captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: nesuprantu, kodėl taip vertinama aukštojo mokslo reforma

Išreikšdami palaikymą rinkimuose, žmonės išreiškė palaikymą ir planuojamoms reformoms, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis tvirtina nesuprantantis, kodėl visuomenė neigiamai vertina atliktus darbus: „Galiausiai pasakome, kad, įgyvendinus reformą, bus nemokamos bakalauro studijos. Tai čia yra nusivylimas šitoje vietoje? Tikrai nesuprantu, kodėl reikia taip vertinti kad ir tą pačią aukštojo mokslo reformą.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Viename paskutinių interviu jūs sakėte, kad net nesuvokiame, kokio masto vėžys mus ėda. Ką turėjote galvoje? Kokios yra didžiausios bėdos?

– Tai korupcija ir įvairios jos apraiškos – nepotizmas, interesų protegavimas ir t. t.

– Ar korupcijos mastai iš tiesų tokie dideli, kad jūs tai įvardinate kaip didžiausią bėdą?

– Galime patys svarstyti, kokie mastai. Galime pažiūrėti tam tikras politinės korupcijos bylas, kurios dabar tiriamos. Gali pažiūrėti, kokios buvo daromos arba bandomos daryti įtakos, valstybėje priimant sprendimus ir paveikiant politinius sprendimus šalyje. Galime pažiūrėti nepotizmo intensyvumą kad ir tose pačiose valstybės įmonėse.

Apie kokią jaunimo ateitį šalyje galime kalbėti? Kaip galime agituoti, kad jaunuoliai neišvyktų, jeigu jie neturi jokių galimybių įsidarbinti, nebūdami politinės partijos atstovais ar neturėdami giminių, dirbančių toje įmonėje?

– Kokią išeiti jūs, kaip vyriausybės vadovas, matote?

– Mes ne tik matome, bet ir darome. Kalbant apie tas pačias valstybės įmones, yra pakeistas valstybės įmonių valdybų, tarybų formavimo principas. Numatytas visiškai kitas vadovų atrankos mechanizmas.

Galiausiai tuos duomenis, kuriuos gauname, matydami realią situaciją, atveriame visuomenei. Tiesiog viešumas leidžia daryti pokyčius šioje srityje.

Lygiai taip pat kalbame apie valstybės tarnybą, atranką į valstybės tarnybą, motyvavimą ir t. t. Žmonės turi matyti perspektyvą, būdami čia, kad jie tikrai realiai žinotų – konkursas ar atranka į bet kokią poziciją visiškai nepriklauso nuo jų socialinės padėties.

– Iš tiesų daroma tikrai daug, tačiau dabartinės valdžios reitingai krenta. Svarbiausia, kad dauguma visuomenės nusivylusi dabar priimamais sprendimais, būtent pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimu šildymui, alkoholio ribojimais, Darbo kodeksu. Taip pat kyla daug neaiškumų dėl aukštojo mokslo reformos. Natūralu, kad visuomenėje tie darbai kelia nerimą. Jūs tikite, kad einate teisingu keliu?

– Net neabejoju, kad einame teisingu keliu. Tos priemonės įtvirtintos vyriausybės programoje. Jos visos buvo rinkiminėje programoje. Žmonės, išreikšdami pasitikėjimą, išreiškė paramą tiems pokyčiams. Dabar sakyti, kad absoliuti dauguma nepalaiko ar yra kitokios nuomonės... Reikia atlikti tyrimus, ar taip yra, ar nėra.

Kalbant apie jūsų įvardintas problemas, tai ne ši valdžia panaikino PVM lengvatą. Ji buvo panaikinta ankstesnės valdžios ir ne vieną kartą. Tiesiog mes numatėme kompensavimo mechanizmą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomas būstas visiems žmonėms. [...] Kodėl gąsdiname žmones, kad jiems bus blogiau? PVM lengvata naudojasi visi – remtini ar neremtini. Remtinų, besinaudojančių lengvata, yra tik 13 proc. Tas mechanizmas, kuris įsigaliojo dabar, leis tiems žmonėms, kuriems šildymo sąskaita sudaro didelę dalį pajamų – daugiau nei 10 proc. – gauti kompensaciją. 

