captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žinoma, kiek milijonų ištrauks iš šešėlio, bet nežinoma, kiek mokesčių nesurenkama

Šešėlinės ekonomikos dydis gali siekti ir ketvirtadalį ekonomikos, bet tiksliai, kiek mokesčių nesurenkama, turbūt nė vienas ekspertas nepasakytų, LRT RADIJUI sako finansų ministras Vilius Šapoka paklaustas, kodėl buvo nuspręsta iš šešėlio ištraukti būtent 800 mln. eurų ir kiek mokesčių nesurenkama. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento Vytauto Žukausko nuomone, pateikti skaičiai yra viešieji ryšiai, nes vis tiek galiausiai nepavyks atsakyti, ar pavyko tai padaryti, ar ne.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad vyriausybė iki savo kadencijos pabaigos iš šešėlio ketina ištraukti 800 mln. eurų, o šiemet – 170 mln. eurų. „Planas ambicingas, bet realus. Įvertinę visą kompleksą priemonių ir sustiprintas kontrolės priemones, o svarbiausia – paprastesnę mokesčių sistemą, kuri tolygiau paskirstys apmokestinimo naštą ir leis paprasčiau mokėti mokesčius, tikimės, kad tai tikrai duos teigiamą rezultatą“, – teigia jis.

Paklaustas, kiek mokesčių nesurenkama, V. Šapoka sako, kad, įvairiais skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos dydis gali siekti ir ketvirtadalį ekonomikos, bet tikslaus skaičiaus, kiek nesurenkama,  turbūt nė vienas ekspertas nepateiktų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas sutinka, kad klausimas, kiek mokesčių nesurenkama, keblus, bet šešėlinė ekonomika, įvairiais skaičiavimais, siekia 15–25 proc.

„Problema, jog tai nereiškia, kad, panaikinus visą šešėlį, viskas pereitų į legalią veiklą. Juk šešėlis yra tokia įdomi veikla, kad dalis jo, jeigu jis būtų priverstas legalizuotis, tiesiog neapsimokėtų. Mums reikia pripažinti, kad mokesčiai, ypač tuomet, kai jie dideli, yra verslo sąnaudos. Ir jeigu jie dideli, verslo sąnaudos didelės, vadinasi, vienas būdas, kad jis apsimokėtų, – veikti šešėlyje. Jei visą šešėlinę veiklą išskaidrintume, jos legalioje rinkoje liktų tik dalis“, – pabrėžia V. Žukauskas.

Antras klausimas, priduria V. Žukauskas, akivaizdu, kad jeigu į šešėlinę ekonomiką ir toliau žiūrėsime tik kaip į kriminalinę veiklą, kurią galime mažinti tik kontrolės priemonėmis, niekur labai toli nepasistūmėsime: „Svarbu ne tik kontrolė, draudimai ir gaudymas. Svarbu, kaip padaryti, kad legaliai veikti apsimokėtų. Ir čia jau svarbu ne tik kontrolė, bet ir mažesni mokesčiai ir palankesni reguliavimai.“

V. Šapokos teigimu, vyriausybė iki birželio 1 d. vienu metu pateiks visus mokestinius pasiūlymus, siekdama įtraukti į diskusiją visuomenę.

Pasiteiravus, kaip gautas galutinis rezultatas (800 mln. eurų), kai priemonės dar nepateiktos, ministras teigia, kad tikslai turi būti išmatuojami: „Mes iškėlėme labai išmatuojamą tikslą iš šešėlio papildomai ištraukti 800 mln. eurų. Jei tos priemonės, kurias pristatysime, neduos teigiamo rezultato, ieškosime papildomų priemonių. Manau, kad šiuo atveju labai svarbu pirmiausia iškelti ambicingus tikslus ir sudėlioti pagrindines priemones, kaip tuos tikslus pasiekti, o ne daryti atvirkščiai – sudėlioti priemones, o po to pritempti kažkokį tikslą.“

Tačiau V. Žukausko pastebėjimu, tie skaičiai tam tikra prasme yra viešieji ryšiai. „Reikia išsikelti kažkokią vėliavą, kuri gerai skamba ir kuri būtų labai geras politinis tikslas. Bet esmė, kad vis tiek galiausiai nepavyks atsakyti, ar pavyko tai padaryti, ar ne. Iš kur mes žinome, ar mokesčių surinkimas padidėjo dėl mokestinių pakeitimų, ar dėl ekonomikos augimo, ar dėl šešėlio pasitraukimo. Neįmanoma. Esmė tokia, kokios bus priemonės“, – pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...