captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Fitzgerald balsą naujam gyvenimui prikelia ir didžėjai

Ellos Fitzgerald, kuriai balandžio 25 d. būtų sukakę 100 metų, kūryba – nesenkantis įkvėpimo šaltinis ne tik vokalistams. Juk ir pati džiazo karalienė yra prisipažinusi, kad jos scat dainavimas – tai mėginimas balsu įkūnyti vieną ar kitą orkestro instrumentą. Be to, į gausų ir turtingą E. Fitzgerald kūrybinį palikimą gręžiasi ir didžėjai, savo remiksuose prikeldami pačios E. Fitzgerald balsą naujam gyvenimui, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Muzikinis vidudienis“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Koncertas „Carnegie Hall“ baigėsi, Maestro lankstėsi publikai atsiprašinėdamas, kad jau atidavė viską, ką galėjo, ir atėjo laikas atsisveikinti. Tačiau tuo metu iš kažkurio balkono pasigirdo maldaujantis šūksnis: „O pone Paganini, pagrokite mano rapsodiją! O jei negalite pagroti, gal galėtumėte padainuoti? O jei negalite padainuoti, tai tiesiog pasketuokite“,  – dainavo ir sketavo pirmoji džiazo dama Ella Fitzgerald.

Samo Coslow daina, kurią šedevru pavertė nemirtingas E. Fitzgerald balsas ir nuostabus scatas, buvo viena iš privalomų jos gyvų pasirodymų dainų. Pirmą sykį įrašyta 1936-aisiais, ji lydėjo E. Fitzgerald visos jos sceninės karjeros metais.

Balandžio 25 d. sukako lygiai 100 metų, kai Niuporto mieste pasaulį išvydo mažylė, tapusi pačia didžiausia džiazo dama. Ji nebuvo labai laukiama – vargingai gyvenusi mama net nebuvo susituokusi su būsimosios džiazo karalienės tėvu, kuris netrukus išgaravo nežinoma kryptimi. Anksti mirė ir motina, palikusi mažąją Ellą patėvio globai. Šis netrukus pateko į kalėjimą, o našlaitė liko visiškai viena. Tąsyk niekas negalėjo pamanyti, kad ši mergaičiukė, uždarbiavusi gatvėse dainuodama, šokdama ir rodydama fokusus, pirmajam savo gyvenimo konkursui neturėjusi nei padoraus drabužio, taps milijoniere ir pačia garsiausia moterimi džiazo istorijoje.

Tačiau likimas jai buvo numatęs kitą scenarijų. Ir šiame scenarijuje ypatingas vaidmuo buvo išrašytas dviem labai svarbioms asmenybėms, reikšmingoms ne tik E. Fitzgerald, bet ir visam muzikos pasauliui. Pirmoji – Chickas Webbas, būgnininkas, kurio orkestras didžiosiose scenose debiutuojančiai dainininkei tapo ne tik kūrybos partneriu, bet ir tikrąja šeima.

Permainingo likimo dainininkė, nuo beglobės našlaitės pakilusi iki visam pasauliui žinomos žvaigždės, per bemaž šešis dešimtmečius trukusią karjerą pelniusi net 13 „Grammy apdovanojimų“. Nesuskaičiuojamų apklausų lyderė per beveik 60 muzikavimo metų padovanojo klausytojams per 250 nuostabių albumų bei gausybę nepakartojamų dainų ir tapo Amerikos dainos ir džiazo vokalo simboliu. Dar jai gyvai esant, buvo parduota daugiau nei 40 mln. jos plokštelių.

Nepaprastas, net tris oktavas apimantis jos balsas, išskirtinis frazavimas, ypatingo sugebėjimo improvizuoti, gausūs ir puikūs įrašai su pačiais įvairiausiais džiazo muzikais pelnė jai Pirmosios džiazo ledi vardą ir įšventinimą į simbolinį Šlovės panteoną („Hall of Fame“) dar jai gyvai esant. Du JAV prezidentai ją įvertino išskirtiniais pagarbos ženklais: prezidentas Ronaldas Reaganas ją apdovanojo Nacionaliniu meno medaliu, o George`as Bushas vyresnysis – Prezidentiniu laisvės medaliu.

