captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių tyrimas apie debesis – svarbus žingsnis prognozuojant klimato kaitą

Darbas apie debesų formavimąsi yra fundamentalus, nes pateikia unikalius duomenis, galinčius paaiškinti, kaip vyksta šis procesas. Taip LRT RADIJUI sako mokslininkas Darius Čeburnis, bendraautoris tyrimo, cituojamo ir patekusio ant prestižinio žurnalo „Nature“ viršelio. Anot jo, tyrimo duomenys padės suvokti efektus ir patikslinti klimato kaitos prognozes – debesų procesų suvokimas ir toliau bus mokslininkų misija.  
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– Ką mokslininkui reiškia atsidurti ant žurnalo „Nature“ viršelio?

– Bet kuriam mokslininkui, tiek lietuviui, tiek užsieniečiui, tai įvykis jo karjeroje. Be abejo, visi tuo džiaugiasi, nepriklausomai, ar tai pirmas, antras, ar dvidešimtas kartas. „Nature“ yra aukščiausio kalibro žurnalas, taigi tai – pripažinimas, didelis džiaugsmas.

– Jūsų tyrimas, cituojamas „Nature“, yra apie debesis ir jų formavimąsi. Ar galėtumėte paaiškinti, apie ką tai? Mokslas ne visiems suprantamas.

– Tai sudėtingas dalykas, nors šis straipsnis ne pirmas, kurį parašėme. Bet jis vienas sudėtingiausių. Kalbant paprastai, debesys, kuriuos matome danguje, nesusidaro vien iš vandens garų. Yra vadinamoji mažytė vandens dulkelė ar dalelė, ant kurios gali kondensuotis vandens garai. Nuo tos dulkelės savybių daug kas priklauso – ar susiformuos debesų lašelis, ar ne.

Kai užslenka debesys, prie Žemės paviršiaus patenka mažiau saulės, tai reguliuoja klimatą. Todėl svarbu tiksliai suprasti, kaip viskas veikia. Vyksta ilgi debatai, kurie efektai svarbesni. Mes galėjome pateikti unikalius duomenis ir konkrečiai paaiškinti, kaip viskas vyksta. Todėl tai fundamentalus darbas ir jis atsidūrė ant viršelio.

– Skelbiama, kad jūsų tyrimo duomenys padės patikslinti klimato kaitos modelius, t. y. mokslinius skaičiavimus, kaip keisis klimatas. Kuo tie modeliai svarbūs ir kodėl svarbus jų tikslumas?

– Taip, didžiausias klimato kaitos neapibrėžtumas yra tai, kad labai sunku tiksliai sumodeliuoti debesų procesus. Juos sumodeliuoti sunku todėl, kad dar labai mažai suvokiami visi efektai, apie kuriuos mūsų straipsnyje ir kalbama. Suvokiant tuos efektus ir juos įvedant į modelius, šie taps tikslesni ir geresni. Klimato kaitos prognozės turėtų būti tikslesnės.

– Ar šiandien dar negalima pasakyti, kaip keisis klimatas?

– Kaip atmosferos mokslininkas, aš gerai žinau, kaip keičiasi klimatas. Kol kas jis keičiasi viena kryptimi – šiltėja ir ekstremalėja, šie dalykai susiję. Problema yra tai, kad ne visai aišku, kaip viskas vyksta tiksliai, nes ne iki galo suprantami debesų procesai. Tokia mūsų misija ir žada būti.

Klimatas tikrai šiltėja ir tai priklauso nuo žmonių veiklos. Tai nenuginčijami faktai. Nesuprantantys mokslo žmonės gali sakyti priešingai, bet mokslininkai seka duomenis ir spausdina tai, ką tie duomenys ir intelektas sako, o ne tai, ką sugalvoja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...