captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino Gedimino kalno tvarkymą: bandoma išsaugoti nesąmones

Gedimino kalnas Lietuvai toks svarbus simbolis, kad valdžia bijo kažką daryti, LRT RADIJUI sako tinklaraštininkas Ričardas Savukynas-Rokiškis Rabinovičius. Anot jo, bandant atkurti aukštutinę pilį, tai buvo daroma netiksliai, todėl dabar susiduriama su dar didesnėmis problemomis: „Man atrodo, kad tiesiog bandoma išsaugoti nesąmones vietoje to, kad būtų viskas sutvarkyti taip, kaip buvo. Panašu, kad tokiose vietose nestovėjo nei kažkokios sienos, nei bokštai.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Pacituosiu keletą dalykų iš jūsų to teksto, kuris sulaukė daug atgarsio. „Mitas yra tai, kad esą Gedimino pilies kalnas griūti pradėjo tik po to, kai iškirto medžius. Mitas yra ir tai, kad esą medžiai ant kalno buvo užsodinti tik sovietmečiu. Mitas ir tai, kad dėl visko kaltas funikulierius ar kokios nors statybos. Mitas ir tai, kad pavojus negresia. Mitas ir tai, kad visas kalnas sugrius. Mitas ir tai, kad viskas tvarkoje.“ Jūs taip sakėte kovo viduryje. Ar šiandien dar taip manote?

– Iš esmės manau panašiai, nors pavyko rasti kažkiek naujesnių duomenų. Pavyzdžiui, pasisekė rasti duomenis apie projektą, kas buvo statoma iki tol. Paaiškėjo gana įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kai nuo šlaito buvo išnaikinti medžiai, buvo supilta dar žemių, kurios pradėjo virsti.

[...] Pagal projektinę dokumentaciją matosi, kad bokšto pagrindas statytas iš esmės be pagrindo. Kitaip tariant, supiltos žemės ir net be pamato pastatytas pagrindas. Galima nesunkiai suprasti, kodėl ten prasidėjo griuvimas. Buvo statoma, kaip papuola, kas papuola. Tai, kas papuola, pradėjo byrėti.

– Kultūros ministerija, vyriausybė po pasitarimo sako, kad skelbs ekstremalią padėtį. Ar jums atrodo, kad čia viskas taip ir turėtų vykti, ar anksčiau reikėjo tą ekstremalią padėtį skelbti? Esate tikrai įsigilinęs į detales.

– Manau, kad tą ekstremalią padėtį vertėjo skelbti net ne prieš metus, o kokius dvejus. Turbūt jau matėsi gana daug problemų, bet turbūt niekam buvo neįdomu.

Kitas dalykas, apie ekstremalią padėtį ir apskritai apie tai, ką galima išgirsti, kas numatoma daryti. Viršuje pastatytos nesąmonės. Vizualiai matosi, ypač ankstesnėse nuotraukose iki griūties, kad žemės supiltos dirbtinai – nebūna natūralių tokių kalvų. Man atrodo, kad tiesiog bandoma išsaugoti nesąmones vietoje to, kad būtų viskas sutvarkyti taip, kaip buvo.

Panašu, kad tokiose vietose nestovėjo nei kažkokios sienos, nei bokštai. Jie stovėjo gerokai labiau į viršutinės aikštelės vidų. T. y. ta viršutinė aikštelė buvo mažesnė. Dabar tiesiog supiltos žemės ten, kur jų niekada nebuvo. Ant tų birių žemių pastatyta tai, ko nebuvo, ir visa tai dabar griūva. Man atrodo, kad reikia sutvarkyti šituos dalykus ir nebus jokios problemos.

– Norite pasakyti, kad ilgą laiką Gedimino kalnas buvo visiems neįdomus?

– Manau, tai toks svarbus simbolis Lietuvai, kad paprasčiausiai bijoma. Visi, sėdintys valdžioje, bijo kažką daryti, bijo pripažinti esančias problemas, bijo tas problemas tvarkyti.

Tiesiog kažkada norėta atstatyti viršutinę pilį. Viršutinės pilies atstatinėjimas po mažą gabaliuką baigėsi dalykais, kuriuos matome – buvo atstatinėjami ne tikri, o prifantazuoti dalykai. Tas rezultatas dabar matosi. Toliau bijoma pripažinti, kad pastatytos nesąmonės ir rengiamas didžiulis projektas, kad tos nesąmonės būtų išsaugotos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...