captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karo padėtį įvedęs Filipinų prezidentas gerina santykius su Rusija

Karo padėtį šalyje įvedęs Filipinų prezidentas Rodrigo Dutertė savo pasakymais daugelį glumina, jo veiksmai rodo politinės sistemos autoritarėjimą. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Konstantinas Andrijauskas. Anot jo, matomas tam tikras Filipinų suartėjimas su Rusija: „Dar prieš metus R. Dutertė nedviprasmiškai pasakė, kad Filipinai visada turi galimybę bendradarbiauti su tomis valstybėmis, kurios turi akivaizdžių problemų su tarptautine Vakarų bendruomene.“
AFP / Scanpix nuotr.
AFP / Scanpix nuotr.

Piliečiai netiki, kad karo padėtis pagelbės

Filipinų prezidento Rodrigo Dutertės atstovas praėjusią savaitę pranešė, kad pietinėje Filipinų salyno dalyje esančioje Mindanao saloje, kurioje gyvena 22 mln. žmonių, dvejiems mėnesiams įvedama karo padėtis. Tai reiškia, kad leidžiama naudoti kariuomenę vykdant tvarką, taip pat nepareiškus kaltinimų ilgam sulaikyti žmones. Karo padėtį R. Dutertė paskelbė po to, kai saugumo pajėgos Mindanao saloje esančiame Maravio mieste susirėmė su karinėmis islamistų grupuotėmis. Kai kurios iš jų sieja save su vadinamąja „Islamo valstybe“.

Pareigūnų teigimu, islamistai Maravyje degina įvairius pastatus, sudegino bažnyčią, užėmė ligoninę, mokyklą, iš kalėjimo paleido kalinius, kelia grupuotės „Islamo valstybė“ vėliavas ir nukirsdino galvą policijos viršininkui. Maravyje, kur ir vyksta kovos, gyvena apie 200 tūkst. žmonių, daugiausia – musulmonų bendruomenė. Dabar dešimtys tūkstančių miesto gyventojų palieka savo namus, kad apsisaugotų nuo pavojaus.

Aštuoni šimtai kilometrų nuo Maravio, sostinėje Maniloje žmonės išėję į gatves reikalauja, kad karo padėtis būtų atšaukta, skanduodami „Daugiau niekada“. Kalbinti asmenys teigia nemanantys, kad karo padėtis yra sprendimas ir padės įveikti terorizmą.

Pagal Filipinų konstituciją, prezidentas karo padėtį gali paskelbti 60 dienų ir tik tam, kad sustabdytų įsiveržimą ar sukilimą. Vis dėl to, jau anksčiau R. Dutertė yra sakęs, kad jei reikės, karo padėtį paskelbs ne tik dėl šių priežasčių, bet ir kovodamas su narkotikais. Karo padėtis Filipinuose paskelbiama pirmą kartą nuo 1986 m., kai daugiau nei milijonas gyventojų išėjo į gatves reikalaudami atsistatydinti tuometinį prezidentą Ferdinandą Markosą, kuris valdė kaip diktatorius, garsėjo dėl besaikės korupcijos ir žmogaus teisių pažeidinėjimo. Jis šaliai vadovavo du dešimtmečius, ir nuo 1972 m. devyneriems metams buvo įvedęs karo padėtį.

Visuomenėje matomas didelis atotrūkis

Konstantinas Andrijauskas sako, kad šis R. Dutertės sprendimas Mindanao saloje yra aliuzija į F. Markoso epochą: „Juolab, kad dar prezidento kampanijos metu R. Dutertė labai teigiamai atsiliepė apie F. Markoso figūrą. Kitaip tariant, jis mato F. Markosą kaip tikrą pavyzdį. Žmones, kurie nėra patenkinti tokia analogija, tokie pasisakymai suglumina. Daugelis R. Dutertės kritikų tokią veiksmų dinamiką vertina kaip politinės sistemos suautoritarėjimo tendenciją ir manau, kad gana pagrįstai.“

Pats R. Dutertė sako, kad jo paskelbta karo padėtis yra panaši į buvusio prezidento F. Markoso paskelbtą padėtį. „Būsiu griežtas“, – sako jis. Taip pat žada, jei prireiks, kad karo padėtis gali būti pratęsta kur kas ilgesniam laikui.

R. Dutertė teigia įspėjantis kariuomenės ir policijos narius, visus kitus. „Nebandykite kovoti prieš valdžią. <…> Jei matysiu, kad grupuotė „Islamo valstybė“ plečiasi ir gresia terorizmas, tuomet galbūt paskelbsiu karo padėtį visoje šalyje“, – tvirtina jis.   

