captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kurdama sėklų saugyklas žmonija tikisi palengvinti katastrofų padarinius

Pasaulyje iš viso yra daugiau nei 1 700 genų bankų, kuriuose saugomos sėklų kolekcijos, bet patikimiausią apsaugą kol kas suteikia Svalbardo saugykla, LRT RADIJUI sako  organizacijos „Crop Trust“ partnerystės ir ryšių asistentė Siera Martin. Šiuo metu Svalbarde saugoma daugiau nei 900 tūkst. augalų sėklų pavyzdžių iš viso pasaulio, o iš Lietuvos, S. Martin žodžiais, – 152 pavyzdžiai, bet jokia Lietuvos institucija nėra atsiuntusi sėklų pasaugoti. Pasirodo, jas į saugyklą atsiuntė kitose šalyse veikiančios institucijos, todėl būtent joms sėklos ir priklausytų.
Scanpix Norway nuotr.
Scanpix Norway nuotr.

Užtikrina patikimesnę apsaugą

Špicbergeno sala Svalbardo salyne – tai Norvegijai priklausanti teritorija, nuo Šiaurės ašigalio nutolusi kiek daugiau nei tūkstantį kilometrų. Siauras pastatas, vedantis tiesiai į kalną, – tik įėjimas. Norint pasiekti patalpą, kurioje saugomos sėklos, tuneliu, įrengtu pačiame kalne, reikės paeiti dar šimtą metrų.

Ši atšiauri sala sėklų saugyklai pasirinkta neatsitiktinai. Tai šiauriausia vieta, kur dar vykdomi reguliarūs skrydžiai, ji tektoniškai stabili, gerokai aukščiau jūros lygio, o amžinas įšalas užtikrina minusinę temperatūrą, reikalingą norint išlaikyti sėklas.

Prie sėklų saugojimo Svalbarde prisideda ne pelno siekianti organizacija „Crop Trust“. Šios organizacijos partnerystės ir ryšių asistentė Siera Martin sako, kad pagrindinis sėklų saugyklos tikslas – turėti atsarginius sėklų pavyzdžius.

„Genų bankai, esantys įvairiose pasaulio vietose, turi įvairių maistinių augalų kolekcijas, o Svalbardo saugykla buvo sukurta tam, kad saugotų šių kolekcijų atsargines kopijas. Genų bankai atrenka sėklas, svarbias žmonijos žemdirbystei, ir atsiunčia jas saugoti į Svalbardą. Kai indėlininkas atsiunčia sėklas, viskas veikia juodosios dėžės principu. Būtent jis išlaiko sėklų savininko teises ir niekas iš saugyklos negali atidaryti sėklų dėžių. Indėlininkas užsimanęs gali sėklas susigrąžinti“, – aiškina S. Martin.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nors pasaulyje iš viso yra daugiau nei 1 700 genų bankų, kuriuose saugomos sėklų kolekcijos, S. Martin teigimu, Svalbardo saugykla užtikrina patikimesnę apsaugą: „Svalbardo saugykloje nėra jokio nuolatinio personalo, mes ten keliaujame tik tada, kai reikia padėti sėklas ar per tam tikrus įvykius. Iš esmės tai kalne įrengta didelė šaldymo kamera, skirta per amžius išsaugoti sėklų kopijas.“

Pasak „Crop Trust“ atstovės, pagrindinė priežastis, kodėl ši saugykla buvo sukurta, – suvokimas, kad kitoms pasaulyje esančioms saugykloms kyla pavojus dėl stichinių nelaimių, tokių kaip taifūnas, uraganas ar potvynis.

„Civiliniai neramumai taip pat gali paveikti šias vietas. Dar viena grėsmė – prastai veikiantys šaldytuvai ar per mažas saugyklų finansavimas. Jei šiems genų bankams kas nors atsitiktų, jie prarastų savo saugomus objektus ir tai būtų vienintelė vieta, kurioje šios sėklos saugomos, jos išnyktų ir dingtų visiems laikams“, – pabrėžia S. Martin.

