captcha

Jūsų klausimas priimtas

Estijos kino sėkmei užtikrinti – speciali strategija

Estijos kino gyvybingumą turėtų užtikrinti kino strategija, numatanti, kad kasmet reikėtų sukurti bent devynis filmus – tai ne kontroliuoja kūrėjus, bet suburia idėjų turinčius žmonės, norinčius jomis pasidalyti. Taip LRT RADIJUI sako Estijos kino instituto direktorė Editha Sepp. Anot jos, mažos šalys turi ieškoti galimybių parodyti filmus užsienyje, todėl režisieriaus užduotis – galvoti, kaip kuo geriau papasakoti istoriją konteksto nežinančiam žmogui.
Reuters / Scanpix nuotr.
Reuters / Scanpix nuotr.

– Kaip apibūdintumėte Estijos kino situaciją šiandien? Kas jums svarbiausia dabar?

– Gana ilgai gyvenau Jungtinėje Karalystėje ir, kai grįžau į Estiją, kultūros ministras mane pakvietė kurti Estijos kino strategiją. Tai buvo labai įdomus periodas. Pirmiausia prie vieno stalo sukviečiau kino kūrėjus. Norėjau pasakyti, kad turime ne varžytis dėl pinigų, o dirbti kartu. Klausiau, kaip jie įsivaizduoja Estijos kiną, ko mums trūksta. Buvo krūvos idėjų, bet pabandėme jas sujungti. „Estijos kino strategija 2020-ieji“ nėra oficialus Vyriausybės dokumentas, tai planas, ką kino kūrėjai ketina įgyvendinti per aštuonerius metus. Kai tiksliai užrašai, jauti didesnį įsipareigojimą.

– Ką užsibrėžėte toje strategijoje?

– Tarkim, kino kūrėjai įrašė, kad kasmet Estijoje turėtų būti sukuriami devyni filmai. Pasak jų, šalyje, kur gyvena 1,3 mln. žmonių, tai užtikrintų kino gyvybingumą. Taip pat labai svarbu ir toliau dalyvauti didelėse koprodukcijose, pritraukti garsių užsienio prodiuserių. Tam kuriame finansavimo lengvatas.

Nereiškia, kad tokia strategija Kino institutas nori labiau kontroliuoti kūrėjus. Priešingai – sukvietę žmones, pamatėme, kad labai daug sumanymų ateina iš asmeninių iniciatyvų. Žmonės turi idėjų, tačiau neturi progos jomis pasidalinti. Dabar rengiame tokius susitikimus keturis kartus per metus, aptariame problemas. Manau, kad toks bendravimas turi įtakos ir tam, ką matome ekranuose, ką vadiname Estijos kinu.

– Estijos kinas pastaruoju metu gali didžiuotis ne viena sėkmės istorija. Pavyzdžiui, filmai „Fechtuotojas“, „Mandarinai“, „1944“ sulaukė ir gana didelio dėmesio užsienyje, buvo pastebėti ir svarbiuose apdovanojimuose. Kas svarbu, kad filmas būtų pastebėtas užsienyje? Kur paminėtų filmų sėkmės paslaptis?

– Žinoma, svarbiausia – gera istorija. Bet taip pat labai svarbu atpažinti tą gerą istoriją. Žinot, kartais skaitai scenarijų ir neatpažįsti geros idėjos. Pamenu, kai pirmą kartą skaičiau filmo „Mandarinai“ scenarijų, verkiau. Man atrodo, svarbiausia labai atidžiai, kruopščiai skaityti scenarijus, ieškoti idėjų ir klausyti žmonių.

– Turite galvoje režisierių, scenarijaus autorių?

– Kartais žmogus turi labai gerą idėją, bet nežino, kaip surasti geriausią formą tai istorijai atskleisti. Ir labai gerą idėją gali nužudyti blogai parašytas scenarijus. Taigi čia labai svarbu pagalba. Tarkim, dabar mūsų užduotis sukurti televizijos serialą. Ilgai galvojau, ką daryti, kad Estijos režisieriai nuolat turėtų darbo, nes jei režisierius ilgai lauks, kol galės kurti filmą, gavęs tokią galimybę, jis nebeturės įgūdžių.

