captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pastebi, kad dėl brangstančio automobilių draudimo kalti ukrainiečiai

Tai, kad ukrainiečiai Lietuvoje perka automobilius ir per tam tikras įmones vis tiek juos užregistruoja mūsų šalyje, ir mums, ir Ukrainai sukuria tam tikrų problemų, LRT RADIJUI sako „Regitros“ Transporto priemonių registracijos skyriaus laikinasis vadovas Marius Navickas. Pavyzdžiui, kalba jis, visi pastebi, kad brangsta draudimas, be to, įvykus eismo įvykiui, Ukrainos pareigūnai turi kreiptis į Lietuvos pareigūnus, kad galėtų nustatyti atsakingą asmenį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vis dar populiariausi dyzeliniai automobiliai

Paklaustas, kokie automobiliai populiariausi, M. Navickas LRT RADIJUI sako, kad išskirti vieną markę sunku: „Galbūt geriau grupuoti Vokietijos ar Prancūzijos gamintojų automobilius, kurių artimiausiu metu gatvėse pamatysime tikrai daugiau. Taip pat paminėčiau japoniškus automobilius, kurie išsikovojo vardą savo patikimumu. Populiariausių trejetas Lietuvoje – vokiški, prancūziški ir japoniški automobiliai.“

Pasak M. Navicko, vis dar populiarūs dyzelinį kurą naudojantys automobiliai. „Tokia tendencija tikriausiai išliks ir toliau, nes Lietuvoje perkami gyventojų pajamas atitinkantys automobiliai, dažnai jie nėra nauji. Taigi jei Europoje pradedama atsisakyti dyzelinių automobilių, ši banga pas mus atsiris tik po kokių septynerių metų“, – aiškina pašnekovas.

V. Naujanis, paklaustas, ar dyzelinių automobilių pardavimai Kauno turguje atitinka lietuviškas tendencijas, sako, kad tendencija matoma ir turbūt išliks. Jis priduria pastebintis, kad pradedama ieškoti automobilių benzininiais varikliai: „Tačiau jų pasiūla labai maža. Viskas prasideda Vakaruose, o ten dar labai daug dyzelinių automobilių. Nors vyrauja ši tendencija, bet yra pirkėjų kategorija, kurie ieško benzininių, net hibridinių automobilių. Nupirktas net vienas kitas elektrinis automobilis.“

Automobilių vežimas į Ukrainą – su teisinėmis pasekmėmis

Paklaustas, ar daugiau naudotų automobilių nuperka lietuviai, ar iš kitur atvažiavę žmonės, V. Naujanis tvirtina, kad maždaug 60 proc. automobilių patenka artimesnį ar tolimesnį užsienį. „Pirkėjų iš Rusijos ar Baltarusijos praktiškai nebeliko. Dabar labai aktyviai automobilius perka ukrainiečiai. Lietuvoje yra įmonės, kurios registruoja. Taigi automobiliai išvažiuoja į Ukrainą važinėti su lietuviška registracija. Nežinau, kiek tai tęsis, bet tokia pirkimo forma šiuo metu labai aktyvi. Įvedus bevizį režimą, ukrainiečių daugėja. Aktyviai perka ir moldavai, latviai, estai, lenkai“, – vardija specialistas.

M. Navickas sako, kad sistema, kai automobilis registruojamas Lietuvoje, bet išvežamas į Ukrainą, turės tam tikrų teisinių pasekmių: „Visi pastebime, kad brangsta draudimas. Niekas neatmestų nuomonės dėl užsienyje sugadintų automobilių – Ukrainoje važinėjama ne su ukrainietiškais, o lietuviškais numeriais, siekiant išvengti mokesčių. Taip visiems užkraunama atsakomybės našta.“

Paklaustas, ar tai rodo nesureguliuotą teisinę bazę, M. Navickas tvirtina, kad taip ir yra – Ukrainoje tokia forma išlaikomas žmonių pasitenkinimas. „Tačiau Ukrainoje teisėsaugai taip pat tampa sunkiau nustatyti atsakingą už transporto priemonę asmenį. Ukrainos pareigūnai turėtų visą laiką kreiptis į Lietuvos pareigūnus, siekdami nustatyti atsakingą asmenį“, – aiškina pašnekovas.

V. Naujanis tvirtina, kad ukrainiečių Lietuvoje perkami automobiliai kainuoja maždaug 3 tūkst. eurų: „Tačiau ir Lietuvoje tokia kaina populiari. Teko būti Ukrainoje, rinka joje tuštoka, ten labai seni arba prabangūs automobiliai. Vidutinės klasės automobilių kaip ir nėra. Dabar sudarytos sąlygos, kad ukrainiečiai galėtų pirkti automobilius normaliai, bet kol kas jie pasyvūs.“

Ukrainiečiai – automobilių parko sanitarai

Pasak V. Naujanio, ukrainiečiai yra savotiški Lietuvos automobilių parko sanitarai – jie išveža mūsų šalyje nebeperkamus labai seno modelio ir pigius automobilius: „Bet, kadangi jie registruoti Lietuvoje ir nežinia, kaip toliau elgsis Ukraina, neaišku, ar ilgai ukrainiečiai dar galės jais važinėti, stengiamasi pirkti kaip galima pigesnius automobilius. Be to, ir lietuviai stengiasi pirkti kuo pigiau, ir ukrainiečiai, jei turi mažiau pinigų.“

M. Navicko, teigimu, statistika rodo, kad bendras automobilių skaičius Lietuvoje nėra išaugęs, nors, pažiūrėjus į Vilniaus gatves, gali ir kitaip atrodyti. Kita vertus, priduria jis, naujų, salone pirktų automobilių skaičius didėja. „Kiekvieną ketvirtį pateikiama statistika ir matome, kad skaičius gali pasiekti ir viršyti 20 tūkst. per metus. Bet visame automobilių sraute pirmą kartą įregistruojami automobiliai dar nesudarys 10 proc.“, – kalba „Regitros“ atstovas.

Paklaustas, ar tikrai nuo 2018 m. Lietuvoje bus leidžiama vairuoti automobilius, kurių vairas dešinėje pusėje, M. Navickas patvirtina, kad teisės aktai jau priimti, tik bus tam tikrų apribojimų, pvz., automobilyje turės būti sumontuota papildoma netiesioginio matymo įranga. Todėl, pastebi jis, tokie automobiliai neturėtų būti populiarūs, be to, žinoma, vertinant iš eismo saugumo pusės, jie nėra tokie saugūs kaip įprasti automobiliai.

„Motyvas, kodėl tokie automobiliai bus leidžiami Lietuvoje, gali būti ir labai paprastas – daug Lietuvos piliečių jau parvyksta ir pageidauja savo automobilį. O versti jo atsisakyti vien dėl to, kad vairas kitoje pusėje, gal ir nėra labai teisinga“, – svarsto M. Navickas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...