captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kosminės muzikos kūrėjas – apie tai, ko galime išmokti stebėdami žvaigždes

Nors kosmosas vis dar – labai didelė paslaptis, mokslas pajėgus suprasti gamtos veikimą, o tai įrodo tiek skraidantys lėktuvai, tiek veikiantys kompiuteriai. Taip LRT RADIJUI sako architektas, Etnokosmologijos muziejaus ekskursijų vadovas ir kompozitorius Kristijonas Svalbonas. Anot jo, turime tik Žemėje egzistuojančios gyvybės pavyzdį, o tai, kokia forma ji gali reikštis kosmose, kol kas galima tik fantazuoti.  
Asm. arch. nuotr.
Asm. arch. nuotr.

– Architektas, astronomijos mėgėjas, kompozitorius – kuriai veiklai dėmesio skiriate daugiausia?

– Be abejonės, gyvenimas ir pragmatiški jo aspektai verčia daugiausia susikoncentruoti į tiesioginį darbą – architektūrą. Bet visada stengiuosi rasti laiko savirealizacijai ir kūrybai.

– Lieka tam laiko?

– Paroje tik 24 valandos. Reikia stengtis jas kažkaip produktyviai ir protingai išnaudoti.

– Pradėkime nuo architektūros. Kaip atsitiko, kad tapote architektu?

– Ko gero, įvairūs pomėgiai paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje pynėsi ir nukreipdavo tai arčiau meno, tai mokslo ir gamtos, bet man geriau sekėsi piešti nei skaičiuoti, todėl pasukau į menus, ne į gamtos mokslus, nors susidomėjimas nuo vaikystės visada buvo.

Šiuo metu kartu su komanda dirbame su Lietuvos jūrų muziejaus naująja ekspozicija. Liepos pradžioje atidarėme vieną iš istorinių ekspozicijų forto patalpose, o šiuo metu vyksta tolimesni Akvariumo projektavimo ir įrengimo darbai.

Kuriame interaktyvų lankytojų kelią. Sunku pasakyti, kada jis bus atvertas. Tegul tai lieka paslaptimi. Kol kas kūryba toliau tęsiasi.

– O kada susidomėjote kosmosu?

– Susidomėjau kosmosu, kaip ir gamta, ankstyvoje vaikystėje. Mane pagavo smalsumas ir atvedė prie šių temų. Vėliau gyvenimas susiklostė taip, kad atsidūriau Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Tai įvyko prieš kokius šešerius metus. Dabar tai tapo ne tik laisvalaikio pomėgiu, bet ir darbu.

– Jūs vasarą vedate ekskursijas?

– Didžiausias lankytojų srautas muziejuje – vasarą, bet aš ten dirbu ir žiemą. Vedu ekskursijas įvairiomis temomis. Muziejus siekia supažindinti lankytojus su žmogaus minties raida, mokslo istorija, racionaliu empiriniu gamtos pažinimu, kuris gali ar bent jau stengiasi atskleisti didžiąsias pasaulio paslaptis.

– Vienas žymių mokslininkių sakė – stebėk žvaigždes ir iš jų mokykis. Ko galime išmokti stebėdami žvaigždes?

– Galime žvaigždėse ieškoti savo kilmės. Tuo pačiu galbūt gyvenimiškos ramybės. Kai supranti, kokie didingi ir paslaptingi procesai vyksta toli kosminėje erdvėje, žemiškos problemos neatrodo tokios didelės kasdienybėje.

– Kai žiūri į žvaigždes, stebi dangų, atrodo, kad ten visiškas chaosas. Bet kosmosas – graikiškas žodis, reiškiantis, kad tai – mus supančios erdvės ir šviesulių tvarka ir harmonija. Kodėl taip yra?

– Tokie gamtos dėsniai. Tvarką ir harmoniją gamtoje mes galime pamatyti nuo mažiausių iki didžiausių mastelių. Žmogaus protas pajėgus bent po truputį atskleisti gamtos paslaptis ir pamatyti visa valdančius dėsnius, kurie reiškiasi ir Žemėje, ir kosmose.

– Žmonija dar nežino visko apie Žemėje egzistuojančią gyvūniją ir augaliją. Ką ten kalbėti apie kosmosą?