Tačiau vargu ar toks svaigus karjeros skrydis būtų laukęs E. Fitzgerald, jei ne dar vienas labai svarbus jos likimo scenarijaus dalyvis – legendinis prodiuseris Normanas Granzas, su kuriuo E. Fitzgerald susipažino pačioje 5-ojo dešimtmečio pradžioje. Ši kūrybinė draugystė E. Fitzgerald suteikė galimybes muzikuoti su pačiais įvairiausiais kolektyvais – nuo duetų iki bigbendų ir simfoninių orkestrų, o legendinėje leidykloje „Verve“ išleidsti monumentalią dainų rinkinių seriją, aprėpiančią reikšmingiausių Amerikos dainų kūrėjų, tokių kaip G. Gershwinas, C. Porteris, J. Kernas, I. Berlinas, R. Rodgersas, kūrybą.

E. Fitzgerald nebuvo neįdomių ar nevertų dainų – šedevru ji galėjo paversti bet kokį kūrinį – ir vaikišką skaičiuotę „A Tisket, a Tasket“, ir jauno kompozitoriaus hitą. Galima drąsiai tvirtinti – ji nuolat žengė koja kojon su modernėjančia džiazo raida. Štai koncertinio įrašo fragmentas – Steve`o Wonderio daina „You Are the Sunshine of My Life“ iš 1977 m. koncerto Naujajame Orleane. Per šį koncertinį įrašą 27 metų dainos autorius S. Wonderis ir 60-metė džiazo karalienė E. Fitzgerald išpažįsta vienas kitam nuoširdžią simpatiją.

Jau įžanginiuose šios dainos žodžiuose džiazo karalienė pabrėžė, kokia svarbi jai jaunoji džiazo karta. Tą ji patvirtino ir viename paskutinių savo interviu, kai prisipažino, kad, nepaisant fizinių kančių (dėl cukrinio diabeto komplikacijų jai buvo amputuotos abi kojos), patyrė ir didžiulį dvasinį pasitenkinimą. „Aš supratau, kad mano atliekamos dainos turi ne tik mano kartos gerbėjų. Aš sužinojau, kad jas klauso ir mėgsta ir jaunoji karta. Todėl aš esu laiminga, pasakiusi savo žodį visiems“, – prieš pat mirtį prisipažino E. Fitzgerald.

Jos vokalas įkvėpė ne vieną dainininką. Tarp jų – ir Kanados dainininkė Nikki Yanofsky, puikiai įvaldžiusi pirmosios džiazo ledi stilių ir jai dedikavusi savo debiutinį albumą „Ella... Of Thee I Swing“. Tuo metu N. Yanofsky tebuvo vos 15 metų.

Muzikinių paminklų, skirtų Pirmajai džiazo damai, skaičių dar labiau užaugino E. Fitzgerald šimtmetis. Pasiklausysime kelių kūrinių iš šiai progai išleistų albumų.

Intriguojančiomis spalvomis nuspalvintas dviejų džiazo titanų – dainininkės Jane Monheit bei trimitininko ir aranžuotojo Nicholas Paytono – E. Fitzgerald dedikuotas albumas „The Songbook Sessions: Ella Fitzgerald“. Jame kritikų XXI a. E. Fitzgerald praminta J. Monheit Džiazo karalienės hitus perteikia nepaprastai jautriai, subtiliai ir plastiškai.

Gausų E. Fitzgerald kūrybinį palikimą džiazo dainininkai studijuoja taip, kaip klasikai J. S. Bacho kūrinius. Ir jame vis dar yra ką atrasti. Tačiau E. Fitzgerald kūryba – nesenkantis įkvėpimo šaltinis ne tik vokalistams. Juk ir pati džiazo karalienė yra prisipažinusi, kad jos scat dainavimas – tai mėginimas balsu įkūnyti vieną ar kitą orkestro instrumentą. „Aš tiesiog darau tai, ką orkestruose daro pučiamieji – trimitas, saksofonas, trombonas“, – sakė E. Fitzgerald.  Tarp instrumentininkų, atsigręžusių į Pirmosios džiazo damos kūrybą, verta paminėti smuikininkę Regina Carter, E. Fitzgerald šimtmečiui išleidusią albumą „Ella: Accentuate the Positive“.

Į gausų ir turtingą E. Fitzgerald kūrybinį palikimą gręžiasi ir didžėjai, savo remiksuose prikeldami pačios E. Fitzgerald balsą naujam gyvenimui. Pabaigoje kompozicija Nu jazz ir lozunge kūrėjų grupės iš Vokietijos „Club des Belugas“ perkurtas E. Fitzgerald hitas – Benny Goodmano daina „Air Mail Special“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close