captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl drastiškai sumažėjo migrantų, plaukiančių į Italiją, skaičius

Pastaruosius kelerius metus Italijos gelbėtojai ir humanitarinės tarnybos kiekvieną vasarą laukdavo didelės bangos migrantų, atplaukiančiais laivais ar valtimis, vis dėlto šią vasarą įvyko didelis pokytis. Liepos mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, migrantų sumažėjo perpus. Rugpjūčio statistika dar ryškesnė – šiemet Italiją per Viduržemio jūrą pasiekė mažiau nei 4 tūkst. žmonių, o pernai tuo pačiu metu jų buvo daugiau nei 21 tūkst., pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.
Sipa/Scanpix nuotr.
Sipa/Scanpix nuotr.

Tai mažiausias atplaukusių ir išgelbėtų migrantų skaičius per mėnesį per paskutinius dvejus metus. Tikslaus paaiškinimo, kodėl skaičiai drastiškai sumažėjo, nėra, bet analitikai pateikia kelis galimus paaiškinimus.

Po to, kai Italija apmokė Libijos pakrantės apsaugos pareigūnus, šie sustiprino savo darbą – tai gali būti vienas iš faktorių. Kita galima priežastis – neįprastai atšiauri Viduržemio jūra.

Tačiau „The Economist“ žurnalistų kalbinti asmenys iš vakarinio Libijos miesto Sabratos, kurie susiję su žmonių gabentojų grupuotėmis, turi ir kitą paaiškinimą. Esą Italija jiems pasiūlė pinigų, kad šie sustabdytų laivus su migrantais uostuose.

Italijos pareigūnai tokius gandus neigia. Italija oficialiai bendradarbiauja su Jungtinių Tautų remiama vyriausybe Tripolyje ir jos vadu Fayezu al-Serrajumi. Europos Sąjunga jo vyriausybei yra paskyrusi milijonus dolerių, kad būtų sustiprinta pakrančių apsauga, be to, siekiama, kad pinigai būtų naudojami naujoms darbo vietoms kurti, kad žmonių kontrabanda užsiimantys asmenys pereitų į legalų darbą. Šis sprendimas plačiai kritikuojamas ir mažai kas tiki, kad pinigai panaudojami būtent tam.

Reuters/Scanpix nuotr.

ES Užsienio reikalų tarybos atstovas Mattia Toaldas sako abejojantis, kad kas nors iš Europos galėjo atvykti į Libiją su pilnu lagaminu pinigų ir jį įteikti kam nors iš Libijos grupuočių vadų. Bet koks toks sandoris būtų labai nepopuliarius, sustiprintų grupuotes, kurios ir taip kelią didelį chaosą šalyje.

Tačiau Italijoje bet kokie veiksmai gali būti pateisinti, teigia „The Economist“. Primenama, kad merai, kurie laikosi svetingesnės pozicijos, vis dažniau sulaukia visuomenės nepasitenkinimo. Pavyzdžiui, arčiausiai Libijos esančios Lampedūzos salos, kur atplaukia tikriausiai didžiausias skaičius migrantų, merė balandį gavo UNESCO apdovanojimą už pagalbą migrantams, bet jau birželį per rinkimus ji patyrė fiasko.

Italija taip pat stengėsi pasiekti ir tolimesnius migrantų kelių taškus Fecano regione. Tai skurdžiausias Libijos regionas, besiribojantis su Alžyru, Čadu ir Nigeriu. Nors čia yra naftos turtingas telkinys, vietiniams gyventojams tai geresnio gyvenimo nesuteikia, todėl daugybė žmonių atrado kitą, kaip spėjama, apie milijardą dolerių generuojantį nelegalų verslą – žmonių gabenimą. Per silpnai saugomą sieną su jau minėtomis šalimis čia eina migrantų kelias Libijos šiaurės uosto link.

SIPA/Scanpix nuotr.

Balandį Italijos vidaus reikalų ministro vadovaujamose taikos derybose buvo pasiektas susitarimas tarp dviejų šiame pasienio regione kariaujančių grupių. Mainais už užmokestį jos sutiko nutraukti kovas ir kartu dirbti saugant sieną nuo migrantų. „The Guardian“ kritikuoja ši Italijos vidaus reikalų ministro susitarimą ir teigia, kad tai neišsprendžia migrantų likimo.

Humanitarės tarnybos baiminasi, kad gerokai sumažėjęs skaičius žmonių, iš Libijos Viduržemio jūra bandančių pasiekti Italijos krantus, rodo ir tai, kad dešimtys tūkstančių migrantų įkalinti Libijoje. Vieni jų laikomi sulaikymo centruose šalies šiaurėje, antihumanitarinėmis sąlygomis ar įvairių grupuočių laikomi už išpirką, migrantai dažnai išnaudojami. Tie, kuriems pavyko kirsti Libijos sieną, įstrigę pietuose ir greičiausiai dirba darbus už, galima sakyti, vergovinius uždarbius.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai, nepaisydami žmogaus teisių gynėjų kritikos, rugsėjo 14 d. teigė, kad turi būti toliau vykdoma ta pati strategija ir migrantams turi būti užkertamas kelias pasiekti laivus, išplaukiančius į Viduržemio jūrą.

SIPA/Scanpix nuotr.

Kitas paaiškinimas, pasak analitikų, – žmonių gabentojai rado dar pelningesnį verslą. Tai – benzinas. Oficialiai litras benzino kainuoja 12 dolerio centų, o juodojoje rinkose – vos porą centų. Yra žinoma, kad kontrabandininkai benziną veža į Tunisą ar Europą. Spėjama, kad šis verslas per metus visiems kontrabandininkams kartu gali atnešti apie 2 mlrd. dolerių pelno – tai dvigubai daugiau nei žmonių gabenimas.

Vakarinis uostamiestis Zuvara jau yra gavęs nelegalaus migrantų verslo centro vardą, bet pastaruoju metu, kaip pastebima, vieną nelegalų verslą pamažu keičia kitas. Rašoma, kad mieste nuolatos stinga benzino, nes atsargos nuolatos išvagiamos.

SIPA/Scanpix nuotr.

Jungtinių Tautų tyrimo grupė pastebėjo įtartiną laivų iš šio uostamiesčio kelią, turima informacijos, kad iš pradžių benzinas plukdomas Libijai priklausančiuose laivuose. Pasiekus tarptautinius vandenis, benzinas perduodamas į ne Libijai priklausančius laivus. Tačiau, kaip „The Economist“ teigia analitikai, benzino kontrabanda nesukelia tokio susirūpinimo, kaip žmonių gabenimas, – neišgirsite, kad žmonės staiga pradėtų skųsti benzino kontrabanda.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...