Lietuviškas sėklas saugo ne Lietuvos institucijos

Svalbardo sėklų saugyklos kūrėjai, 2008 m. kurdami šią vietą, ruošėsi blogiausiems scenarijams, bet nesitikėjo, kad sėklų prireiks taip greitai.

Pirmą ir kol kas vienintelį kartą dalis saugyklai priduotų sėklų atsiimta 2015 m. Dėl pilietinio karo Sirijoje Genų bankas iš Alepo savo veiklą perkėlė į Libaną ir Maroką. Čia mokslininkai, pasinaudoję Svalbarde saugotomis sėklomis, gali dalytis medžiaga, tęsti sausuosiuose regionuose augančių augalų tyrimus. Jie tampa vis svarbesni keičiantis klimatui.

„Tai tikrai puiki istorija, pabrėžianti Svalbardo saugyklos svarbą. Ji parodo pasauliui, kad genų bankams nutinka neplanuoti dalykai ir sėklos tampa nepasiekiamos, žmonėms nebepavyksta jomis naudotis. Tokiais atvejais jie turi atsargines savo saugotų sėklų kopijas, o tai labai svarbu. Ši istorija parodo, kad globali sėklų saugojimo sistema tikrai veikia“, – teigia S. Martin.

Šiuo metu Svalbarde saugoma daugiau nei 900 tūkst. augalų sėklų pavyzdžių iš viso pasaulio, o iš Lietuvos, S. Martin žodžiais, – 152 pavyzdžiai, tačiau jokia Lietuvos institucija nėra atsiuntusi sėklų pasaugoti. Pasirodo, jas į saugyklą atsiuntė kitose šalyse veikiančios institucijos, todėl būtent joms sėklos ir priklausytų.

Grėsmę kelia klimato sąlygos

Tūkstančiai vertingų augalų sėklų saugomi ir Lietuvoje, Kėdainių rajone, specialiai tam skirtuose šaldikliuose. Augalų genų banko vyriausiasis patarėjas Bronislovas Gelvonauskis sako, kad dabar saugoma per 3 300 sėklų pavyzdžių: didžiąją dalį sudaro žemės ūkio augalų (javų ir reikšmingesnių žolinių augalų rūšių) pavyzdžiai, taip pat – daržovių sėklos, per 200 vaisinių augalų sėklų pavyzdžių, beveik 100 dekoratyvinių augalų sėklų (daugiausia – gėlių sėklos), per 600 miško medžių pagrindinių rūšių sėklos.

Vis dėlto, teigia B. Gelvonauskis, atsargines sėklas kitąmet ketinama siųsti ir į Svalbardo saugyklą: „Pavasarį buvo diskutuota su mokslininkais selekcininkais ir nuspręsta reikšmingiausius pavyzdžius paruošti saugoti Svalbardo saugykloje. Tai bus padaryta kitais metais.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Iš Lietuvos atsiųstos sėklos į Svalbardo saugyklą tikrai tilps. Dabar naudojama tik viena iš trijų sėkloms laikyti skirtų patalpų. Iš viso saugykloje turėtų tilpti 2,5 mlrd. sėklų.

Tiesa, prieš kelis mėnesius žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, apie tai, kaip kone saugiausia pasaulyje laikyta vieta buvo pažeista. Dėl neplanuotai šilto ir lietingo sezono Arktyje ištirpęs sniego vanduo pateko į įėjimo tunelį. Saugyklos atstovai teigia, kad vanduo iki sėklų patalpos nenubėgo ir sėkloms joks pavojus negrėsė. Papildomų saugumo priemonių jie vis dėlto turėjo imtis.

Nepaisant šio incidento, Svalbardo sėklų saugykla išlieka svarbiausia sėklų saugojimo vieta pasaulyje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...