captcha

Jūsų klausimas priimtas

Legenda apie Don Žuaną: kaip jis susijęs su Kazanova ir Džeimsu Bondu

Nors dažnas Don Žuano sinonimu renkasi Kazanovą, tarp jų negalima dėti lygybės ženklo, LRT RADIJUI sako disertacijos „Don Žuanas kaip kultūrinis konceptas iš kritinės teorijos perspektyvos“ autorė Kristina Stankevičiūtė. „Prisiminimuose Kazanova teigia, kad jis mylėjo visas sutiktas moteris, o Don Žuanas deklaruoja, kad jo pagrindinis tikslas – pasinaudoti, suvedžioti ir pamesti“, – teigia ji ir priduria, kad šiuolaikiniame pasaulyje Don Žuaną būtų galima lyginti su superagentu Džeimsu Bondu.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Išpopuliarėjo lydimas interpretacijų

Disertacijoje „Don Žuanas kaip kultūrinis konceptas iš kritinės teorijos perspektyvos (remiantis G. G. Byrono „Don Žuanu“)“ mokslininkė Kristina Stankevičiūtė nagrinėja, ką kultūra atskleidė šiuo charakteriu. Pasak jos, „Don Žuane“ susikerta trys idėjos, kylančios iš ispanų folklorinių motyvų: „[Pirmasis motyvas] – tai angliškas terminas, kurį sunku tiksliai išversti į lietuvių kalbą, reiškiantis visagalį, visada pajėgų vyrą. Antrasis Don Žuano motyvas – santykis su anapusiniu pasauliu ir jo ribų peržengimas. Trečiasis motyvas yra suvedžiojimo, tai moters dalyvavimas Don Žuano legendoje ir ryšys su šia figūra.“

Vėlesniais laikais Don Žuano motyvas sparčiai išpopuliarėjo ir paplito kitose kultūrose, lydimas įvairių interpretacijų. „Ryškią ir naują interpretaciją pateikė mums puikiai žinomas dramaturgas Moliere`as savo dramoje „Don Žuanas“. Čia jis mažiau domisi moterimis, labiau pats savimi, suvedžiojimas jam tarsi matematinis veiksmas. Don Žuano figūra iš tiesų yra tam tikras kultūrinis suvežiojimo, santykio tarp individo laisvės ir jos išraiškų apmąstymas. Don Žuano atveju tai yra individo galimybė nepaklusti socialinei sistemai, kurioje jis gyvena“, – aiškina pašnekovė.

Pasak mokslininkės, Don Žuano konceptas nuolat kinta, todėl skirtingos epochos akcentuoja tik vieną iš minėtų liaudies kultūros elementų. Don Žuanas – vienas pirmųjų individualistų, išskirtinai besirūpinusių tik savo gerove.

K. Stankevičiūtės teigimu, yra keletas versijų, kuriose Don Žuanas rūpinasi kuo nors kitu, išskyrus savo paties kailį, o įdomu tai, kad Don Žuano legenda yra vyriškas mitas: „Tyrinėtojai sutinka, kad visa tai pagrįsta iliuziniu įsivaizdavimu apie vyrą, kuriam negali atsispirti absoliučiai jokia moteris. Šio mito pagrindu sukurta Don Žuano figūra, o moteriškas klausimas praktiškai niekada neaktualus. Yra labai mažai versijų, kuriose moteris nebūtų tiesiog dar viena pavardė sąraše.“

Keičia požiūrį į meilę

Nuo XVII a. pradžios Don Žuano interpretacijų apstu. Tačiau yra išskiriamos penkios, padariusios didžiausią įtaką šio veikėjo transformacijai. Pasak K. Stankevičiūtės, pirmoji interpretacija – Miguelio de Molinos, antroji – Moliere`o, kas buvo žingsnis tolyn nuo religinės tematikos prie religinio skepticizmo.

„Dar viena versija su itin daug prasmių – Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Don Giovanni“. Vokiečių romantiko Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmano apsakymas nėra Don Žuano legendos versija, tai interpretacijos interpretacija. E. Th. A. Hoffmanas, išvydęs W. A. Mozarto operą, buvo apimtas euforijos. Tai padarė jam tokį įspūdį, kad jis parašė savo interpretaciją“, – teigia pašnekovė.

K. Stankevičiūtė tikina, kad pastaroji interpretacija pakeitė ne tik požiūrį į Don Žuaną, bet ir į meilę apskritai, o disertacijoje nagrinėjama britų poeto George`o Gordono Byrono epinė poema „Don Žuanas“ yra unikalus kūrinys, pateikiantis savitą siužeto, pasakojimo būdo, herojaus ir vaizduojamos erdvės variantą.

