captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: šildymo lengvata tikrai bus

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui turėtų būti taikoma iki tol, kol bus renovuoti daugiabučiai, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vyriausybei atsirado galimybė šitą lengvatą įvesti [...], dėl to mes ir siūlome nuo spalio 1 d. tą padaryti. [...] tikimės, kad nuo sausio 1 d. lengvatą tvirtinsime laikinai, bet iš esmės tam laikotarpiui, kol visiškai pabaigsime visų daugiabučių renovaciją“, – teigia S. Skvernelis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Seimas šiandien toliau svarstys siūlymą nuo spalio 1 d. grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai. Lengvata galiotų iki šių metų pabaigos, o vyriausybė anksčiau yra pasiūliusi, kad nuo kitų metų sausio šildymui būtų taikomas jau 15 proc. PVM. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos iniciatyva kartu su kitų parlamentinių frakcijų atstovais PVM įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma 9 proc. lengvatą šildymui užtikrinti neribotą laiką, iki tol, kol vartotojams bus garantuota konkurencinga kaina už teikiamą centralizuoto šildymo paslaugą. Ar visgi nėra galimybių PVM lengvatą palikti neribotą laiką?

– Lengvata tikrai liks neribotą laiką ir šiuo metu mes turime du lengvatinius tarifus – 9 proc. ir 5 proc. Surenkant pakankamai gerai biudžetą ir tą patį PVM, vyriausybei atsirado galimybė šitą lengvatą įvesti ne iš kažkokių kitokių šaltinių, dėl to mes ir siūlome nuo spalio 1 d. tą padaryti.

O dėl sausio 1 d. turėsime spręsti Seime, nes siūlymas yra keisti lengvatinius tarifus – būtų 5 proc. ir 15 proc., dalis mokesčių įeitų į 5 proc. tarifą, dalis – į 15 proc. Bet lengvata šildymui tikrai bus toliau.

Kai kainos krito, dujos pigo, buvo galima svarstyti apie šios lengvatos tikslingumą ir tai buvo daroma. Dabar yra tokie sprendimai, ir mes tikimės, kad nuo sausio 1 d. lengvatą tvirtinsime laikinai, bet iš esmės tam laikotarpiui, kol visiškai pabaigsime visų daugiabučių renovaciją. Tada bus galima prie šito klausimo grįžti. Kol kas tikrai iki sausio 1 d., paskui žiūrėsime, kaip pavyks tarifus pakeisti.

– Taigi iš esmės kaip ir sutarta, kad šiandien Seimas balsuos už?

– Tikrai manau, kad balsuos už, nebent atsiras politikavimo elementų, bandymų iš to padaryti didelę politiką. Bet iš esmės visos prielaidos yra ir tikrai nebus taip, kaip buvo gruodžio mėnesį, kai staiga, neturint biudžete lėšų, apskritai neplanavus šitos lengvatos, vyriausybei teko per pusvalandį rasti šaltinių, ir tai buvo padaryta kitų labai svarbių projektų finansavimo sąskaita.

Dabar tai yra ekonomiškai pagrįsta. Galima tikrai pasakyti, kad galime sugrąžinti 9 proc. lengvatą, o toliau ji bus, tik klausimas – kokio dydžio.

– Ar bus taikoma šildymo lengvata individualių namų sektoriui?

– Logiškai tai turėtų apimti visus, kurie naudojasi centriniu šildymu. Jei individualus namas yra prijungtas prie centrinio šildymo – taip. Kalbant apie kitus šildymo būdus ir rūšis, [...] tai sudėtingas klausimas techniškai, bet jis irgi svarstomas.

– Prieš dvi savaites Trišalė taryba nesutarė dėl vyriausybės siūlymo nuo kitų metų pradžios minimalią algą padidinti iki 400 eurų. Profsąjungos ir darbdaviai paprašė daugiau informacijos ir argumentų, kodėl reikėtų didinti būtent iki 400 eurų. Ketvirtadienį jūs vėl susitinkate, ar tikitės susitarti?

 – Aš tikrai manau, kad ir po pirmo susitikimo prielaidų susitarti yra. Tik klausimas, dėl kokios ribos susitarsime. O kad susitarsime, tikrai galime tikėtis. Reikia minimalią algą kelti, reikia tai daryti pagrįstai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nes, žinoma, minimalios algos padidinimas atsilieps ir viešajam sektoriui, ir galiausiai yra tam tikra problema, kad gana maži atlyginimai nesusilygintų su minimalia alga, kurią nuo liepos 1 d. galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Derybos vyksta ir aš tikrai manau, kad, ypač kalbant apie profesines sąjungas, yra konstruktyvu, ir pažiūrėsime, kaip seksis.

