captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius: turime atsakymą, kaip gamtoje atlikti stebėjimus nešeriant uodų

Lietuvoje jau ilgųjų dienų metas... Tas laikas, kai šviesos be galo daug. Net apniukusios dienos yra tokios nesibaigiančios – čia sakome tiems, kas keliasi su saulėtekiu ir juda iki Saulės laidos. Saulėtą dieną šviesos pliūpsnis toks stiprus, kad ir patys ištvermingiausieji ieško pavėsio. Ne tik mes, bet ir visi gyvūnai... 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Gamtoje vasaros šviesos gausa paženklinta pirmąja branda – jau galima ieškoti šių metų žemuogių. O visa kita yra pakeliui į brandą. Ir, žinoma, gamtoje kiekviena akimirka neša vieną už kitą svarbesnius įvykius ir naujienas. Suspėti su vasara labai nelengva...

Bet galima. Tiesiog reikia susitarti patiems su savimi ir žinoti, ko norime, ką galime. Jei tik norėsime ne per daug, viskas išsipildys. Štai šiuo metu laikas lankyti bijūnus, kurie žydi ir kvepia taip svaigiai. Arba atsisėsti po jazminu ar putinu.

Nors putinas kvepia stipriai, jo kvapas priimtinas ne visiems. Panašiai kaip ir vėlų rudenį prinokstančių uogelių skonis. Daug mieliau klausytis čia pat putino krūme giedančios sodinės devynbalsės...

Ji labai gera giesmininkė – ne be reikalo devynbalsė. Dabar devynbalsių lizduose – jau jaunikliai. Jei viskas bus gerai, jie per porą savaičių užaugs, pasklis, o devynbalsės imsis sukti naują lizdelį. Kur nors čia pat, agrastų krūme, tarp serbentų, kaulenių. O gamtoje – bet kuriame krūmelyje.

Tačiau dabar putinuose – ar matėte, žvilga daugybė žalių vabalų – bronzinukų. Jie puikiai skrenda, o žieduose ieško maisto. Nors labai gerai pastebimi, tačiau paukščiai jų neliečia, matyt, dėl tokios spalvos ir žvilgėjimo. Bronzinukai, arba auksvabaliai, yra saulę mėgstantys vabalai – apniukusią dieną jų neieškok. Lietuvoje jų keletas rūšių, jie giminingi grambuoliams, vystosi pūvančioje medienoje.

Vasara – tai metas, kai gamtoje kiekviename žingsnyje rasi žolę gyduolę, galbūt – net lapelių, tinkančių salotoms. Tiesa, apie viską reikia žinoti, pažinti.

Vasaros šviesusis metas labai tinka poilsiui ir darbams. Štai ir bitės dabar labai aktyvios, ir uodai. Šiemet uodų tikrai nėra labai gausu, tačiau kai kam, sako, ir dviejų jau per daug. Nesistebime tokiais vertinimas, bet jie – ne gamtos, o mūsų. Taigi, kaip mums patogiau, taip ir sakome.

O štai bitės... Jos gelia ne iš pikto – tik ginasi. Jei patys neleisime joms apie mus nieko blogo pagalvoti, saldžiųjų geluonių nepajausime. Kita vertus, geluonys – nieko ypatingo.

Tačiau jūs geriau pažįstate save, žinote apie savo alergijas. Jei bičių nuodai jums pavojingi, tikrai venkite tokios galimybės. Taip bus geriau ir bitutėms, ir jums. Ir dar – žinodami apie savo sveikatą daugiau, kelionėn būtinai įsidėkite vaistų, kurie reikalingi ne tik pabučiuotiems saulės, bet ir pagerbtiems bičių.

Vasara – kelionių metas. Net ir tada, kai dar neišaušo atostogos, mes galime rasti laiko aplankyti tuos objektus, tas teritorijas, apie kurias esame girdėję, bet joms kažkaip vis neradome laiko.

Jų daug... Jei paskleisime Lietuvos žemėlapį, o dar geriau – atversime kelionių knygą, pamatysime, kad esame aplankę tik mažą visų svarbiausių lankytinų objektų dalį. Žinoma, būtume naivūs manydami, kad iš karto suspėsime pamatyti viską. Vasara, geriausias laikas tokioms kelionėms, taip pat turi savo ribas. O mes tam turime dar mažiau progų...

Žinoma, visada lengviau, kai yra kas pataria, parodo. Tačiau gamtoje juk nebūna tiek patarėjų. Jų ir fiziškai nepakaktų. Todėl mes patys turime daugiau žinoti. Na, jei nežinome – susirasti knygų, turėti fotoaparatą. Radę ką nors nepaprasto, mes galime nufotografuoti, o paskui ieškoti internete ar parodyti specialistams.

Man atrodo, kad galimybė taip fiksuoti surastus objektus yra labai patogi. Štai šią vasarą bent keliose vietose buvo matyta meška... Iš tikrųjų aš net nežinau, ar ją visada matė, ar...

Štai ir turime atsakymą, kaip gamtoje galima atlikti stebėjimus, nesėdint girioje, nešeriant uodų. Daug kas, ypač medžiotojai, prie žvėrių takų, prie šėryklų įtaiso registravimo kameras, fotoaparatus, kurie fiksuoja – nufotografuoja žvėris, miško lankytojus.

Taip įvyko ir su meška – pirmąkart ją Paluknio pievose Trakų rajone pamatė ir nufotografavo ornitologai, o paskui meškos apsilankymą užfiksavo Kaišiadorių rajone, netoli Žiežmarių miške įrengta fotografavimo kamera. Ką tai duoda? Ogi atima galimybę ginčytis, ar stebėtas žvėris tikrai buvo meška.

Lietuvoje tokių nuotraukų, kuriose yra ne meškos, bet vilkai ir kiti reti žvėrys, dabar padaroma vis daugiau. Mokslininkai jau kaupia šia nuotraukas, jos gali padėti ne tik apskaitant žvėris, bet ir planuojant jų naudojimą, gausos reguliavimą. Pažangiausi metodai labai palengvina daugelį darbų...

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...