Turime kino mokyklą, mokome būsimus režisierius, labai svarbu, kad išėję jie turėtų ką veikti. Taigi pakvietėme kino kūrėjus dalyvauti serialo konkurse. Man atrodo, kad Lietuvoje jūs susiduriate su ta pačia problema – kino kūrėjai nebendradarbiauja su televizija. Tai nenormalu, juk geri režisieriai gali išnaudoti savo gebėjimus ir televizijoje. Nusprendėme sukurti 10 serijų serialą, bet, kai jau ėmėmės įgyvendinti sumanymą, supratome, kad nežinome, kaip kurti serialą.

Žiūrėjome ir svajojome apie danų televizijos serialus, kurie dabar labai populiarūs, bet Estijoje teturėjome muilo operų scenaristus. Tada važiavome į Daniją, prikalbinome du scenarijaus autorius, kurie pradėjo dirbti su mūsų scenaristais. Tačiau tai nebuvo vienkartinės dirbtuvės. Esmė ta, kad danai nuolat prižiūrėjo mūsų scenaristų darbą: skaitė scenarijus, atvažiuodavo, susitikdavo su mūsų scenaristais, kartu taisydavo scenarijus. Paskui išrinkome geriausią scenarijų ir pagal jį kursime serialą. Daug kas mums nauja, daug ko nežinome, bet matome, iš kur galime pasimokyti, ką atsivežti, pasikviesti.

– Estijos kino kūrėjai bendradarbiauja su svarbiais užsienio kino kūrėjais iš Prancūzijos, Vokietijos, Suomijos, kitų šalių. Tada tie filmai iškeliauja už Estijos ribų, juos pamato didesnės auditorijos. Kaip pavyksta užmegzti ryšius su svarbiais ir stambiais kino kūrėjais iš užsienio? 

– Daug apie tai kalbamės su Estijos prodiuseriais. Pavadinčiau tai chemija tarp dviejų prodiuserių: jie turi būti ne tik geri verslo partneriai, bet ir geri bičiuliai. Labai svarbu asmeniniai ryšiai. Tarkim, viena geriausių mūsų prodiuserių Ivo Felt turi labai gerus ryšius Suomijoje, Rina Sildos jau seniai mezga kontaktus Prancūzijoje. Tai 10–15 metų darbas. Per tuos metus žmonės pelno vieni kitų pasitikėjimą. Ir tik tada gali sukurti tokius filmus, kaip „Auksiniam gaubliui“ nominuotas ir į „Oskarų“ trumpąjį sąrašą prieš dvejus metus įtrauktas „Fechtuotojas“.

Mums taip pat svarbu, kad menininkai ne tik lauktų kino instituto pinigų, bet ieškotų ir kitų finansavimo kelių, jų tikrai yra. Tarkim, pernai sukurtas filmas „Apsimetėliai“. Estijos kino institutas neskyrė pinigų filmavimui, buvo daug gerų paraiškų, didelis konkursas, o „Apsimetėlių“ scenarijus mums pasirodė neišbaigtas, siūlėme jį dar taisyti. Tais metais kūrėjai nebūtų galėję filmuoti, tačiau prodiuserė rado kitą kelią – gavo finansavimą Lietuvoje ir Latvijoje. Taigi filmas „Apsimetėliai“ tapo ne tokia dažna Baltijos šalių koprodukcija.

– Kalbame apie nedidelės šalies kiną, tad su kokiomis didžiausios problemos susiduriate šiandien?

– Mūsų rinka labai maža. Turiu galvoje auditoriją. Negalime galvoti tik apie Estijos publiką, turime ieškoti galimybių, kaip filmus parodyti užsienyje. Labai stengiamės, kad mūsų filmai būtų parodyti Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Žinoma, dideli platintojai nelengvai susidomi mūsų mažais filmais. Didžiausia problema, kad jie nieko nežino apie mūsų istoriją, kultūrą, aplinką, tad kai kurios mūsų istorijos sunkiai suprantamos. Čia jau užduotis režisieriams – jie turi galvoti, kaip papasakoti istoriją konteksto nežinančiam žmogui.  

– Mes irgi daug diskutuojame, kas svarbu, kad filmas sulauktų užsienio žiūrovų dėmesio. Ar tai turi būti unikali istorija, ar kaip tik – universali patirtis?

– Visų pirma, ta istorija turi tikrai rūpėti režisieriui. Tarkim, filmo „Mandarinai“ siužetas vyksta ne Estijoje, žiūrint tiesmukai, tai nėra Estijos istorija, bet pagrindinis veikėjas turi labai daug mums artimų patirčių. Skaitydama scenarijų verkiau, nes atpažinau save. Jei susitapatini, atpažįsti save, manau, toks filmas ras savo žiūrovą, ir nesvarbu kurioje šalyje.