Kalbant apie aukštąjį mokslą, suvokiame, matome, ir šiandien yra paskelbti tyrimai, kad aukštosios mokyklos neužtikrina kokybės. Jauni mūsų žmonės nusivylę, ieško universitetų užsienyje, emigruoja. Leidžiama studijuoti nepasiruošusiems, nesvarbu, kokius rezultatus demonstruojantiems vidurinėse mokyklose.

Mes sakome, kad pokyčiai reikalingi, norint kelti kokybę, kad čia būtų prestižiniai universitetai. Galiausiai pasakome, kad įgyvendinus reformą bus nemokamos bakalauro studijos. Tai čia yra nusivylimas šitoje vietoje? Tikrai nesuprantu, kodėl reikia taip vertinti kad ir tą pačią aukštojo mokslo reformą. Kad aukštajam mokslui ji nepatinka – taip. Dabar paaiškėja, kad atskiri universitetai sugeba po 40 tūkst. eurų išleisti savo antireforminių nuostatų viešinimui žiniasklaidoje.

– Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį susitinka su žurnalistais, kuriems pristatys, kaip vyksta vaiko teisių apsaugos centralizacija. Mus tuo metu pasiekė žinia, kad kai kurios ligoninės tampa laikina vieta pagyventi vaikams, paimtiems iš problematiškų šeimų. Neminėsime konkrečių savivaldybių ir ligoninių, bet tiesiog papasakosime vieną istoriją: policija du mažamečius vaikus paėmė  iš šeimos ir vieną vakarą prieš pat Jonines atvežė į ligoninę. Taip liepė vaiko teisių specialistai. Kadangi vakarienės laikas jau buvo pasibaigęs, o vaikai visą dieną buvo nevalgę ir prašė maisto, ligoninės personalas už savo pinigus juos pamaitino. Vaikai ligoninėje praleido visą Joninių savaitgalį. Per tas kelias dienas vaikų neaplankė nei vaikų teisių specialistai, nei socialiniai darbuotojai, nei tėvai ar kiti artimieji. Vaikais savo nuožiūra turėjo pasirūpinti, su jais pabūti ir bendrauti ligoninės personalas. Ar tokia situacija normali?

– Nenormali. Todėl ši – vaiko teisių apsaugos – sistema keičiama. Kalbama ir apie tą pačią centralizaciją, ir bendrų funkcijų nustatymą, ir bendro mechanizmo tam tikrų tipinių situacijų, kaip jas reikia spręsti, nustatymą. Ši sistema šiais metais turi būti sutvarkyta. Įstatymo projektas yra Seime. Vyriausybės išvada pateikta. Tikimės, bus priimta. Tie pakeitimai ir buvo susiję su faktais, kuriuos minėjote.

– Ar jums tokie atvejai buvo žinomi, kad kai kuriose rajonuose į ligonines vežami likimo valiai paliekami vaikai, nes jų paprasčiausiai nėra kur padėti?

– Neturėjau tokios informacijos, bet tai yra problema. Dar neįsivažiavo laikinų globėjų institutas. Tai yra faktas. Dėl to tie pokyčiai turi būti ir yra daromi.

– Ar, centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, tokie kaip mūsų paminėti mažamečiai vaikai, paimti iš šeimos, atsidurs profesionalių globėjų rankose, o ne ligoninių patalpose ar kitur?

– Toks tikslas ir yra. Kalbant apie ligoninę, jeigu nuspręs vaiko teisių apsaugos specialistai, kad tiems vaikams reikalinga medikų pagalba ar medikų priežiūra, tai vaikai atsidurs ten, kur ir atsidūrė – ligoninėje. Iš esmės turi pradėti veikti mechanizmas toks, kad nebūtų galvojama, kur reikia vaikus padėti, nesant nei globos įstaigai, nei globėjams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...