– Svarbu suprasti, kad mokslas nesiekia visko pažinti iš karto ir kiekvienas naujas atradimas statomas ant seno, praeities mokslo pečių. Mokslas kartas nuo karto prieina aklavietes, kaip buvo XIX a. pabaigoje, kai fizika, astronomija galvojo, kad viską išsiaiškino ir liko mažos smulkmenos. Vėliau viskas apsivertė XX a. pr., kai paaiškėjo, kad į viską galima pažvelgti kitu kampu ir pamatyti naujus horizontus.

– Ar yra gyvybė kosmose?

– Gyvybė kosmose, ko gero, viena iš pačių įdomiausių ir daugiausia diskusijų bei spekuliacijų keliančių temų tiek mokslo bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje. Pastarojo dešimtmečio astronominiai atradimai leidžia kelti visiškai naujas ir pagrįstas hipotezes apie gyvybės egzistavimą kosmose.

2009 m. į darbą paleistas Johanneso Keplerio garbei pavadintas specifinis instrumentas – teleskopas, kuris žvelgia į Gulbės žvaigždyną. Jis penkerius metus rinko duomenis. Vėliau tie duomenys buvo analizuojami.

Šiandien žinome kiek daugiau kaip dvi dešimtis Žemės tipo planetų, egzistuojančių kitų žvaigždžių sistemose. Teoriškai ten sąlygos galėtų būti tinkamos vystytis gyvybei, tačiau, ar gyvybės ten yra, ar ne, mes kol kas nežinome.

– Gal ten tokia gyvybė, apie kurią mes nesuprantame?

– Galbūt. Bet čia jau tolimesnės spekuliacijos. Pirmiausia kosmose reikėtų ieškoti to, ką pažįstame. Gaila, kad mūsų biologai turi tik vieną gyvybės pavyzdį – tą gyvybę, kuri yra Žemėje. Pažvelgus į gyvybę Žemėje, mokslas mums rodo daugybę įvairiausių dalykų. Pirmiausia, visa gyvybė, tiek stirnos, tiek medžiai, tiek mes patys, sudaryti iš populiariausių cheminių elementų visatoje. Mūsų kūnai nėra sudaryti iš reto bismuto izotopo. Mus sudaro anglis, deguonis, azotas... Tikėtina, kad reikėtų ieškoti panašios struktūros gyvybės ir tolimajame kosmose. Kokia forma ji gali reikštis – galime tik fantazuoti.

– Ar tikrai žmogaus protas pajėgus suprasti kosmosą?

– Kosmosas – labai didelė paslaptis. Ko gero, pati didžiausia paslaptis. Bet vis dėlto, kaip rodo mokslo ir technologijų progresas, mes galime bandyti apčiuopti ir suprasti įvairius dėsnius: fizikos, gamtos dėsnius, valdančius ir gyvybės procesus, ir kosminių kūnų judėjimą. Vien jau tai, kad skraido lėktuvai, veikia kompiuteriai, dirba mašinos, liudija, kad mokslas veikia ir kad jis pajėgus suprasti gamtos veikimą.

– Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Žemėje kilo viena galingiausių magnetinių audrų. Kodėl tos magnetinės audros veikia žmogų? Kas tai per procesai?

– Kaip sako NASA pranešimas spaudai, trečiadienį įvyko vienas galingiausių žybsnių per pastarąjį dešimtmetį. Tai sukėlė milžiniškus Žemės magnetosferos svyravimus, kas veikia žmogaus sveikatą, nes žmogus yra gamtos dalis.

Be abejo, tiksliai paaiškinti fiziologinių procesų negalėčiau, bet paprastai tas magnetines audras lydi nusiskundimai širdies darbu, prasta bendra savijauta, sveikata.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kuo skiriasi planeta nuo žvaigždės?

– Žvaigždės šviečia, o planetos – ne. Paprastai žvaigždės būna labai didelės masės objektai, kurių viduje, branduolyje, vyksta termobranduolinė sintezė, branduolių sąlaja, nes temperatūra ir slėgis tokie milžiniški, kad vieni cheminiai elementai verčiami kitais.

