captcha

Jūsų klausimas priimtas

10-metį kuriantys „Golden Parazyth“: nuo paviršutiniškumo iki rimtų jausmų

Kūrybos 10-metį mininti grupė „Golden Parazyth“ sekmadienį rengia koncertą Vilniaus universiteto Botanikos Sode Kairėnuose. Po atviru dangumi jie pristatys net devynių dainų premjeras.
D. Butėnaitės nuotr.
D. Butėnaitės nuotr.

Elektronikos tyrinėtojais pavadinami grupės nariai Giedrius ir Aurimas sako, kad anksčiau jų muzika buvo labiau paviršutiniška, o dabar daug labiau išieškota. Rudenį grupė ruošiasi išleisti albumą, kuriame visos dainos bus negirdėtos. Apie kūrybos pokyčius ir išskirtinį grupės produktyvumą – pokalbis su „Golden Parazyth“ duetu.

– 10 metų – tai nemažas laiko periodas, per kurį gali įvykti įvairiausių metamorfozių. Kaip apibūdintumėte laiką, kuriame dabar esate?

Giedrius: Tikriausiai kaip išsigryninusį. Per 10 metų padarėme įvairiausių dalykų. Vienais dalykai didžiuojamės labiau, kitais tikriausiai mažiau. Pastebėjau, kad jau kokius pusę metų lipdamas ant scenos jaučiuosi saugiau nei anksčiau. Atrodo, kad žinau, kodėl čia esu ir ką tiksliai noriu daryti.

Nesakau, kad anksčiau to nebūdavo, bet anksčiau gal pernelyg daug negalvodavau, kaip tai daryti, tiesiog darydavau impulsyviai, o dabar per 10 metų turbūt atėjo patirtis, kai padedi dėliotis taškus ant „i“ ir galvoti, kodėl tai darai, kam tai darai, ir kaip tai darai? Tai labai smagu, kad  ant scenos jaučiuosi saugiau. Saugiau tikriausiai ta prasme, kad pats jaučiu vidinę atsakomybę ir prasmę, dėl ko tai darau.

Aurimas: Atrodo, kad per tuos metus tiesiog atėjo supratimas, ką tu nori pasakyti, kaip tai padaryti. Čia yra svarbiausi dalykai. Dėl to muzika išsigrynino ir, atrodo, dabar ji pradeda skambėti taip, kaip mes iš tikrųjų norim, o ne taip, kaip mums tiesiog išėjo.

D. Butėnaitės nuotr.

– Jūs abu sakote, kad jau žinot, ką norite kurti. Tai ką jūs norite kurti?

Giedrius: Norime kurti tą pačią muziką, bet Aurimas gerai pasakė, kad mes dabar kuriam tiesiog kitais principais – ne taip, kaip išeina, o kad kiekvienas garsas, kurį tu įdedi į muziką, kiekvienas žodis, būtų prasmingas, ir tai būtų raktas į tave patį. Reikia viską pasverti. [...] Mes norime galvoti, ką darome ir ypač, kai dirbame su jausmais, su muzika – jausmų menu. Žmonės seka tave scenoje, seka tave garse, seka audio įraše. Ir jeigu ten yra beprasmybės ir tuščių emocijų, jos dažniausiai būna nesuprastos.

Aurimas: Jeigu lygintume to mūsų praeito etapo muziką ir šitą naują muziką, tai turbūt dabar nauja muzika yra labiau klausymui, į ją galima labiau įsigilinti ir išgirsti, kokia ta muzika yra iš tikrųjų. Anksčiau gal viskas buvo labiau paviršutiniška, daugiau šokio, mažiau mąstymo.

– Akivaizdu, kad kita priežastis, kodėl šitas periodas yra ypatingas – tai neįtikėtinas jūsų produktyvumas. Sekmadienio koncerte VU Botanikos sode bus 9 naujų kūrinių premjeros, rudenį išeis albumas, kuriame vėl bus iki tol negirdėtos dainos?

Giedrius: Mūsų albume bus 8 dainos. Tikiuosi, ateinančią savaitę paskutinį kūrinį jau baigsim įrašyti, jau viskas beveik padaryta. Ta muzika neatsirado iš oro. Tai įvyksta per pusantrų-dvejus metus. Kai kurios dainos, kurios bus koncerte, tik mėnesio senumo. Kai atrandi formulę, iš esmės reikia tik įstatyti nežinomuosius, ir tai tada sukasi.

– Bet tas produktyvumas tikriausiai susijęs su konkrečiu sprendimu, įvykiu ar pokalbiu?