Pasak K. Andrijausko, po revoliucijos 1986 m., kai baigėsi F. Markoso valdymas, situacija šalyje keitėsi, tačiau ji vis tiek netenkina Filipinų gyventojų: „Po to Filipinuose nusistovėjo ne tobulas, bet vis dėlto į demokratiją pretenduojantis politinis režimas, kuriame vis dar išliko stiprus prezidentizmas. Prezidentai keitė vienas kitą, bet didelė dalis filipiniečių nepajuto, kad jų gyvenimo sąlygos drastiškai pagerėtų.“

Kaip tikina K. Andrijauskas, regimas atotrūkis tarp vadinamojo elito, ypač Manilos, Sebų, Luzono salų ir likusių salų, miestų ir kaimo vietovių. „Atotrūkis matomas ir tarp vyraujančių etninių grupių ir mažumų etninių grupių, nes Filipinai yra labai sudėtinga visuomenė. Yra daugybė kalbų, etnosų. Religinių požiūriu taip pat yra reikšmingų skirčių. Akivaizdu, kad jiems reikalinga figūra, kuri sugebėtų vienyti tokią tautą“, – aiškina pašnekovas.

AFP/Scanpix nuotr.

Pirmieji prezidentavimo metai – pažymėti kraujo praliejimu

Filipinų salyne, sudarytame iš 7000 salų, gyvena per 100 mln. žmonių. Filipinai anksčiau buvo Ispanijos ir JAV kolonija, o nepriklausomybę atgavo po Antrojo pasaulinio karo 1946 m. Filipinų ekonomika praėjusiais metais augo kone 7 proc., o tai yra geriausias rezultatas tarp pagrindinių Rytų Azijos besivystančių šalių, tokių kaip Kinija, Indonezija, Tailandas, Malaizija ir Vietnamas. Vis dėlto, Pasaulio banko duomenimis, 2015 m. vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis Filipinuose buvo daugiau kaip 2900 dolerių. Galima palyginti, kad Kinijoje ši suma yra apie aštuoni, Lietuvoje – per 14 tūkst. dolerių. Tačiau Filipinuose daug gamyklų, išvystytas paslaugų sektorius.

R. Dutertė į prezidento postą atėjo prieš metus, žadėdamas kovą su nusikalstamumu, narkotikais ir korupcija. Prieš tai jis 22 metus buvo antro didžiausio Mindanao saloje esančio Davao miesto meras. Tuomet jis vadintas Baudėju dėl savo griežto kumščio, kurį demonstruoja ir valdydamas šalį.

Pirmieji R. Dutertės metai pažymėti kraujo praliejimu vadinamajame kare prieš narkotikus. Prezidentas ragina Filipinų gyventojus ir policijos pareigūnus be teismo sprendimo žudyti įtariamus narkomanus ir narkotikų prekeivius. Skaičiuojama, kad dėl to nužudyta per 6000 žmonių. Pats R. Dutertė tai yra palyginęs su Holokaustu ir pareiškė, kad Filipinuose yra trys milijonai žmonių, priklausomų nuo narkotikų, tad jis mielai juos nužudytų. Apie milijoną žmonių Filipinuose patys pasidavė policijai dėl narkotikų.

Praėjusių metų pabaigoje R. Dutertė pristabdė kovą prieš narkotikus ir vietoj to pradėjo kovą su korumpuotais policijos pareigūnais. Prezidentas pareiškė, kad juos išmes iš sraigtasparnių, tvirtindamas, kad jau yra tai daręs anksčiau. Tiesa, vėliau savo žodžius jis paneigė sakydamas, kad neturi sraigtasparnio, su kuriuo galėtų tai padaryti ir pridūrė, kad jei jis būtų išmetęs žmones iš sraigtasparnio, niekuomet to nepripažintų. Beje, prezidentas dar anksčiau yra sakęs, kad žudė žmones ir kovoje prieš narkotikus, kai dar buvo meras.

Filipinų prezidentas garsėja skandalingais ir šokiruojančiais pasisakymais, kurie dažniausiai sulaukia kritikos ir pasipiktinimo. Pavyzdžiui, šalyje paskelbęs karo padėtį, R. Dutertė kalbėdamas kariams pasakė, kad prisiims kaltę už bet kokius jų nusikaltimus per karo padėtį, net jei šie išprievartaus tris moteris. Bet vėlgi, vėliau jis aiškino, kad tai buvo sarkazmas.

Prie šio pareiškimo kritikų prisijungė ir buvusio JAV prezidento Billo Clintono ir kandidatės į prezidento postą Hillary Clinton dukra Chelsea. Filipinų prezidentas R. Dutertė ketvirtadienį savo gimtajame mieste Davao pasinaudojo proga ir atsikirto Ch. Clinton, skirdamas jai klausimą, kaip ši jautėsi, kai jos tėvas, tuometinis prezidentas, buvo užmezgęs seksualinius santykius su Monica Lewinsky ir kitomis merginomis Baltuosiuose rūmuose. Klausdamas pridūrę, ar Ch. Clinton už tai skėlė B. Clintonui antausį.

AFP/Scanpix nuotr.

Pažeidinėja žmogaus teises, bet turi palaikymą

R. Dutertė nepaiso Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, JAV, Romos katalikų bažnyčios ir vietinių aktyvistų raginimo nustoti pažeidinėti žmogaus teises. Be to, jis ir anksčiau įžeidinėjo žurnalistus, žmogaus teisių aktyvistus ir pasaulio lyderius. R. Dutertė buvusį Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Ban Ki Muną pavadino kvailiu, Europos Sąjungą, reikalaujančią sustabdyti žudymus kovoje prieš narkotikus, – veidmainiais. Jis parodė bendrijai skirtą vidurinįjį pirštą, o buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą ir popiežių Pranciškų pavadino „son of a whore“. Lietuviškai tai reiškia „paleistuvės sūnus“. Vėliau jis dėl to atsiprašė.