Žemė, kaip ir kitos planetos, yra gerokai mažesnio mastelio ir paprastai tai tik aplinkui besisukančios žvaigždžių palydovės. Be abejo, yra planetų, kurios chemine sudėtimi artimos žvaigždei. Iš tiesų ta riba yra tik masė. Pavyzdžiui, viena iš didžiausių mums žinomų planetų – Jupiteris – savo chemine sudėtimi artimas mūsų Saulei, tiesiog jam trūksta masės, kad jis pradėtų šviesti ir gaminti šilumą bei radiaciją.

– Kitas LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, ar norėtumėte suprojektuoti kosminę stotį?

– Be abejonės. Kodėl gi ne? Tik nežinau, ar pavyktų. Reikėtų labai specifinių žinių. Tai – ne architekto, o inžinieriaus darbas.

– O teleskopą namuose turite?

– Neturiu, man užtenka teleskopų, kuriais galiu naudotis darbe.

– Kaip jūs atėjote iki to momento, kad nuspendėte kurti ir muziką?

– Muzika mane lydėjo nuo pat ankstyvos vaikystės. Niekaip nepavyko per gyvenimą su ja išsiskirti. Be abejo, vaikystėje muzika buvo vienokia, vėliau ta kūryba keitėsi, kaip ir pats protas. Žmogus keičiasi nuolatos.

– Kokiais instrumentais atliekate kūrinius?

– Iš esmės pagrindiniai instrumentai yra įvairiausi elektroniniai sintezatoriai, kuriuos naudoju, kad kurčiau garsus.

– Ar iš tiesų viskas kosmose skleidžia garsus, panašius į muziką?

– Kaip žinia, kosmose to tikrojo garso, tokio, kokį mes girdime Žemėje, nėra. Tačiau planetos turi radiacinius, magnetinius laukus, kuriuos šiandien galime fiksuoti įvairiausiais instrumentais. Tuos dažnius vėliau galime keisti, adaptuoti ir pritaikyti žmogaus ausiai. Tuos garsus gaudo įvairiausi tarpplanetiniai žmonių siųsti palydovai. Vėliau jų galima paklausyti. Gal ne visi jie muzikalūs, tačiau didelė dalis, sakyčiau, yra savotiška kosminė muzika.

– Kur atliekate savo muziką? Ar koncertuojate?

– Pastaruoju metu muziką kuriu vienas. Koncertai vyksta įvairiose erdvėse: ir kultūros baruose, ir klubuose, ir įvairaus pobūdžio renginiuose. Pavyzdžiui, artimiausias koncertas suplanuotas rugsėjo 20 d. Tai bus mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ uždarymo koncertas.

– Dar norėčiau paklausti apie gido pareigas Etnokosmologijos muziejuje. Turbūt įvairiausių klausimų išgirstate, kai vedate ekskursijas. Kokių keisčiausių klausimų esate girdėjęs?

– Tuos klausimus suponuoja kiekvieno žinių lygis, o taip pat ir susidomėjimas, smalsumas. Daug klausimų kyla apie, ko gero, pačius paslaptingiausius objektus – juodąsias skyles.

– Ar būna klausimų apie astrologiją? Kaip susijusi astronomija su astrologija?

– Astrologija yra senas tikėjimas (ne žinojimas, o tikėjimas), kad žvaigždės neva kažkokiu paslaptingu būdu daro įtaką žmonių gyvenimui. Neturiu pagrindo tuo tikėti.

– O kas suteiktų tą pagrindą?

– Empirinės žinios, empirinis patyrimas, kuriuo galime pasitikėti. Astrologija atkeliavo iš senųjų civilizacijų, iš senojo Babilono, Šumero, kai žyniai, pataikaudami imperatoriams ir karaliams, burdavo likimą iš žvaigždžių. Renesanso astronomai, nežiūrint jų mokslinio patyrimo, taip pat vis dar tikėjo tais dalykais.

– Žvaigždynus dažniausiai stebime rugpjūtį, kai krenta žvaigždės. Ar tik rugpjūtį jos ryškiausios?

– Žvaigždės ryškiausios žiemą, sausį, vasarį, kovą, kai pačios tamsiausios naktys. Rugpjūtį tiesiog visi praleidžiame daugiausia laiko gamtoje, sodybose, kieme ir dažniau pakeliame akis į dangų. Galbūt todėl susidaro įspūdis, kad rugpjūčio žvaigždės – pačios gražiausios.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...