokietijoje, jaučia negaunantys atsakymų į jiems svarbius klausimus apie socialinę apsaugą, darbo rinką ir šalies ateitį apskritai.

Palaikymas radikalams mažesnis nei Olandijoje ar Prancūzijoje

Per rinkimų kampaniją rugpjūtį kai kuriuose miestuose A. Merkel teko stovėti scenoje aidint švilpimui bei raginimams dingti. Šiuos konkrečius priešininkus vienija vėliava su stora viršun šaunančia raudona rodykle. Tai – partija „Alternatyva Vokietijai“. Jie siekia grąžinti privalomąją karinę tarnybą, nedelsiant uždaryti sienas, nustatyti deportuojamų žmonių kvotas ir neleisti pabėgėliams pasikviesti šeimos narių. Vieną iš partijos lyderių Alexanderį Gaulandą kanclerė atvirai vadina rasistu.

„Brangūs draugai, mes turime teisę ne tik susigrąžinti savo šalį, bet ir praeitį. Prancūzai teisėtai didžiuojasi savo imperatoriumi, britai – Nelsonu ir Churchilliu, o mes turime teisę didžiuotis vokiečių karių pasiekimais pasauliniuose karuose“, – kalbėjo A. Gaulandas.

Reuters/Scanpix nuotr.

J. Forbrigas sako, kad partija „Alternatyva Vokietijai“ įkurta prieš ketverius metus ir jau pateko į ne vieną parlamentą Vokietijos žemėse. „Galima sakyti, kad apklausose ji užima pakankamai stiprią poziciją – šiuo metu apie 10 proc. Tai nauja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija, ksenofobiška, euroskeptiška. Pradžioje jie pasisakė prieš eurozoną, o vėliau prijungė migracijos, pabėgėlių klausimus. Tai bus naujas, radikalus balsas Bundestage“, – pastebi politikos apžvalgininkas. 

Apklausos rodo, kad pirmą kartą nuo hitlerinės Vokietijos laikų su naciais lyginami radikalūs politikai vėl bus Vokietijos parlamente ir turės teisę į balsą, privilegijas ir finansavimą. Kartu skubama pažymėti, kad palaikymas radikalams Vokietijoje mažesnis nei Olandijoje ar Prancūzijoje.

Sudaryti koaliciją su „Alternatyva Vokietijai“ atsisako visos partijos

Vis dėlto, teigia J. Forbrigas, sudaryti koaliciją su „Alternatyva Vokietijai“ atsisako visos šalies partijos: „A. Merkel aiškiai pabrėžė, kad koalicija su „Alternatyva Vokietijai“ neįmanoma. Antra medalio pusė ta, kad jie ir nenori jungtis į koaliciją. Jie iš esmės perėjo į fundamentalios opozicijos vaidmenį.“

J. Forbrigo teigimu, partija nėra pasiruošusi dirbti vyriausybėje, jie neturi kompetencijos ir tai matyti Žemių parlamentuose. „Jiems trūksta programos, žinių, jie neturi įgūdžių, kad galėtų prisidėti prie bet kokios politinės darbotvarkės. Iš esmės tai partija, kurios pagrindas yra lozungai. Taigi artimiausioje ateityje „Alternatyva Vokietijai“ neužims valdančiosios pozicijos nei nacionaliniu, nei regioniniu lygiu“, – mano politikos apžvalgininkas. 

Apžvalgininkai paaiškina, kad radikalų sėkmę prognozuoti sunku dar ir dėl to, kad dalis žmonių vengia prisipažinti juos palaikantys. Be to, jiems atitenka ir protesto balsai. Dar prieš metus šiai partijai buvo prognozuojama dvigubai didesnė sėkmė, bet politinė sumaištis po Donaldo Trumpo pergalės JAV ir po „Brexito“ Jungtinėje Karalystėje suveikė kaip skiepai.

„Parama šiai partijai tikrai nereiškia, kad visi šie žmonės yra kraštutinių dešiniųjų radikalai ar neonaciai. Tačiau šį pusmetį taip pat matome, kad protesto balsų, kuriuos „Alternatyva Vokietijai“ galėtų patraukti, sumažėjo. Ypač po D. Trumpo išrinkimo, „Brexito“ žmonės susimąstė. Jie dabar sako, kad yra vis dar nepatenkinti valdžia, bet nėra pasiruošę mokėti tokios kainos, kokią moka britai ar amerikiečiai. Šios partijos rėmėjų dalis smuko iki 10 proc. Tačiau tai vis tiek reiškia pakankamai stiprią poziciją po rinkimų“, – neslepia J. Forbrigas.

Manoma, kad laimės A. Merkel

Kita vertus, apklausos rodo, kad „Alternatyva Vokietijai“ turi realią galimybę tapti trečia partija Bundestage. 10–13 proc. reiškia apie 70 vietų šalies parlamente ir dar daugiau atvirų ksenofobinių, rasistinių pasisakymų viešojoje erdvėje. Jau dabar, V. Kaluzos teigimu, Vokietijos žiniasklaida kviečia juos į visas laidas, daro daug interviu, vyksta diskusijos.

„Galbūt Vokietijos žiniasklaida mano, kad reikia informuoti žmones apie tai, kas vyksta. O antra, kartais atrodo, kad jų teikiamos mintys ar netgi užgauliojimai atvers žmonėms akis dėl to, ką ši partija iš tikrųjų mano ir kas vyksta“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Berlyne.

SIPA/Scanpix nuotr.

Po rinkimų tikimasi ir aršių kitų mažųjų partijų – Laisvųjų demokratų, Kairiųjų ir žaliųjų grumtynių dėl vietos valdančiojoje koalicijoje. Dėl jos sudėties, priešingai nei dėl A. Merkel pergalės, tikrumo kol kas yra kur kas mažiau.

„Žmonės mato, kad A. Merkel laimės, kad vėl bus kanclerė, taigi viskas dėl šių rinkimų atrodo aišku. Bet jei pakapstytume giliau – viskas yra kiek sudėtingiau.  Be abejo, bus koalicijos klausimas, nes A. Merkel nesugebės sudaryti daugumos, tad turės burti koaliciją parlamente. Didžiausias klausimas, kas bus jos koalicijos partneriai, kiek laiko prireiks ją suformuoti. Spėju, kad tai gali užtrukti ir rimtiems ginčams pagrindo tikrai yra“, – šio savaitgalio rinkimų baigtį apibendrina dr. J. Forbrigas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...