captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lotynų Amerikoje paplitusi diskriminacijos forma – dėl kalbos

Daugeliui pasirodys keista, kad žmonės gali būti diskriminuojami ne, pavyzdžiui, dėl išvaizdos ar tikėjimo, bet dėl gimtosios kalbos. Tačiau tokia diskriminacijos forma gana plačiai paplitusi Lotynų Amerikoje, ypač Peru. Dėl kasdien patiriamos diskriminacijos, apklausų duomenimis, 13 proc. kečua kalbančių peruiečių nusprendė savo vaikų nemokyti šios senovinės kalbos. Taip tikimasi, kad vaikai bus apsaugoti nuo patyčių ir atstūmimo, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Kai buvau vaikas, supratau, kad kečua nėra gera kalba. Mano mama sakydavo, kad Limoje nekalbės ir nemokys manęs kečua, nes nenori, kad iš mūsų būtų šaipomasi, nes atvykėliai ir taip susidurdavo su didele diskriminacija“, – pasakoja Jose Cavero Torresas, Limoje dirbantis prekybininku. Jis kilęs iš Andų Apurimako regiono – vietos, kur iki šiol gyvena gausi čiabuvių bendruomenė.

J. C. Torresas pasakoja, kad, nors didžioji dalis jo šeimos narių moka kečua, jis ir jo pusbroliai šia kalba neišmoko nei kalbėti, nei rašyti: „Kai atvykome į Limą, susidūrėme su socialiniu spaudimu, diskriminacija ir tėvų nenoru kalbėti kečua, todėl pamažu dingo noras ją išmokti, norėjome kalbėti tik ispaniškai.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Nors kečua oficialiai yra viena iš Peru valstybinių kalbų, UNESCO ją paskelbė pažeidžiama kalba, o kai kuriose šalies vietose jai gresia išnykti. Viso to priežastis – daugybę metų besitęsianti diskriminacija ir čiabuvių juntama gėda kalbėti šia senovine kalba.

Vis dėlto Peru jau kurį laiką dedamos pastangos įveikti kečua kalbos ir ja kalbančių peruiečių diskriminaciją. Pakeisti kečua kalbos padėtį ryžosi pabėgėlių iš Europos sūnus, prezidentas Pedro Pablo Kuczynski, laisvai kalbantis ispanų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Jis nekalba nė viena iš 47 šalies čiabuvių kalbų. Tačiau būtent prieš metus prezidentu tapęs P. P. Kuczynski, skirtingai nei jo pirmtakai, kurie buvo kilę iš čiabuvių bendruomenių, stengiasi paskatinti čiabuvių kalbų vartojimą ir apsaugoti jas nuo išnykimo.

Pavyzdžiui, pernai gruodį Peru valstybinėje televizijoje buvo nuspręsta pradėti pirmųjų žinių kečua kalba transliacijas, šį balandį pradėtos žinių transliacijos aimarų kalba. Prieš porą savaičių vyriausybė priėmė naujas čiabuvių kalbų vartojimo gaires, kurios greičiausiai bus imtos įgyvendinti nuo 2021-ųjų, minint 200-uosius šalies nepriklausomybės metus. Naujosios gairės reikalaus vyriausybės institucijų aptarnauti gyventojus ne tik ispanų kalba, bet ir kalbomis, dominuojančiomis konkrečiame regione, kuriame įsikūrusi valstybinė įstaiga.  

AFP/Scanpix nuotr.

Laidos „Nuqanchik“ („Visi mes“) vedėjas Clodomiro Landeo kečua kalbos laidomis pirmiausia tikisi panaikinti stigmą, su kuria Peru susiduria visi kalbantys ne europiečių kalbomis. Marisol Mena, kita kečua žinių laidos vedėja, pasakoja, kad iki šiol žmonės į ją žiūri kreivai, jeigu ji parduotuvėje ar banko eilėje prakalbsta kečua.

„Žmonės į tave žiūri lyg į vargšą, nors esi išsilavinęs“, – pasakoja ji. M. Mena šeima – viena iš daugelio, pabėgusių į Limą nuo smurto Andų regione 1980–1990 m. Daugelio žmonių pasitraukimas iš Andų į šalies sostinę tik pagilino išankstinius nusistatymus dėl ne ispanakalbių šalies bendruomenių.

Tuomet per neramumus Anduose, nukreiptus prieš čiabuvius, žuvo 70 tūkst. gyventojų, trys ketvirtadaliai jų nekalbėjo ispaniškai. Rita Choquecagua, žinių laidos aimarų kalba vedėja, pasakoja, kad nuo vaikystės buvo skatinama nekalbėti savo gimtąja kalba. Ji prisimena, kad kavinės savininkas, prie kurios ji filmavo aimarų žinių laidos reklaminį vaizdo klipą, paprašė jos palikti kavinę, esą klientams trukdo jos kalba bei tradicinis sijonas.

Nacionalinė Peru televizija buvo nustebinta programų kečua ir aimarų kalbomis sėkme. Per paskutinius metus Peru televizijos žiūrimumas nuo 0,5 proc. išaugo iki 5 proc., didžia dalimi dėl to, kad atsirado čiabuvių kalbomis transliuojančios programos. Kompanijos siekia pirkti reklamą būtent pusvalandinėse žinių čiabuvių kalba laidose.

Peru nacionalinė televizija kitąmet ketina atidaryti dar dvi programas Amazonės regiono kalbomis – shipibo konibo ir ashaninka. „Pokyčiai ateina lėtai, bet jų negalima sustabdyti. Dabar atsiranda daugiau žmonių, kurie didžiuojasi galėdami šnekėti čionykštėmis kalbomis“, – sako C. Landeo, programos kečua kalba vedėjas.

Reuters/Scanpix nuotr.

4 mln. iš 31 mln. peruiečių gimtoji kalba – viena iš šalies čiabuvių kalbų. Trys ketvirtadaliai šių žmonių kalba būtent kečua, iš inkų kildinama kalba. Vyriausybės prieš Peru nepriklausomybę ir po jos marginalizavo vietines kalbas ir diskriminavo gyventojus, kalbėjusius čiabuvių kalbomis. Iki šiol žmonės, kurių gimtosios kalbos yra ne ispanų, gyvena sunkiausiai pasiekiamose  kalnų ir džiunglių vietovėse, kur skurdo rodikliai dažnai dvigubai didesni už nacionalinius Peru rodiklius, o ispanų kalba dažniausiai nekalbama.

Peru Konstitucija kalboms, dominuojančioms viename ar kitame šalies regione, suteikia valstybinį statusą, bet realybėje Peru šiuo straipsniu iš esmės nesivadovavo. Tik paskutinė prezidento Ollanta Humala, kuris pats turėjo kečua kultūros šaknų, administracija reikalavo vyriausybę imtis vadovautis šalies įstatymais ir inicijavo dvikalbių mokyklų sistemą. Naujasis Peru prezidentas prieš lingvistinę diskriminaciją, atrodo, pasiryžęs kovoti dar stipriau.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...