captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras prieštarauja prezidentės kritikai: politinės arogancijos nematau

Nėra pagrindo pareiškimams, kad, vykdydama reformas, vyriausybė rodo savo aroganciją, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, stengiamasi plėtoti socialinį dialogą, dėl to, išlieka tikimybė po pusmečio pakeisti ir prezidentės sukritikuotą Darbo kodeksą: „Jeigu bus sutarta taisyti, jis bus taisomas, bet tai spręs ne kažkas, turintis vienokią ar kitokią nuomonę, bet patys socialiniai partneriai. Šiuo atveju tai yra trys šalys: vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Įsigaliojo Darbo kodeksas, bet prezidentė sako, kad jį svarstant vyko tik derybų imitacija, o pažadai geriau apsaugoti darbuotoją liko neįgyvendinti. Šalies vadovė ragina Darbo kodeksą iš karto taisyti. Ką darysite?

– Galiu tik pasakyti labai principinę vyriausybės poziciją – nuo pat pradžių pasisakėme už socialinio dialogo stiprinimą ir laikomės pozicijos, kad tikros derybos vyksta tuomet, kai jos vyksta dialogo pagrindu. Šiose derybose dalyvauja trys šalys: darbdaviai, profesinės sąjungos, atstovaujančios darbuotojus, ir vyriausybė. Vyriausybė yra aktyvus pozicijos turėtojas ir moderatorius.

Trišalėje taryboje klausomasi argumentų. Galutiniai sprendimai priimami sutarus atstovams. Tai yra turbūt aukščiausia dialogo prasmė, kai yra sutariama, šalys sutaria. Sutarus Trišalėje taryboje, visi šie sprendimai priimami Seime, t. y. prisiimama politinė atsakomybė.

Bet laikytis to modelio, kuris buvo anksčiau? Kas sutarta derybose Trišalėje taryboje, yra viena, bet Seime gali būti priimti visiškai kitokie sprendimai, kur neatsižvelgiama į socialinių partnerių nuomonę. Manau, kad toks kelias kaip tik neskatina socialinio dialogo.

Darbo kodeksas pradėtas taikyti nuo liepos 1 d. Bus atliekama taikymo stebėsena. Po pusės metų grįšime prie šio klausimo ir žiūrėsime, kaip kodeksas veikia, kokie yra trūkumai, netobulumai. Tada vėl, nepaisant bet kokių nuomonių, procesas vėl vyks Trišalėje taryboje, nes tik ten matome tikrą socialinio dialogo prasmę.

Jeigu bus sutarta taisyti, jis bus taisomas, bet tai spręs ne kažkas, turintis vienokią ar kitokią nuomonę, bet patys socialiniai partneriai. Šiuo atveju tai yra trys šalys: vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos.

– Prezidentė taip pat teigia, kad vyriausybė, vykdydama reformas, demonstruoja politinę aroganciją. Kaip tai vertinate?

– Tikrai nematau politinės arogancijos. Pradėdami kiekvieną reformą pirmiausia pristatome gaires ir idėjas, kviečiame diskutuoti. Atsiranda kai kuriais atvejais ir darbo grupės, kurios yra nesuinteresuotos, nepriklausomos. Tikrai vyriausybėje vyksta [...] dialogas tiek su profesinėmis sąjungomis, tiek su darbuotojų atstovais, bendruomene.

Taip buvo ir su švietimo, aukštojo mokslo reforma. Taip yra su urėdijų reforma ir visais kitais pokyčiais. Vyriausybė yra atvira ir tai gali pasakyti partneriai, tos pačios profesinės sąjungos, darbdavių atstovai ar suinteresuoti atstovai, asocijuotos struktūros. Visais klausimais mes tikrai esame dialoge, įsiklausome, atsižvelgiame. Tikrai nematau pagrindo tokiems pareiškimams.

BNS nuotr.

– Jau greitai Mindaugo karūnavimo diena, tačiau ir toliau nerimą kelia vieno pagrindinių mūsų valstybės simbolių – Gedimino kalno – būklė. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius pirmadienį sakė, kad vyriausybės bus prašoma dar šią savaitę skirti 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti, o kalnas nebus perduodamas Vilniaus savivaldybei. Turbūt delsti ir labai svarstyti jau nėra kada?

– Jau kelios savaitės kaip vykdomi darbai. Tai daroma pagal pateiktas ekspertizes. Trys ekspertizės atliktos Lietuvoje. Ankstesniais metais nebuvo atliekamas nei modernus kalno tyrinėjimas, nei būklės stebėsena, todėl atsiranda vis naujų židinių, kurių negalima numatyti.

