captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nenustebkite pamatę šokantį kurčiąjį

Pasaulyje kiekviena gestų kalba skiriasi, be to, netgi šeimos dažniausiai būna susikūrusios tam tikrus savo gestus, LRT KLASIKAI sako Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Gestotyros skyriaus vedėja Ieva Stelmokienė. Gestų kalbos lektorės Ados Zabulionytės teigimu, kurtieji itin jautrūs: „Kurčiuosius galite pastebėti ir diskotekose. Kiti galvoja – ką jie čia veikia... Bet šie žmonės jaučia vibraciją, jaučia muziką kūnu, todėl gali šokti.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Gestų kalba atsiranda natūraliai

Poreikis norminti gestų kalbą atsirado natūraliai, nes Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vartojamos gestų kalbos labai skirtingos, sako Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Gestotyros skyriaus vedėja Ieva Stelmokienė. „Gestų kalbos variantai skiriasi pagal regionus, vartotojus – ar tai kurčias žmogus iš kurčiųjų šeimos, ar neprigirdintys, apkurtę asmenys. Taip pat skiriasi pagal amžių – vyresni žmonės ir jaunimas vartoja skirtingus gestus“, – aiškina I. Stelmokienė.

Anot jos, pradėjus rengti gestų kalbos vertėjus ir priemones gestų kalba, reikėjo pasirinkti variantą, kuriuo būtų galima remtis, nes bendrinės gestų kalbos kol kas nėra – yra tik variacijos: „Maždaug 1995 m. buvo pradėtas rengti žodynas, bet tai buvo daroma neteisingu principu. Dėl to apie 2002 m. buvo pradėtas rengti internetinis žodynas. Jį rengė kurtieji, gimę kurčiųjų šeimose, todėl vartojantys tikrąją kalbą.“

I. Stelmokienės teigimu, statistika rodo, kad 90 proc. kurčiųjų gimsta girdinčiųjų šeimose, tad jie paprastai nemoka gestų kalbos. O atėję į gydymo centrą, jie kalbėti mokosi iš vaikų, kuriems gestų kalba yra gimtoji. „Girdinčiųjų šeimoje gimęs vaikas lieka tarsi be kalbos, nes jo tėvai gestų kalbos nemoka, – sako specialistė. – Jei vaikas neįvedamas į kurčiųjų bendruomenę, jis tarsi mokomas žodinės kalbos, nors jo prigimtinė teisė yra mokėti gestų kalbą“, – kalba pašnekovė.

Įdomu tai, pastebi ji, kad pasaulyje kiekviena gestų kalba skiriasi, be to, netgi šeimos dažniausiai būna susikūrusios tam tikrus savo gestus: „Aš netgi pažįstu vyresnių žmonių, kurie nemoka bendrinės (plačiai vartojamos) gestų kalbos, bet šeimoje turi savo gestų kalbą, ir artimieji juos supranta. Žinoma, negali virti kažkokios gilesnės diskusijos, bet, kiek reikia buityje, susikalbama.“

Taigi, pasak I. Stelmokienės, labai daug gestų kyla natūraliai ir netgi girdintieji „turi“ po tūkstantį gestų, tik jie užslopinti: „Visuomenėje yra taip – jei vaikutis rodo pirštu, mama sako „negražu“. Gal daug kam atrodo negražu baksnotis, rodyti. Pagal etiketą rankelės turėtų būti gražiai sudėtos.“

Bendruomenė turi savo kultūrą, kalbą ir istoriją

Gestų kalbos specialistė Ada Zabulionytė sako, kad, norint išmokti gestų kalbos, labai svarbu „išjungti“ klausą ir susitelkti į tai, kas regima: „Išmokti sklandžios gestų kalbos gali užtrukti labai ilgai, net dešimtmečius, nes gestų kalba turi savo gramatiką, reikia išmanyti sakinio struktūrą. Be to, svarbios veido išraiškos, nes jos parodo intonaciją.“

Kurtieji, pabrėžia gestų kalbos lektorė, itin jautrūs, pavyzdžiui, jei kas nors trepteli koja, jie labai gerai jaučia vibraciją, todėl pakelia galvą, kad pažiūrėtų, kas vyksta. „Kurčiuosius galite pastebėti ir diskotekose. Kiti galvoja – ką jie čia veikia... Bet šie žmonės jaučia vibraciją, jaučia muziką kūnu, todėl gali šokti“, – tikina A. Zabulionytė.