Ir vis dėlto, Filipinuose R. Dutertė turi didelį žmonių palaikymą. Apklausos rodo, kad jį labai gerai vertina keturi penktadaliai piliečių.

K. Andrijauskas teigia, kad yra pasaulio dalis, vadinamasis tradicinis elitas, todėl kitai daliai, pralaimėtojams, patinka žmonės tarsi iš jų tarpo: „Tokie žmonės tarsi kalba apie dalykus, kokie jie yra, jie puikiai geba rasti naratyvus, verbalinius simbolius, kurie sukeltų reakciją, nebūtų kaip elitui būdinga diplomatinė kalba, kuria, jų manymu, šnekama apie nieką.“

 Pasak K. Andrijausko, šokiruojantys pasisakymai turi savo tikslą. „Jie turi ir savo auditoriją. Filipinai labai smarkiai nesiskiria nuo vakarų visuomenių, bent jau principo požiūriu. R. Dutertė save pozicionuoja kaip jų prezidentą, žmogų, kuris atėjo iš jų. Tokiu būdu jis nori parodyti, kad jis supranta, ką atstovauja, ir bando sekti mandato reikalavimais, kurį jam suteikė Filipinų žmonės“, – aiškina pietryčių Azijos ekspertas.

Vyksta Filipinų suartėjimas su Rusija

Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad Filipinų užsienio politika krypsta į Kiniją ir Rusiją, o santykiai su JAV, kurios ilgą laiką buvo svarbus karinis ir ekonominis Filipinų partneris, šąla. Vis dėlto, K. Andrijauskas sako, kad su B. Obama nesutaręs R. Dutertė gali suartėti su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu.

Anot K. Andrijausko, yra skirtumas tarp Baltųjų rūmų ir prezidento D. Trumpo bei Valstybės departamento ar bent jau senųjų asų, kurie dirba Azijos, ekonominiais, saugumo klausimais: „Neseniai buvau JAV, nemažai kalbėjome apie šį atvejį su kai kuriais Amerikos užsienio politikos praktikos atstovais. Jie teigia, kad, nepaisant tų diskursyvių problemų ir iš pirmo žvilgsnio tarsi pasirodančių problemų Filipinų ir Amerikos tarpusavio santykiuose, saugumo bendradarbiavimas yra vis dar pakankamai intensyvus.“

Pasak pašnekovo, B. Obamos valdymo laikotarpiu Filipinai laikyti kertine perbalansavimo į Aziją politikos strategijos dalimi, o amerikiečių siūlytos saugumo iniciatyvos Filipinuose, tikėtina, yra Kinijos sulaikymo strategija. Tuo metu Kinija yra viena svarbiausių ekonominių partnerių Filipinams. Be to, Filipinai ėmė linkti ir į Rusijos pusę. Pasak politologo, Filipinai yra viena tų valstybių, kurios nenori rinktis tarp JAV ir Kinijos.

AFP/Scanpix nuotr.

K. Andrijauskas sako, kad Kinija yra šalia ir ji tikrai reikalinga Filipinams. „Be to, Kinija turi ką duoti Filipinams. Kita vertus, yra tam tikras suartėjimas su Rusija. Akivaizdus to pavyzdys yra paties R. Dutertės vizitas į Maskvą. Dar prieš metus R. Dutertė pakankamai nedviprasmiškai pasakė, kad Filipinai visada turi galimybę bendradarbiauti su tomis valstybėmis, kurios turi akivaizdžių problemų su tarptautine Vakarų bendruomene. Taigi ne tik su Kinija, bet ir tokiomis valstybėmis kaip Rusija“, – aiškina specialistas.

K. Andrijausko manymu, tikėtina, kad JAV teks persvarstyti savo politiką Filipinų atžvilgiu, o pačiuose Filipinuose galima tikėtis susiskaldymo. Anot pašnekovo, dabar prezidento R. Dutertės kova su korupcija primena raganų medžioklę ir susidorojimą su politiniais oponentais, nematyti tikrų pastangų iš tiesų panaikinti šią problemą šalyje.

Kaip tvirtina K. Andrijauskas, jis nemano, kad tokio tipo lyderiai yra suinteresuoti ir gebantys vienyti tas sudėtingas visuomenes, kurioms jie atstovauja: „Tendencijos gali būti išties pakankamai liūdnos ir pakankamai niūrios. Nemanau, kad pasibaigus dabartinio Filipinų prezidento kadencijos laikotarpiui, Filipinai bus geresnėje padėtyje nei jam atėjus į valdžią. Nemanau, kad tiek politinio stabilumo požiūriu, tiek tarptautinės aplinkos požiūriu šalis bus geresnėje padėtyje.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...