– Ar Estijos gyventojai žiūri nacionalinį kiną? Lietuvoje sukurti filmai tikrai ne visada sulaukia daug publikos dėmesio ir dažnai kino teatruose rodomi labai trumpai. 

– Bet konferencijoje girdėjau, kad turite daug komedijų, jos labai populiarios...

– Bet jeigu kalbėtume apie tų filmų kokybę... Čia jau kitas klausimas...

– Estijos kino institutas formuoja įvairų nacionalinio kino repertuarą. Svarbu balansas: platesnei auditorijai skirti lengvesni filmai, jie turi pasiekti maždaug 200 tūkst. auditoriją, o kita dalis – art-house filmai. Džiaugiamės, jeigu jie pasiekia 5 tūkst. auditoriją. Bet tokių filmų tikslas nėra žiūrovų skaičius. Svarbu, kad jie keliautų po tarptautinius festivalius. Jais pasauliui pasakojame apie save, koks yra tas Estijos identitetas, kas mums rūpi. Labai atidžiai stebime kino industriją, kad nenužudytume nacionalinio kino, stengiamės nedaryti spaudimo art-house kūrėjams, kad jų filmai būtinai turi „apsimokėti“.

Daug kalbame apie gamybą, reklamą, bet nekalbame apie auditoriją. Paradoksalu, kad jauna karta šiandien žiūri labai daug filmų, dažnai – kasdien po filmą, gal net 10 filmų per savaitę, tačiau nacionalinio kino kūrėjai neturi ryšio su šia publikos dalimi. Turbūt panašiai ir Lietuvoje. Kodėl jaunimas žiūri užsienio filmus, bet nesidomi, tarkim, lietuvišku kinu?

– Bet šiandien jauni žmonės kiną dažnai žiūri namuose. Kaip bandysite prisikviesti juos į kino teatrus?

– Nebūtinai. Tiesa, Estijoje žmonės mielai eina į kiną, bet man visai nesvarbu, kur jie žiūrės filmą. Svarbiausia, kad jie žinotų, ką kuria mūsų režisieriai, kad pasirodė naujas estų filmas. Kaip užmegzti ryšius su jauna publika – mums tai viena didžiausių užduočių. 

– Kitais metais Baltijos valstybės minėsime Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Kaip Estijos kino kūrėjai ketina paminėti šį įvykį? Kiek žinau, tam skirta speciali programa?

– Planuojame sukurti penkis pilnametražius ir vieną animacinį filmą. Filmai labai įvairūs: istorinis filmas apie karą, šiuolaikinės dramos, jauniems žiūrovams skirta komedija ir pasaka. Visi šie filmai – debiutai. Tai visiškai nauja jauna režisierių karta.

– Tai buvo specialus sprendimas?

– Ne. Rengėme anoniminį idėjų konkursą ir tik atplėšus vokus paaiškėjo, kad į sceną atėjo jauni žmonės. Man atrodo, svarbu, kad ieškome idėjų, o ne koncentruojamės į dideles pavardes. Turime Baltijos kino ir medijų mokyklą, iš ten ateina stipri jauna karta. Praėjusiais metais Estijoje pasirodė septyni filmai ir penki iš jų buvo debiutai.

Grįžtant prie šimtmečio programos, filmams skyrėme 9,6 mln. eurų. Pinigai dideli, prisiimame atsakomybę. Visi filmai turi užsienio konsultantus. Jei kūrėjai turi problemų, tarkim, su scenarijumi, siūlome jiems pagalbą. Kol kas nufilmuotas vienas filmas, kitiems ieškome erdvių, tačiau jau dabar stipriai dirbame su viešinimu: ieškome agentų užsienyje, sakome, kad, štai, po metų švęsime šimtmetį ir norime papasakoti, kas mes esame.

Su kai kuriais festivaliais jau sutarta dėl filmų rodymo. Taip pat rengsime ir Baltijos filmų dienas. Čia mes visi matome save atskirai, bet pasaulyje daug kas mus mato kaip vieną Baltijos regioną, tad šimtmetis – galimybė prisistatyti visoms trims šalims kartu. Būtent kaip regionas kitais metais savo kiną pristatysime Lokarne, Karlovy Varuose, San Sebastiane.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...