captcha

Jūsų klausimas priimtas

Patarė, į ką atkreipti dėmesį perkant daiktus ar maistą vaikams

Nors iš natūralių medžiagų pagaminti žaislai ir daiktai atrodo bene saugiausi, iš tiesų mediniai žaislai gali būti labai kenksmingi dėl netinkamų dažų, o gintaro gaminiai vaikams yra nesaugiausi lietuviški gaminiai Europoje. Taip LRT RADIJU sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kaip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Vilma Pušinaitė, didelį dėmesį reikia kreipti ir įsigyjant vaikams skirtus mišinukus ar kitą maistą: „Internete per skelbimus parduodami neaiškios kilmės mišinukai. Mamos, kurios perka internetu, turi būti atidžios. Ten galima visko tikėtis.“

Nesaugūs produktai patenka legaliais keliais

Pasak VVTAT Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriaus A. Nainos, dažniausiai nesaugūs produktai į Lietuvą pakliūva legaliais keliais – yra įvežami. Jo tvirtinimu, neatsakingai dirba tiekėjai, kurie nepasirūpina parduoti saugius produktus.

„Yra aiškūs reikalavimai, ypač vaikų žaislams, kitoms priemonėms, bet vis tiek tai vienas kažką pažeidžia, tai kitas. Yra reikalavimas, kad tie produktai privalo būti paženklinti CE ženklu, turėti tam tikras deklaracijas. Patikrinti visus reikalavimus tikrai nesudėtinga“, – įsitikinęs A. Naina.

Jo aiškinimu, patikrinus į Lietuvą atvežamus žaislus, nustatyta, kad kai kurie iš jų neatitinka ženklinimo, o kiti – ir kokybės reikalavimų. V. Pušinaitės teigimu, kitokia situacija Lietuvoje yra su vaikų maistu.

„Lietuvos rinkai pateikiamas tikrai saugus vaikų maistas. Tai rodo kontrolės rezultatai. Jie iš tikrųjų labai patikimi, nes kontrolę vykdome rizikos pagrindu – tikrinama gana dažnai, tiriamų produktų apimtis gana didelė, labai didelį dėmesį skiriame gamybos įmonėms“, – nurodo V. Pušinaitė.

Ji priduria – patikra nėra labai sudėtinga, nes vaikų maistą Lietuvoje gamina dvi bendrovės. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje pagaminti produktai saugūs.

„Pernai Europos Sąjungoje buvo nustatytas vienas atvejis, kai vaikams skirtoje perdirbtų grūdinių produktų košėje buvo nustatytas gana naujas teršalas. Šioje sistemoje nuolat atliekami moksliniai tyrimai, atrandama naujų teršalų, todėl nereikėtų baimintis, nes jų patekimas iš karto kontroliuojamas. Visko žinoti kartais tiesiog neįmanoma“, – sako V. Pušinaitė.

Ji priduria – į rinką nesaugūs produktai dažniausiai nepatenka. „Produktai dažniausiai gerai paženklinti, nors galbūt ne visada siūloma tinkamu būdu. Pavyzdžiui, motinos pieno pakaitalai, t. y. pradiniai mišiniai, turėtų būti parduodami be jokių akcijų. Pagrindinis principas – neturi būti skatinamas maitinimas mišiniais. Mamos visą laiką turėtų rinktis natūralų maistą“, – pateikia pavyzdį V. Pušinaitė.

AFP/Scanpix nuotr.

Pavojų kelti gali net ir čiužinukas

Anot A. Nainos, nors tikrinamos visos vaikų prekės, pagal pažeidimų skaičių visuomet pirmauja žaislai. „Taip pat tikriname vaikų kosmetiką, nes būna nelaimingų atsitikimų. Žinoma, lyderiai – žaislai, paskui – vaikų lovytės, suaugusių lovos, drabužėliai. Visa tai reglamentuota, visur gali būti koks nors pavojus, todėl labai plačiai tikriname. Produktų grupių, kurios gali vaikui kelti pavojų, yra kelios dešimtys, pradedant vaikštynėmis, baigiant netgi čiužinukais, drabužėliais“, – sako A. Naina.

Jo pastebėjimu, pavyzdžiui, vaikų kosmetikoje pažeidimų nustatoma retai, tačiau, specialisto nuomone, kai kurių kitų produktų rinkoje galėtų iš viso nebūti. Kaip pavyzdį specialistas pateikia vaikštynes: „Viena didžiausių traumų – kai įsidrąsinęs vaikas nulekia nuo laiptų. Taip pat – maitinimo kėdutės. Tačiau akivaizdus lyderis yra žaislai. Pagal nesaugių produktų kiekį žaislai antroje vietoje Europoje. Pirmoje – elektrotechnikos prekės.“

A. Nainos teigimu, pavojų vaikui gali kelti net ir čiulptukas. Kaip pabrėžia Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius, čiulptukų tyrimo rezultatai dažnai nėra labai geri: „Negalima kad čiulptuko laikiklis būtų kabinamas ant kaklo – vaikas gali pasismaugti. Jis turi būti prisegamas prie drabužėlio. Laikiklis negali subyrėti.“

Didelė dalis nesaugių prekių – iš Kinijos

A. Nainos teigimu, dažniausiai nesaugius produktus įveža tos įmonės, kurios paprastai užsiima kita veikla, nei įvežamų produktų prekyba. Jis pateikia pavyzdį, kad įtarimą iš karto sukėlė, kai elektrines girliandas įvežė sėklų parduotuvė.

