captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai: 1990 m. Lietuvos vyriausybė kontroliavo situaciją ne blogiau nei kitos šalys

JAV reikalavimuose, kad būtų pripažinta kažkurios šalies vyriausybė, minima, kad ji kontroliuotų situaciją savo teritorijoje. O Lietuvos vyriausybė kontroliuoja situaciją nė kiek ne blogiau negu pati Rusija. Taip, Maskvai reikalaujant panaikinti arba sustabdyti Kovo 11-osios aktą, 1990 m. „Amerikos balso“ žurnalistui Romui Sakadolskiui sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Jamesu Bakeriu Vašingtone.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Ministre, kas šiandien buvo aptarta dėl būsimų derybų?

– Pats svarbiausias klausimas buvo derybos ir padėtis dėl derybų su Tarybų Sąjunga. Dera prisiminti, kad tai labai simboliška diena svarstyti tokius klausimus – kaip tik 70 metų jubiliejus, kai pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos. Šių derybų, kurių dabar siekiame, tikslas yra taip pat pasirašyti taikos sutartį tarp dviejų nepriklausomų valstybių – Lietuvos Respublikos ir Tarybų Sąjungos.

– Ar tai ir pasakėte valstybės sekretoriui?

– Taip, mes pasakėme tą patį, nes kaip tik dėl to yra šioks toks nesusipratimas. Tarybų Sąjungos prezidentas yra parašęs įsakymą, kuriuo paskiria deryboms delegaciją su Lietuvos Respublika, tačiau tame įsakyme yra labai klaidingai interpretuojamas mūsų pozicija dėl derybų.

Ten pasakyta, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba yra paskelbusi moratoriumą ir kad susitarimą su Lietuvos Aukščiausiąja Taryba dėl derybų jie yra pasiekę. O mūsų dokumente, kuris priimtas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos dėl moratoriumo, pasakyta priešingai – kad derybos prasidės tik tada, kai bus pasirašytas protokolas, o tame protokole turi būti nurodyti šių derybų tikslai ir sąlygos.

Vienas iš tikslų (mes tą ir pasakėme) – pasirašyti lygiaverčių partnerių sutartį su Tarybų Sąjungą. Tai turi būti pažymėta protokole dar iki derybų pradžios. Mums buvo labai svarbu išaiškinti sekretoriui Jamesui Bakeriui mūsų poziciją ir paaiškinti, kad tai yra klaidingai suprantama. Mes tai suprantame kitaip, nei yra Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo įsakyme.

– Po kovo 11-osios, kai prasidėjo nemažas politinis, o vėliau ir ekonominis spaudimas iš Maskvos pusės Lietuvos atžvilgiu, JAV vyriausybė (įskaitant ir J. Bakerį) ne kartą viešai pareiškė, kad Maskva ir Vilnius turi siekti dialogo. Galima sakyti, dabar šis dialogas prasideda. Kokia buvo valstybės sekretoriaus laikysena būsimų derybų ir galimo Amerikos vaidmens šiame procese atžvilgiu?

– Mes suvokiame ir galbūt šis pokalbis tai patvirtino, kad JAV nebūtų pats geriausias tarpininkas šiose derybose dėl to, kad Tarybų Sąjunga turbūt nepriimtų tokio tarpininko.

Taigi JAV pozicija šiame dialoge yra netiesioginė, ką dar kartą patvirtintų valstybės sekretorius. Amerikos pozicija toliau tęsiama nepripažinimo politika. Tai yra svarbu ir turbūt mums svarbiausia, kad būtų teisingai suprantama mūsų pozicija, nepaisant dezinformacijos, kuri sklinda iš mūsų oponentų – Sovietų Sąjungos pusės.

– Ar JAV sekretorius nurodė, kad Amerika nebūtų tinkama tarpininkė derybų?

– Leido tai suprasti.

– Ar Amerikos atstovas nurodė, kokios pozicijos galėtų imtis Amerika, kad būtų naudinga Lietuvai ir visam šiam procesui? Gal jutote, kad Amerika pasiruošusi likti nuošalyje, paraštėje?

– Pastaroji pozicija ir yra tokia. Bet man atrodo, kad šioje situacijoje ir mūsų santykiuose svarbiausia abipusis supratimas, kad amerikiečiai supranta, yra aiškiai informuoti, žino mūsų poziciją. Taip pat mes suprantame jų padėtį, santykius ir ketinimus – tiek remiant mūsų siekius, tiek sprendžiant savo sudėtingus uždavinius su Tarybų Sąjunga.

– Ar po šio susitikimo padarėte išvadą, kad valstybės sekretorius yra gerai informuotas Lietuvos klausimu ir tokiais specifiniais klausimais? Ar teko jį informuoti?

– Galima pasakyti, kad susidarė įspūdis, jog jis tikrai pakankamai susipažinęs su situacija. Kartu buvo naudinga patikslinti mūsų nuomones dėl derybų.

– Pateikite pavyzdį, kaip teko aiškinti ir ginti Lietuvos poziciją?

– Kalbant apie moratoriumo interpretaciją, teko gana kruopščiai paaiškinti, kokia yra mūsų pozicija, išreikšta Aukščiausiosios Tarybos dokumente, kaip mes suprantame moratoriumą – kad tai yra tik susilaikymas nuo naudojimosi aktu derybų laikotarpiu ir tai visiškai neliečia kitų, iki derybų pradžios priimtų mūsų teisės aktų.