Aurimas: Susitariamas buvo. Mes susėdome ir sakėme, kad nuo šiol viskas bus kitaip. Ir, aišku, tam produktyvumui visą laiką reikia plano. Jeigu mes norime įrašyti tuos pačius gyvus vaizdo įrašus, kuriuo žmonės mato, reikia plano, komandos. Įvažiavome į darbo ritmą, mūsų pagrindinis vasaros tikslas buvo koncertas Botanikos sode. Išsikėlėme sau tikslą ir jo link eina.

Giedrius: Vakar šnekėjau su savo meistrais (statausi tokį molinį namą), kad norėčiau būti su jais, kad matyčiau, kaip tai vyksta. Bet jie sako: „Klausyk, kiekvienas turi iš tikrųjų, iš esmės daryti savo darbą, tada pasaulyje yra darna ir harmonija.“ Tai lygiai taip pat mes negalime patys nufilmuoti – mes galime gauti technikos, ją išnuomoti specialistams, bet mes patys negalime pasidaryti, nes neturime tam įgūdžių. Žmonės, su kuriais dirbame, daug ką daro iš idėjos.

– Ar tai jūsų nauja strategija – naujas dainas paleisti iš karto su vaido įrašu?

Giedrius: Kodėl neužfiksavus gyvo dainos skambesio būtent vaizdo įrašo forma?  Paskutinis [įrašas – LRT.lt] yra nufilmuotas gyvai per vieną kartą. Vienu kameros judesiu, vienu vadinamu taku. Manau, stengsimės taip ir toliau – jeigu kūrinys bus prasmingas ir vertas to, tai neužteks tik „Youtube“ paveikslėlio. Paskutinį kūrėme pelkėje, kai lijo, snigo, krito medžiai, bet tai įvyko ir visai išėjo neblogas rezultatas. Ir kai žinome, kokios galimybės ir sąlygos tai iš viso rankomis plojame.

Iš visų per dešimt metų „Golden Parazyth“ sukurtų beveik 150 kūrinių apie 5-6 skamba lietuvių kalba. Lietuviškai Giedrius dainuoja ir šią savaitę pasirodžiusioje dainoje „Supasi supasi“, kuri nufilmuota pelkių viduryje.

Giedrius: Koncerte sekmadienį Lietuvių kalba bus pasirinkta du kartus. Bus dainos „Supasi supasi“ ir „Upė“. Dažniausiai, praktiškai šimtu procentų atvejų,  kai pradedu kurti dainą, pradedu ją kurti angliškai, bet paskui kažkas atsitinka. Ir šitą dainą „Supasi supasi“ iš pradžių kūriau angliškai, bet po to staiga, nežinau iš kur, šauna į galvą.

– Paskutiniuose pasirodžiusiuose vaizdo klipuose vyrauja sodrios spalvos, prietema, tamsa, o dainos skamba lyriškai. Ar tai rodo jūsų subrendimą?

Giedrius: Taip, visiškai. Mes su Aurimu beprotiškai mylim grupę „Depeche Mode“. Tų dviejų muzikantų draugystė gal kažkiek primena ir mus. Jie irgi kažkada „I can get enough dainavo“, mes irgi dainavom „Regatta of happiness“, bet tai buvo ieškojimai, tai buvo to meto meilių dainos, o dabar mes jaučiamės vyrais. Man dabar yra 33 metai. Manau mes galim groti kokybišką, solidžią lietuvišką muziką, kuri paklausi tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Toks metas dabar, kai nebėra lengvabūdiškos meilės, yra rimti jausmai.

– Viename interviu esate sakę, kad vienas kitam esate kaip brolis, sesės, motina ir tėvas viename. Kaip keitėsi jūsų dviejų, kaip poros kūryboje, santykiai?

Aurimas: Keitėsi pozicija vienas į kitą ir indėlis. Aš prisijungiau iš pradžių kaip muzikantas su savo vienu sintezatoriumi – atsistodavau, susikišdavau du laidžiukus ir važiuojam! O po to vis daugiau lako pradėjom leisti kartu. Pradėjau jungtis prie kūrybinio proceso. Buvo laikotarpis, kai nemažai kūrinių sukurta visiškai kartu – naktys praleistos. Dabar etapas, kai Giedrius daugiau pirminių ar baigtinių variantų padaro. Aš tada padedu tik sustyguoti. Tai tarpusavio dinamika nuolat keičiasi, bet kai diena iš dienos būni vienas su kitu, tai ir kūryba ir visi kiti dalykai labai susiję.

Giedrius: Mums kartais net nereikia kalbėtis, mes kartais tiesiog pasakom kokį nors mūsų išsigalvotą žodį ir būna viskas aišku – sakiniai ten telpa. Per tiek metų labai išsigryninome ir jeigu nenužudėme vienas kito, tai, manau, kad galim dar išverti panašiai metų kartu ar dar daugiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...