captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kada galima vartoti maisto papildus ir kaip tai daryti saugiai

Nors maisto papildas nėra maisto pakaitalas ir tikrai negali pakeisti visavertės mitybos, kartais papildyti savo mitybą maisto papildais verta, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas. Vis dėlto, pabrėžia profesorius, papildų negalima perdozuoti, be to, reikia žinoti, kokių vitaminų ir mineralinių medžiagų iš tikrųjų mums trūksta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Ar pavasarį juntamas bendras nuovargis yra normalus reiškinys?

– Dažnesnis nuovargis, sumažėjęs darbingumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vitaminų kiekiu maisto racione. Nors maisto papildas nėra maisto pakaitalas ir tikrai negali pakeisti visavertės mitybos, bet, kaip rodo Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų duomenys, Lietuvos gyventojų mityba tikrai nėra sveika. Maiste trūksta kai kurių labai svarbių biologiškai aktyvių medžiagų – pirmiausia vitaminai, nes jie daugeliu atveju yra gana nestabilūs junginiai.

Be to, reikia nepamiršti, kad dalis žmonių nelabai mėgsta gaminti, todėl maistą perka parduotuvėse paruoštą vartoti. Toks maistas saugus, daugeliu atveju netgi labai skanus ir įvairus, bet jame yra sintetinių maisto priedų. Jie prailgina produkto tinkamumo vartoti laiką, nes neleidžia daugintis mikrobams, bakterijoms, bet taip maistas dirbtinai pasendinamas, nors ir išlieka saugus. O tokiame maiste irgi gali būti mažiau vitaminų. Taigi tokiu atveju tikrai yra prasmė papildyti savo mitybą maisto papildais.

– Ar vartoti vitaminus geriau tik atėjus pavasariui, ar visus metus?

– Sveikos, visavertės mitybos principų reikia laikytis ištisus metus. Pagrindinis maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis yra maistas. Kadangi mityba ne visada visavertė, todėl kartais padidėja tam tikrų medžiagų poreikis, mes kaip kompensaciją galime rinktis maisto papildus –  daugiakomponenčius vitaminų ir mineralinių medžiagų maisto papildus, kurių sudėtyje yra įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų, o dozės artimos 100 proc. nuo rekomenduojamo suvartoti per parą kiekio. Toks maisto papildas tikrai nesukels rizikos perdozuoti.

Yra medžiagų, kurių Lietuvos gyventojams trūksta, pavyzdžiui, vitamino D, seleno, kuris puikus antioksidantas. O paskui jau reikia atsižvelgti į savo mitybą. Pavyzdžiui, yra įvairių mitybos teorijų – dalis žmonių laikosi vegetarizmo principų, dalis yra žaliavalgiai. Tad reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurių medžiagų jiems gali trūkti, todėl derėtų papildyti mitybą maisto papildais.

Jei žmogus valgo įvairų maistą, tuomet tiksliai be tyrimų nepasakysime, ar jam kažkurių medžiagų trūksta, todėl geriau rinktis nedidelės koncentracijos maisto papildus. Jei žmogus mažai valgo riebių jūros žuvų, tuomet gali trūkti omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

– Ar yra vitaminų kombinacijos, kurios netinkamos vartoti drauge?

– Jei žmogus perka vieną maisto papildą, kad ir daugiakomponentį, jame visos sudėtos medžiagos tarpusavyje dera. Bet jei nusiperka keletą skirtingų maisto papildų, būtinai reikia atkreipti dėmesį į sudėtį – tikrai nėra prasminga vartoti papildus, kuriuose yra tas pats komponentas, nes tada galima ir perdozuoti.

Antras punktas – maisto papildas negali pakeisti visavertės mitybos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į maisto papildo tinkamumo vartoti laiką – jis neturi būti pasenęs. Be to, reikia neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Jei rekomenduojama vartoti po vieną tabletę (kapsulę) per dieną, tikrai nereikia vartoti po dvi, kitaip galima perdozuoti, galimi pašaliniai reiškiniai, gali būti apkraunama šalinimo sistema, o papildomo krūvio organizmui visai nereikia. Ir dar svarbu atsiminti, kad maisto papildas yra maisto produktas – jis neturi jokio gydomojo poveikio.

– Kartais sakoma, kad, jei vartojame papildus, organizmas nebemoka gerųjų medžiagų pasiimti natūraliai. Ar tai tiesa?

– Cheminė sudėtis ir susintetinto, tarkim, vitamino C, ir natūralaus ta pati, tad negalima sakyti, kad nemokės pasisavinti. Principas toks, kad mes, valgydami maistą, gauname ir tų medžiagų, kurios yra maisto papilde, ir visą kompleksą kitų medžiagų, nes žmogus yra pritaikytas valgyti įvairių maistą. Vienos medžiagos su kitomis irgi siejasi, pagerina vienos kitų įsisavinimą, poveikį.

Bet svarbiausia – visavertė mityba. Jokiu būdu negalima sakyti, kad daržovėse, kurios išlaikytos per žiemą, nieko nėra. Galbūt reikiamų medžiagų mažesnis kiekis, bet tikrai ne nulis. Mes medžiagų gauname ir iš kruopų, mėsos, žuvies, kiaušinių. Taigi visų reikalingų medžiagų turime gauti iš skirtingų ir kiek galima įvairesnių maisto produktų.

– O kaip yra su sultimis?

– Iš tikrųjų geriau valgyti daržoves, vaisius. Sulčių sudėtyje yra didelis smulkiamolekulinių angliavandenių koncentratas (cukraus koncentratas). Tai nėra palanku, nes mes, spausdami sultis, atmetame daug vertingų medžiagų ir į organizmą vienu momentu įvedame labai didelį smulkiamolekulinių angliavandenių kiekį. Tai nerekomenduotina.

Yra mokslinių publikacijų, kuriose nurodoma, kad, kai taip staigiai į organizmą patenka didelė koncentracija vitamino C, tai nereiškia, kad jis visas bus ir įsisavinamas. Be to, yra rekomendacijų sultis skiesti geriamuoju vandeniu – ne tik dėl to, kad sumažės angliavandenių, bet ir dėl to, kad bus geriau įsisavinami vitaminai. Šiandien jau pripažįstama vienareikšmiškai, kad geriau valgyti vaisius ir daržoves negu gerti jų sultis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close