captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maisto netoleravimo testas: atlikti turėtų ir visiškai sveiki

Apie 90 proc. žmonių kenčia nuo lėtinės alergijos maistui to nežinodami, todėl maisto netoleravimo testas rekomenduotinas net esant baimei, kad teks atsisakyti mėgstamų produktų. Taip LRT RADIJUI sako gydytoja Jadvyga Kolaitienė. Anot jos, maisto netoleravimo testą atlieka ir nusiskundimų neturintys žmonės, norintys sveikiau gyventi, o ypač jis patartinas sergantiems bronchitu, astma, net depresija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kas yra maisto netoleravimo testas ir kam jis reikalingas?

– Didžioji dalis žmonių, apie 90 proc., kenčia nuo lėtinės alergijos maistui patys to nežinodami. Žmogus, suvalgęs netinkamų maisto produktų, po kelių valandų ar net dienų gali pasijusti blogai. Sunku suprasti, kokie maisto produktai sukelia negalavimus, todėl rekomenduotinas toks testas.

– Kokiais negalavimais besiskundžiantys pacientai ateina atlikti maisto netoleravimo testo?

– Džiugu, kad ateina žmonių, kurie tiesiog nori sveikai gyventi. Ateina ir žmonės, kurie dažnai jaučiasi pavargę, jiems trūksta energijos, sutrinka miegas, vargina galvos skausmai, migrenos priepuoliai. Taip pat ateina ir turintys virškinamojo trakto sutrikimų.

Nemažai pacientų turi antsvorio ir nori jį sureguliuoti. Tarp pacientų nusiskundimų – dažni peršalimai, susilpnėjęs imunitetas, odos ligos. Maisto netoleravimo testą būtų naudinga atlikti žmonėms, sergantiems ir tokiomis ligomis, kaip bronchitas, astma, net depresija. Mityba gali turėti įtakos šių ligų eigai.

– Ar egzistuoja maisto produktų grupės, kurios nėra naudingos daugumai?

– Tai kviečiai, balti miltai ir jų gaminiai. Taip pat pienas, kiaušiniai. Atsiranda vis daugiau gliuteno netoleravimo atvejų.

– Vis daugiau kalbama apie gliuteną ir jo netoleravimą. Ar žmonės tapo jautresni, labiau alergiški?

– Mūsų aplinkoje labai daug toksinų. Maisto produktai gaminami įvairiomis technologijomis. Auginant tiek augalus, tiek gyvūnus naudojamos įvairios medžiagos. Yra naujų javų ir kviečių veislių, prie kurių mūsų organizmas nėra prisitaikęs.

– Ar žmogus gali pats eksperimentuoti, norėdamas atrasti jam kenksmingus produktus? Ar reikia tartis tik su specialistais?

– Manau, kad eksperimentuoti galima, bet tai užims daug laiko, reikės kantrybės. Tikrinant vieną produktą, reikėtų bent dešimčiai dienų jį išmesti iš raciono ir stebėti, ar pasireikš kokios nors reakcijos. Simptomai, pasireiškiantys netoleruojant maisto, pastebimi ne iš karto pavalgius, o po kelių valandų ar dienų. Stengiantis suprasti, koks produktas veikia neigiamai, galima ir apsirikti.

Aplinkiniai kartais gali patarti gerai, tačiau žmonės visiškai skirtingi, tad skirtingi ir jų negalavimai ir ligos. Produktai toleruojami ir netoleruojami skirtingai. Taigi manau, kad testas yra pranašesnis už eksperimentus, jis objektyvus, greitas ir tikslus.

– Ar teko susidurti su pacientais, kurie atliko testą, pakeitė mitybą, pritaikė patarimus ir vis tiek skundėsi negalavimais?

– Tokių atvejų neprisimenu, bet gali būti. Viskas priklauso nuo organizmo būklės. Jei yra žarnyno, kasos, kepenų pakitimų ir reikalingas papildomas gydymas, vien maisto testas problemų gali ir neišspręsti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...