captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sinoptikė: dabar vyraujanti temperatūra paprastai būdinga kovo pabaigai

Apie šią gegužę bus galima pasakoti ir kitais ar dar kitais metais, LRT RADIJUI sako sinoptikė Izolda Marcinonienė. Anot jos, dabar vyraujantys orai paprastai būdingi kovo pabaigai ar balandžio pradžiai, bet ne gegužei. Sinoptikė priduria – vis dėlto didelis skirtumas tarp nakties ir dienos temperatūros yra įprastas pavasario reiškinys, nors sniegas kristi ir neturėtų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Ar ketvirtadienis – jau paskutinė šalta diena?

– Diena – taip, bet ne naktis, jeigu jus šildo tokia naujiena. [...] Temperatūra labai pamažu, bet kils. Jau bus 6–11 laipsnių šilumos. Prisiminkime, kad trečiadienį maksimali dienos temperatūra siekė 5–7 laipsnius.

[...] Šį pavasarį turėjome ir vasaros, ir žiemos. Pavasario tik buvo mažai. Tiesiog už poros savaičių turbūt jau peršoksime pavasarį ir džiaugsimės vasara.

– Naktys šaltos, bet dienos šiltos. Gana didelis skirtumas, ar ne?

– Tai iš tiesų būdinga pavasariui. Kadangi daugiau dirbu su stichiniais meteorologiniais reiškiniais, analizuoju šalnas, tai galiu pasakyti, kad daugelyje rajonų šalnos būna naktį, o dienos temperatūra prieš tai siekia net 19–20 laipsnių.

Jeigu atslenka arktinis oras, toks skaidrus oras, tai tas pavasario terminis skirtumas gali būti daugiau kaip 20 laipsnių, lyginant dienos ir nakties temperatūrą.

– Šis šildymo sezonas jau yra rekordinis – radiatoriai buvo išjungti praėjusią savaitę. Turbūt be reikalo, žiūrint į šią savaitę. Kada dar buvo tokia šalta gegužė?

– Labai panaši į šių metų buvo senokai – 1980 m. Vidutinė paros temperatūra tada siekė 10 laipsnių. Šildymą išjungė tik paskutinėmis gegužės dienomis. Tik tada buvo pasiekta reikiama temperatūra.

Šiemet nuo gegužės 3 d. iki gegužės 8 d. turėjome penkias dienas, kai vidutinė paros temperatūra viršijo 10 laipsnių. Tiesa, dabar vidutinė temperatūra siekia tik 3–7 laipsnius. Faktiškai tai yra kovo pabaigos, balandžio pradžios temperatūra.

Bet, pavyzdžiui, 2004 m. buvo labai vėsi gegužė. Tada net 18 naktų Lietuvoje buvo šalnos. Tai daugiau kaip pusė mėnesio. 2001 m. buvo anomali eiga. Buvo labai šilta gegužės pradžia, vietomis buvo sušilę iki 27 laipsnių, o mėnesio pabaigoje – vos 9–14 laipsnių šilumos.

Apie šį ilgą laikotarpį, kai ir šalta, ir yra sniego, bus galima pasakoti kitais metais ar dar kitais metais.

BNS nuotr.

– Jeigu pasižiūrėtume į 2001 m. ar 2004 m., kai buvo tokia vėsi gegužė, tai koks tada buvo birželis? Ko reikėtų tikėtis?

– Birželis buvo vėsokas, ypač tais metais, kai gegužės pabaiga buvo vėsi. Tada tikrai birželis buvo vėsus, bet vasara buvo šilta. Nebus amžinai taip – jeigu jau gegužė vėsi, tai ir vasara šalta. Ne. Tikrai to negalima pasakyti.

– Virkaujame dėl tų šalčių, tačiau regione nesame išskirtiniai? Aplink mus oras panašus.

– Taip, nuo pat Skandinavijos iki pat Graikijos tas šalto oro židinys yra susitvenkęs. Tik savaitgalį, šeštadienį jis palieka Baltijos kraštus, o paskui, kitą savaitę, ir iš Skandinavijos  šalių jis pasitrauks Karelijos link.

– Kodėl tas šaltas oras taip ilgai išsilaikė?

–  Na, tiesiog arktinis oras yra įsiskverbęs. Jis yra vienoje vietoje. Nėra tos stumiamosios jėgos, kuri išmaišytų ir išstumtų, todėl tas šaltis susitvenkęs. Bet šeštadienį, sekmadienį pajusime iš šiaurės vakarų, vakarų ir net pietvakarių ateinančią pernašą. Tada jau pajusime daug šiltesnes dienas, bet naktys bus šaltos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...