captcha

Jūsų klausimas priimtas

IS paliktos grėsmės neatbaido nuo ryžto sugrįžti į Mosulą

Irakas atsiėmė Mosulą iš „Islamo valstybės“ (IS), tačiau iš miesto pabėgusiems gyventojams grįžti dar nesaugu. Tikėtina, kad „Islamo valstybė“ mieste paliko užminuotas teritorijas, keliančias grėsmę civiliams, LRT RADIJUI sako su Mosulo pabėgėliais dirbantis Padraicas McCluskey iš Norvegijos pabėgėlių tarybos. Anot jo, norint Mosule po kovų atkurti paprasčiausias infrastruktūras ir paslaugų sistemas, prireiks bent vieno milijardo dolerių.
AFP / Scanpix nuotr.
AFP / Scanpix nuotr.

– Kiek žmonių turėjo palikti savo namus ir bėgti iš Mosulo nuo kovos dėl miesto pradžios?

– Nuo tada, kai praėjusių metų spalio viduryje vyriausybė pradėjo puolimą dėl Mosulo, savo namus turėjo palikti daugiau nei 900 tūkst. žmonių – beveik milijonas. Iš rytinės miesto dalies tikėjomės daug didesnio bėgančiųjų srauto, tačiau vakarinėje miesto dalyje vykę žiaurūs susirėmimai lėmė labai didelį bėgančiųjų skaičių.

– Taigi visi žmonės apsigyveno laikinose stovyklose?

– Šiuo metu stovyklose gyvena maždaug 700 tūkst. žmonių. Kiti, kaip jau minėjau, grįžta į Mosulą, į rytinę miesto dalį, apsigyvena pas savo giminaičius, draugus. Galima sakyti, kad vykstantys sugrįžimai kol kas tikrai nėra saugūs. Iš to, ką jau žinome apie „Islamo valstybę“, tikėtina, kad jie paliko užminuotas teritorijas, o tai didelė grėsmė visiems civiliams. Irako pajėgoms reikės nemažai laiko, kad išminuotų miestą ir pašalintų kitus pavojų keliančius objektus. Iki tol, deja, negalėsime sakyti, kad į miestą grįžti saugu.

– Jei į miestą grįžti nesaugu, kodėl jo gyventojai taip skuba sugrįžti?

– Kiek bendraujame su iš Mosulo pabėgusiais žmonėmis, jie sako padarysiantis viską, kad galėtų grįžtų į namus, net jei tai reikštų daugiau sunkumų. Jie labai nori apsistoti bent jau kur nors arčiau savo buvusių gyvenamųjų rajonų. Tai jie daro savarankiškai. Jie tikisi grįžti namo ir atkurti savo ankstesnį gyvenimą. Humanitarinės organizacijos ir toliau ketina padėti žmonės, gyvenantiems stovyklose ne tik už Mosulo, bet ir esantiems mieste, kurie siekia grįžti į savo namus.

– Kokia tikimybė, kad į savo namus Mosule grįžtantys žmonės ras pastatus, kuriuose gyveno?

– Labai didelė tikimybė. Tačiau ten, kur kovos buvo ypač smarkios, žmonės ras arba apgriautus, arba (dar labiau tikėtina) sugriuvusius namus. Manau, kad pavyzdžiui, Mosulo senamiesčiui, kuris buvo labiausiai apgyvendintas rajonas, reikės daugiausia laiko, kad žmonės ten galėtų sugrįžti saugiai. Iš tiesų, gali užtrukti metų metus, kad miestas galėtų atsistoti ant kojų. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad vieno milijardo dolerių reikės atkurti vien tik pačioms paprasčiausioms infrastruktūros ir paslaugų sistemoms. Taigi reikės dar daugiau pinigų ir laiko, kad miestas galėtų vėl tapti toks, koks buvo prieš kovas.

Jei žmonės nusprendžia grįžti namo, mes norime užtikrinti, kad vietinė valdžia ar vyriausybė suteiktų svarbiausią jiems reikiamą informaciją apie esamą padėtį jų kaimynystėje. Siekiame, kad vyriausybė jiems garantuotų bent dalinę kompensaciją ir padėtų atstatyti namus.

– Kokia atmosfera apskritai šiuo metu tvyro Irake dėl atsikovoto Mosulo miesto? Ar, išstūmus „Islamos valstybę“, gyventojai jaučiasi saugiau?

– Šalyje dar labai daug netikrumo. Atrodo, kad po to, kai iš miesto buvo išstumta jį ilgą laiką valdžiusi „Islamo valstybė“, gyventojai galėjo pajusti palengvėjimą. Tačiau nepamirškime to, kad grupuotė vis dar kontroliuoja porą kitų miestų. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galime tikėtis puolimų, kovų, iš tų miestų bėgančių žmonių, kuriems reikės skubios pagalbos po gyvenimo džihadistų režime.

Taigi galima sakyti, kad tiek mūsų organizacija, tiek Irako gyventojai nujaučia, kad ateityje laukia dramatiški įvykiai. Be to, reikia prisiminti, kad net išstūmus grupuotę ir pasibaigus kovoms, laukia dar didesni sunkumai. Tai yra didelis iššūkis Irako vyriausybei ir visai tarptautinei bendruomenei. O jei problemos nebus sprendžiamos, Irake galime laukti didelės humanitarinės krizės.

– Kaip padedama iš miesto pabėgusiems žmonės, kurie prieš tai gyveno „Islamo valstybės“ režime?

– Viena pagrindinių Norvegijos pabėgėlių tarybos programų – švietimo. Padedame vaikams iš Mosulo pasivyti savo bendraamžius. Daugybė vaikų negalėjo mokytis, kai miestą kontroliavo „Daesh“. Šie vaikai augo tame režime. Akivaizdu, kad tai paveikė jų elgesį.

Todėl ne tik dabar, bet ir ateityje jiems reikės psichologinės pagalbos, kad jie galėtų suprasti, priimti ir pamiršti savo išgyvenimus. Tokios pagalbos ateityje reikės ne tik vaikams iš Mosulo, bet ir visiems Irako vaikams. Ypač tiems, kurie augo „Islamo valstybės“ valdymo sąlygomis – mes kalbame apie ekstremalaus smurto sąlygas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...