Paklausta, ar gestų kalbos mokosi tik kurtieji, lektorė sako, kad iš tikrųjų jos mokomasi dėl įvairių priežasčių: „Gestų kalbą galima išmokti ir dėl įdomumo, nes kurčiųjų bendruomenė turi savo kultūrą, savo kalbą, savo istoriją. Mes kurčiuosius galime vadinti kalbine mažuma.“

Anot A. Zabulionytės, kurčiųjų kultūroje labai svarbus akių kontaktas, kuris girdintiesiems gali atrodyti keistas ir nejaukus. O norint atkreipti dėmesį, galima du kartus paliesti kurčiąjį ranka. „Palietus vieną kartą, kurčiasis gali nepajausti. Du palietimai – optimalu. Palietus keturis ar penkis kartus, gali būti nemalonu, per daug kontakto, tad gali prasidėti ginčai. Reikėtų pasisaugoti. Norint kurčią žmogų pakviesti, galima pabelsti koja, pamojuoti. Jei kurčiasis pakėlė akis, jau bus kontaktas. Patalpoje galima įjungti ir išjungti šviesą – duoti tokį signalą“, – aiškina gestų kalbos specialistė.

Taip pat, priduria ji, kurtieji gali bendrauti per langą – vienas būdamas patalpoje, kitas lauke. Būdami skirtingose prekybos centro vietose, bet vienas kitą matydami iš tolo, taip pat gali kalbėtis. Susikalbėti kurtieji gali net nardydami po vandeniu.

Didžiausia problema – vertėjai

„Įdomi kurčiųjų savybė – tiesmukiškumas. Girdintieji pratę kalbėti užuolankomis, o kurčiasis pamato žmogų, pavyzdžiui, papilnėjusį ir sako – o, tu storas. Tai normalu, niekas neįsižeidžia. Kurtieji turi savo vardus-gestus. Jie gali būti suteikiami pagal išvaizdą, o išvaizdos detalė nebūtinai maloni. Tai gali būti smaila, ilga ar kumpa nosis, pūsti žandai – bet kas, kas susiję su žmogaus išvaizda. Jei suteikiamas vardas-gestas „ilga nosis“, tai jis ir bus „ilga nosis“, – kalba A. Zabulionytė.

Beje, sako ji, kurčiųjų bendruomenė yra maža ir uždara, tad jie vieni kitus pažįsta.

A. Zabulionytė pasakoja, kad labai išraiškinga italų gestikuliacija, todėl Italijoje lengva susikalbėti ir su gestų kalbos nemokančiais girdinčiaisiais, o Lietuvoje sunkoka: „Jei paklausiu, kiek valandų, visi susiraukę. Rodau lyg tapšnodama į rankinį laikrodį, o visi sutrinka, bando kalbėti ar net nesupranta, ko klausiu. Kiekviena valstybė turi savo kultūrą. Yra tam tikrų kultūrų, kuriose kurtiesiems integruotis ir jaustis jos dalimi tikrai paprasčiau.“

Be abejo, pabrėžia A. Zabulionytė, siekiant integracijos ir kurčiųjų bei girdinčiųjų bendrystės, reikalingi vertėjai, be kurių kurtiesiems labai sudėtinga. „Pavyzdžiui, nueiname į kokią nors instituciją, mokymo įstaigą. Kaip mums ten susikalbėti? Kaip susikalbėti girdinčiais kolegomis? Didžiausia problema, kad vertėjai nedirba visą parą, jie dirba tik nuo 7 val. iki 19 val. Pavyzdžiui, naktį kurčiajam įvyksta nelaimė – jis gali išsikviesti pagalbą, bet negaus vertimo paslaugos“, – neslepia A. Zabulionytė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close