Taip pat kad tai yra mūsų interpretacija, mes suvokiame, kad ši moratoriumo sąvoka gali būti interpretuojama ir kitaip. Tai šiek tiek neapibrėžta pozicija, bet mes išaiškinome būtent savo interpretaciją, kuri užfiksuota mūsų priimtame dokumente. Man atrodo, kad toks pozicijos patikslinimas buvo naudingas ir galbūt ne visai žinomas valstybės sekretoriui.

– Pastaruoju metu iš Maskvos gana dažnai kalbama apie įvairias Lietuvos statuso koncepcijas. Ar su valstybės sekretoriumi buvo kalbama dėl Lietuvos ateities statuso? Kokią poziciją jis užėmė?

– Taip, buvo kalbama apie būsimą Lietuvos statusą, kad, sovietų požiūriu, mes galime rinktis iš dviejų galimybių. Mes paaiškinome, kad esame įgalioti savo rinkėjų ir mums nepriimtinas bet kokio statuso Tarybų Sąjungos sudėtyje pasirinkimas, kad ir kaip jį pavadintume – ar konfederacija, ar asociacija.

Nors ir nepalankiomis sąlygomis (nes tai jau net nepriklausom nuo mūsų valios), mes esame išrinkti būtent su tokia pozicija. Jei būtų formuluojama kaip pasirinkimas, mes iš anksto esame pasirinkę tik nepriklausomą Lietuvą, galbūt ir blogesnėmis ekonominėmis sąlygomis.

Buvo paminėtas Suomijos statusas ir štai, kalbėdami apie Helsinkio procesą, mes paminėjome, kad buvo mums buvo atsakyta dėl stebėtojo statuso Helsinkio susitikimuose. Valstybės sekretorius palinkėjo Lietuvai, kad kai gausime Suomijos statusą, reikia manyti, kad užimsime ne tik stebėtojo, bet visateisę vietą Europos tautų bendrijoje. Taigi aš manau, kad jis visai teisingai suprato mūsų siekius ir tai, kokio statuso mes šiose derybose sieksime.

– Iš jūsų pasakojimo padariau išvadą, kad JAV sekretorius nesuteikė jokių pažadų dėl stebėtojo statuso suteikimo Lietuvai, Latvijai ir Estijai. JAV sekretorius jokių įsipareigojimų neatliko, tik nurodė Suomijos pavyzdį – kai būsite kaip suomiai, problemos dėl stebėtojo statuso nebus?

– Gal taip galima spręsti, nes ir valstybės sekretorius priminė, kad Helsinkio procese sprendimai priimami ne konsensuso būdu. Jei mes sutvarkytume savo santykius su Tarybų Sąjunga, ši kliūtis būtų pašalinta. Turbūt kol kas liekama prie tokio interpretavimo.

– Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, iškilo klausimas, kada ir ar Vašingtonas pripažins Lietuvos vyriausybę. Pripažinimo kol kas nėra. Ar šiuo klausimu buvo tartasi su valstybės sekretoriumi J. Bakeriu?

– Mes apie tai užsiminėme, pabrėždami, kad JAV reikalavimuose dėl vyriausybės pripažinimo paprastai būdavo minima, kad ji kontroliuotų situaciją savo teritorijoje. Iš mūsų pusės buvo išdėstyta nuomonė ir įrodymai, kad mūsų vyriausybė kontroliuoja situaciją Lietuvoje nė kiek ne blogiau nei kitos valstybės, ta pati Rusija kontroliuoja savo situaciją.

Tai rodo, kad mes sugebėjome susitvarkyti su visais bandymais destabilizuoti, bauginimais, ekonomine blokada. Tai galėjo sukelti įvairius socialinius neramumus Lietuvoje, bet kol kas pasisekdavo sukontroliuoti procesus.

Vienintelis kurio mes nekontroliuojame, tai tarybinės vidaus kariuomenės daliniai prie Lietuvos sienų. Pabrėžėme, kad sienų kontrolė yra Lietuvos vidaus reikalas, tai net ne dvišalis Lietuvos ir Tarybų Sąjungos klausimas.

Tai tarptautinis klausimas ir turi būti sprendžiamas tarptautiniu mastu. Būtent Helsinkio procese tie klausimai nebuvo sprendžiami, nors jie turėtų būti sprendžiami. Mes taip formulavome šią problemą, iš naujo keldami Lietuvos vyriausybės pripažinimo klausimą.

– O atsakymas?

– Nebuvo konkretaus atsakymo. Jis, be abejo, suprato ir mūsų mintis, ir mūsų išdėstymą, ir priėmė tai.

– Kaip jūs apskritai vertinate šį susitikimą? Kaip buvo pasistūmėta Lietuvos atžvilgiu Vašingtone?

– Mums tai yra labai svarbus, nors ir gal menkas, nedidelis žingsnelis. Tačiau tai žingsnis į priekį, nes labai svarbu, kad mūsų pozicija būtų teisingai išgirsta ir suvokta. Tai yra turbūt pats svarbiausias dalykas ir pats faktas, kad ši mūsų pozicija buvo išdėstyta, išgirsta ir suprasta, labai sutvirtins mūsų poziciją derybose būsimose. To tikiuosi.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...