Dabar numačius, kad yra grėsmės, priimtas sprendimas skelbti ekstremalią situaciją, daryti konkrečius sprendimus ir tvarkyti tuos židinius, kuriuos reikia suvaldyti dabar, kad neatsirastų didesnių problemų. Ateityje numatyta kalną sutvarkyti kompleksiškai, ištyrinėjus jį iš esmės, o ne bandant ištaisyti problemas, kurios iškyla kiekvieną kartą. Darbai vykdomi.

– Ar tie 3 mln. eurų bus surasti?

– Žinoma.

– Kaip vertinate Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus prašymą perduoti kalną savivaldybei?

– Viskas svarstytina. Tikrai nematau kažkokių principinių problemų, kad būtų priimtas vienas ar kitas sprendimas. Nesvarbu, kam kalnas priklausys, svarbu, kad juo būtų rūpinamasi. Anksčiau, ypač paskutinį dešimtmetį, jis buvo paliktas likimo valiai: nutraukti stebėjimai, užsiimta dažnai diletantiškais sprendimais bandant ištaisyti situaciją. To pasekmės būna įvairios.

Šiuo metu kalno priklausomybė labai aiški, darbai vykdomi. Yra atsakinga institucija. Jeigu meras ar taryba išreikš tokį sprendimą, jis svarstytinas.

BNS nuotr.

– Artėja balsavimas dėl urėdijų reformos. Jis jau vadinamas ir pasitikėjimo vyriausybe testu. Koalicijos  partneriai socialdemokratai siūlo, kad po pertraukos išliktų 25 urėdijos. Jie teigia, kad vyriausybės siūlomas variantas palankus tik stambiajai medienos pramonei, o centralizavimas sukeltų grėsmę gyventojų užimtumui regionuose. Kokia situacija dabar?

– Tokie teiginiai tikrai neturi pagrindo. Pagal įstatymo projektą, numatomos 25 urėdijos, kurios turi ir girininkijas. Tai numatyta įstatyme. Yra filialai, kur patvirtinta, kokios bus struktūros. Toliau pateiktos pataisos, kad filialai galėtų vykdyti smulkiąją prekybą. Buvo nuogąstaujama, kad nebus galima įsigyti malkų. Padaryta pataisa. Lygiai taip pat padaryta pataisa, kad filialai galėtų vykdyti smulkius pirkimus. [...]

Šiandien viskas vyksta per aukcionus. Ateityje lygiai tokiu pačiu būdu bus vykdoma prekyba per aukcionus, kad būtų gaunama ekonominė nauda. Kažkokios grėsmės nėra. Tai susiję su įmonės valdymu, efektyvumu. Visas, tiek valstybinis, tiek ir nevalstybinis sektorius eina ir juda prie optimalios struktūros, vieno juridinio asmens, kad būtų galima valdyti įmonę, remiantis vienodais standartais, kelti reikalavimus, gauti grąžą. Čia absoliučiai nematau jokių argumentų, kad būtų balsuojama prieš.

– O kaip bus dėl žmonių atleidimo?

– Jeigu valstybinė įmonė duoda grąžą ir pelną, tai ji gali išlaikyti tiek darbuotojų, kiek jų reikia. Baimintis dėl atleidimo [neverta], jokių problemų lyg ir nėra. Tai ne įstatymo reguliavimo dalykai. Galiausiai priimti sprendimai – darbuotojų kaita bus natūrali. Jeigu atsilaisvins pozicija natūraliai – žmogus nesutiks darbuotis – jeigu tas etatas bus perteklinis, jis galės būti naikinamas. Šiandien grėsmės jokios darbuotojams nėra.

– Ar bus padėtas taškas šioje reformoje dar šią savaitę?

– Manau, kad taškas turi būti padėtas. Bet kokiu atveju turime priimti sprendimą. Ar teigiamą, ar neigiamą, bet toliau laikyti neapibrėžtoje situacijoje viso sektoriaus tikrai negalime.

– Ar šį sprendimą ir jūs vertintumėte, kaip daug kas vadina, pasitikėjimo vyriausybe testu?

– Daug kas nori įvertinti. Manau, kad vykdoma viena iš vyriausybės reformų, kuri bet kokiu atveju bus padaryta. Tik klausimas, ar ji bus padaryta tokiu keliu – priimant Miškų įstatymo pataisas – ar tiesiog per veiklos efektyvinimo prizmę, ar kitais būdais, bet ji bus padaryta.

Nereikia to sieti su pasitikėjimu vyriausybe. Vyriausybė dirba, turi pasitikėjimą ir ateityje dirbs. Gal kas norėtų kitaip, prognozuojami įvairūs variantai, labai sureikšmintas ruduo, bet nematau pagrindo, kad vyriausybė negalėtų toliau dirbti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...