Maždaug prieš savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į jus ragindamas ryžtingai inicijuoti Lietuvos atstovo Europos Komisijoje Vytenio Povilo Andriukaičio atšaukimo procedūrą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusio eurokomisaro teiginių, kurie neva žalingi Lietuvai. Jus pasiekė šis raginimas. Ką apie tai manote?

– Pasiekė, pasižiūrėjau ir tuos pasisakymus, kurie buvo rusų kalba spaudoje išsakyti. Jeigu ten nėra jokių interpretacijų, tenka nusistebėti, nes tiek vyriausybės, tiek Seimo pozicija labai aiški kalbant apie Astravo AE. Lygiai tą patį mes darėme, kalbėjome, grėsmes įrodinėjome, aš pats buvau Europos Komisijoje ir buvo susitikimas su EK pirmininku, su Europos Tarybos vadovų pirmininku. Visais lygiais ir Užsienio reikalų ministerija, ir kitų sričių ministrai, ir aš apie tai kalbame, kad suprastų tiek Europos Sąjungos valstybės, tiek kaimyninės valstybės, kokia mums yra grėsmė. O tai yra grėsmė.

Tokie pasakymai tikrai nėra Lietuvos interesų gynimas, todėl keista girdėti. Dar keisčiau, kai tokia pozicija sakoma iš mūsų koalicijos partnerių partijos pirmininko, kuris nieko bendro nemato tarp ribojimo elektros energijos patekimo į Lietuvą su mūsų saugumu, nors tai labai glaudžiai susiję dalykai. Matyt, reikėtų prieš kalbant įsigilinti ir labai aiškiai suvokti, koks yra bendras mūsų šalies interesas. Juo labiau kad už tuos įstatymo projektus pasirašė visos parlamentinės partijos.

– Kaip su tuo raginimu inicijuoti atšaukimą?

– Inicijavimas labai aiškus, yra numatytos procedūros, kokiais atvejais gali būti nutraukti Europos komisaro įgaliojimai. Atšaukimo mechanizmo tikrai nėra numatyta, tad turbūt nereikėtų kalbėti. Bet savo poziciją turime išsakyti ir išsakome, kad tokie pasisakymai tikrai, švelniai tariant, nestiprina Lietuvos pozicijos kalbant apie mūsų saugumą, mūsų interesus.

– Net pusmečio neliko iki mūsų nepriklausomybės 100-mečio jubiliejaus. Kaip sekasi programos įgyvendinimo komisijai ir kiek aiškus ne kartą keistas programos projektas?

– Dabar projektas visiškai aiškus, jis yra paskelbtas viešai, galima internete susirasti. Daugelį numatytų priemonių pradėta įgyvendinti, mes startavome liepos 6 d. Žinoma, renginių kulminacija bus 2018 m.

Manau, kad programa liko tokia, kokia turėtų būti, nes pirminiame variante, kokį mes gavome, buvo tiesiog sukrauta viskas, kas Lietuvoje vyks 2018 m., nors nieko bendra nebuvo su paties įvykio paminėjimu.

Manau, kad numatyti renginiai ir vasario 16 d., ir liepos 6 d. ir pilietinės, visuomeninės iniciatyvos, mūsų valstybės žinomumas, mūsų gebėjimas švęsti, kūrybiškumas, tikrai toje programoje atsispindi. Kaip mes sugebėsime paminėti, priklausys ir nuo mūsų pačių. Manau, kad tai, ar mes jaučiame pasididžiavimą, šventę, šio įvykio reikšmę, yra esminiai dalykai.

– Jus tenkina, kaip bus švenčiamas valstybės atkūrimo 100-metis?

– Žinoma, visada norisi padaryti daugiau, ir tai natūralu, bet situacija tokia, kad, perėmus šią programą, teko gana daug koreguoti, o kai kurie procesai buvo per toli nuėję.

– Pritrūko trupučio laiko?

– Manau, kad tai irgi susiję su vyriausybių kaita. Natūralu, kad jei tai būtų buvęs nuoseklus vienos vyriausybės darbas, jis būtų buvęs sėkmingesnis. Pažiūrėsime, kaip bus kitais metais, ir po tų metų galėsime pasakyti, ar mums pavyko tinkamai šitą datą paminėti.

– O kaip bus su finansais, nes sakoma, kad anksčiau numatyti investiciniai projektai yra sustabdyti?

– Tikrai galiu pasakyti, kad pradėti projektai yra vykdomi. Bet jei kažkas galvoja, kad nutiesti gatvę arba šaligatvį yra labai svarbus 100-mečio minėjimo akcentas, tikrai ne. Projektų, kurie buvo susiję su infrastruktūriniais dalykais, programoje nebėra.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...