Legenda neblėsta, bet aktualumą praranda

K. Stankevičiūtės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į lietuvių indėlį interpretuojant Don Žuano charakterį. Tai Prancūzijoje gyvenusio lietuvių rašytojo Oskaro Milašiaus misterija apie Migelį Manjarą.

Kaip tikina pašnekovė, misterija „Migelis Manjara“ yra Don Žuano legendos interpretacija, pagrįsta ne tik tradicine legenda, bet ir Prancūzijoje O. Milašiaus gyvenimo metu išpopuliarėjusia Prospero Merimee versija apie Migelį Manjarą: „Iš tiesų, Migelis Manjara buvo realiai egzistavęs žmogus, patyręs didelę meilę ir transformaciją. Kai mirė jo jauna žmona, kurią Migelis Manjara be galo mylėjo, jis išgyveno didžiulę asmeninę dramą, tapo vienuoliu, paskyrė visą turėtą turtą ir likusį gyvenimą vargšų priežiūrai, vienuolynui.“

Anot K. Stankevičiūtės, būtent moters įkvėpta meilė Dievui sudaro tiek P. Merimee, tiek O. Milašiaus misterijos „Migelis Manjara“ siužeto pagrindą – kritikai teigia, kad tai viena įdomiausių ir stipriausių legendos versijų.

Per daugybę metų Don Žuano legenda neblėsta, bet XXI a. jau prarado aktualumą. Pasak K. Stankevičiūtės, taip yra dėl to, kad Don Žuano figūra paremta draudimu, kuris XX a. antrojoje pusėje nunyko.

„Mano hipotezė – Don Žuano idėja gali egzistuoti tik visuomenėje, kurioje yra draudžiamas laisvas partnerio pasirinkimas, kurioje vyrauja požiūris, kad moteris nėra laisva asmenybė, o nuosavybė, priklausanti vyrui. Krikščioniška patriarchalinė Vakarų visuomenė būtent ir yra tokia visuomenė, nes Don Žuanas negali egzistuoti terpėje, kurioje nėra draudimo“, – tvirtina K. Stankevičiūtė.

Kaip sako pašnekovė, XX a. antrojoje pusėje Don Žuano figūra prarado aktualumą: „Įvyko tam tikra dvasios ir proto revoliucija, pasikeitė požiūris į partnerystę, santuoką, meilę, išnyko draudimas moteriai pačiai rinktis savo partnerį arba turėti daugiau nei vieną partnerį.“

Don Žuano paralelė – Džeimsas Bondas

Dažnas Don Žuano sinonimu renkasi Kazanovą, bet K. Stankevičiūtė atkreipia dėmesį, kad tarp jų negalima dėti lygybės ženklo. „Savo prisiminimuose Kazanova teigia, kad jis susipažino su W. A. Mozartu ir Lorenzo Da Ponte tuo metu, kai W. A. Mozartas rašė „Don Giovanni“ reziduodamas Austrijoje, Vienoje. Teigiama, kad Kazanova tiesiogiai prisidėjo prie tam tikrų dalykų librete“, – tvirtina pašnekovė.

Kalbėdama apie skirtumus tarp šių dviejų personažų, K. Stankevičiūtė sako, kad Kazanova buvo tikras žmogus, o Don Žuanas – fikcinis, išgalvotas personažas, nors ir sukurtas realių žmonių pagrindu: „Be to, savo prisiminimuose Kazanova teigia, kad jis mylėjo visas sutiktas moteris, o Don Žuanas beveik kiekvienoje versijoje deklaruoja, kad pagrindinis jo tikslas yra apgauti, pasinaudoti, suvedžioti ir pamesti. Tiesa, kad jie abu mergišiai, bet motyvai skiriasi.“

Viena iš mokslininkės atrastų Don Žuano paralelių šiuolaikiniame pasaulyje – superagento Džeimso Bondo personažas. „Džeimsas Bondas visada yra suvedžiotojas. Jo garsioji frazė „Aš – Bondas, Džeimsas Bondas“ ir tai, kaip ją ištaria aktorius, perteikia ir suvedžiotojo, ir superagento reputaciją. Jo figūra susijusi ir su mirtimi – Džeimsas Bondas yra tas, kuris turi licenciją žudyti, bet tai daro ne malonumui, toks jo darbas. Dar vienas motyvas personaže – apgavystė ir persikūnijimas. Jis sudėtingas tiek kalbant apie Don Žuaną, tiek apie Džeimsą Bondą“, – pastebi pašnekovė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...