Taip pat, pasak specialisto, daug nesaugių produktų parduodama turgavietėse. „Ten tokio šlamšto galima rasti. Vien į kokybę pažiūri – ir nereikia jokių bandymų. Plastikas gali sutrūkinėti, suskilti. Kūdikių barškučiai ranka paspaudus subyra“, – nurodo A. Naina.

Jis priduria – didelė dalis iš Kinijos atvežamų prekių yra nesaugios. Nors, kaip teigia pašnekovas, iš Kinijos atvežama ir labai gerų prekių, bandant sutaupyti, kartais naudojamos nekokybiškos medžiagos.

„Akivaizdu, kad kiekvienas nori pirkti pigiau, parduoti brangiau, bet tai reikėtų daryti ne vaikų sveikatos sąskaita. [...] Vaikų drabužėliuose negali būti virvelių gobtuve, juosmens srityje. Sagos, užtrauktukai nedraudžiami, bet tokių drabužių kūdikiams nepirkčiau. Jau geriau su kažkokiu užsegimu. Maža kas, išplyš sagelė – vaikas gali praryti“, – sako A. Naina.

Jo aiškinimu, dar viena didelė problema – vaikams skirtų daiktų klastojimas, tačiau, kaip teigia A. Naina, apie didžiąją dalį tokių daiktų praneša gamintojai, kurių produktus bandoma klastoti, arba patys pirkėjai.

Reuters/Scanpix nuotr.

Maistas gali nepakenkti, bet reikiamų medžiagų vaikas negaus

V. Pušinaitė atkreipia dėmesį, kad vis dėlto klastotės ar tiesiog nekokybiški maisto produktai neretai platinami internetu, todėl tėveliams reikėtų būti atidiems: „Internete per skelbimus parduodami neaiškios kilmės mišinukai. Mamos, kurios perka internetu, turi būti atidžios. Ten galima visko tikėtis. Tarkime, negalima atsekti pirminio gamintojo. Kitas dalykas – per notifikavimą, išankstinę kontrolę, esame nagrinėję gerai žinomo pavadinimo mišinukus „Bellakt“. Jų pasiūla per skelbimų portalus nemaža, bet jais prekiauti Lietuvos rinkai, ES rinkai negalima. Pagal sudedamąsias dalis, maistinius rodiklius šie mišinukai neatitinka kriterijų.“

Specialistės tvirtinimu, šie mišinukai gali ir nepakenkti, bet vaikas negaus reikiamų maistinių medžiagų.

Nesaugiausias lietuviškas gaminys Europoje – gintaras

A. Nainos aiškinimu, auksinio patarimo, kaip įsigyti nekenksmingą produktą, nėra. Tačiau, pašnekovo teigimu, pirmiausia dėmesį reikėtų kreipti į ženklinimą. Žaislai turėtų būti pažymėti CE ženklu. Taip pat prie žaislo turi būti pridėti naudojimo instrukcija.

„Svarbesnis gamintojas negu kaina. Perkant žinomo gamintojo žaislus, tikrai maža tikimybė, kad bus kažkas blogo. [...] Žaislą reikėtų pauostyti, pačiupinėti. Taip pat reikėtų pagalvoti, ar žaislas vaikui tinkamas. Dažnai nuperkami ne tai amžiaus grupei skirti žaislai. Pavyzdžiui, magnetiniai žaislai gali būti parduodami, bet jie neskirti mažiems vaikams“, – nurodo A. Naina.

Anot Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriaus, nesaugiausi lietuviški gaminiai, skirti vaikams, Europoje dažniausiai yra gintaro gaminiai. „Tai apyrankės skirtos čiulpti. Viskas atrodo gražiai, natūralus produktas, bet jis suvertas ant virvutės. Virvutė turi būti speciali, turi būti mazgeliai“, – akcentuoja A. Naina.

Jo teigimu, taip pat didelį dėmesį reikėtų skirti renkantis medinius gaminius. Mediena turi būti apdorota, be skilimų, turi būti naudojami specialūs dažai.

Jei įsigijote nesaugų produktą, apie jį būtina informuoti VVTAT. Pranešti galima ir apie turguje įsigytus daiktus. Pasitikrinti daiktų saugumą galima ir europinėje pasidalijimo sistemoje RAPEX.

Apie internetu parduodamus vaikams skirtus mišinukus ir ar kitus nesaugius maisto produktus galima informuoti nemokama linija 8 800 40403.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...